Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Besikeičiančioje šiuolaikinėje visuomenėje tampa ne tik svarbu išsaugoti savo šeimos vertybinį pamatą, bet ir rasti paprastus bei efektyvius sprendimus turtiniuose šeimos santykiuose.
Žlugus laimingo santuokinio gyvenimo idilei neretai šeimos problemos persikelia į teismus, kuriems tenka spręsti jautrius sutuoktinių turto padalijimo, vaikų išlaikymo, alimentų dydžio nustatymo bei kitus klausimus. Kad palengvintų šių klausimų nagrinėjimą bei leistų sutuoktiniams patiems apspręsti savo turtinius reikalus įstatymų leidėjas numato tam tikrus instrumentus, o visų pirma - vedybines sutartis.
Santuoka suprantama kaip įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius - tokį susitarimą patvirtina santuokos liudijimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja ne tik naują teisinį statusą, bet ir turtinių bei asmeninių neturtinių teisių.
Šios - bendrosios jungtinės - nuosavybės (kitaip tariant - bendro šeimos turto) valdymo ir naudojimo teisės yra lygios, taigi, norėdami pakeisti šį teisinį režimą, asmenys turi sudaryti vedybų sutartį - tarsi santuokos sutartį papildantį susitarimą, kuris, beje, turi būti grindžiamas pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu.
Vedybų Sutartys Lietuvoje: Mitai ir Realybė
Vedybų sutartys Lietuvoje nėra naujas reiškinys, bet, lyginant su kitomis šalimis, dar gan mažai paplitęs. Visgi statistiškai vedybų sutarčių skaičius kasmet auga. 2014 m. Vedybų sutarčių registre užregistruota daugiausia - 1250 tokių sutarčių. Tenka pastebėti, kad Lietuvoje dar neišnykę tam tikri moraliniai, etiniai bei religiniai įsitikinimai (pvz., požiūris, kad tokiu būdu sutuoktinis siekia apgauti, pasipelnyti arba tiesiog išreiškia nepasitikėjimą, kad santuokoje neturi dominuoti turtinis interesas, kad bažnytinė santuoka turi būti besąlyginė), varžantys šių sutarčių populiarumo augimą.
Anot teisininkų, vedybinė sutartis gali būti laikoma dokumentu, tiek pat svarbiu, kaip būsto draudimas, saugantis nuo nelaimingų atsitikimų ir gaisrų.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse vedybų sutartis apibrėžiama kaip sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Taigi pagrindinis vedybų sutarties tikslas - turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas.
Vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja pagrindinis sutarčių teisės principas - sutarties laisvės principas, kuris pasireiškia tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, o taip pat ir šia sutartimi nustatyti jos turinį, t. y.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokios sutartys turi būti rašytinės, patvirtintos notariškai ir įregistruotos Vedybų sutarčių registre - tik tada jos galioja būsimiesiems kreditoriams ar kitiems suinteresuotiems asmenims.
Įstatyme pagal santuokos įregistravimo momentą išskiriamos dvi vedybinių sutarčių rūšys: ikivedybinės ir povedybinės. Ikivedybinės sutartys, t. y. sudarytos iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinės sutartys - nuo jos sudarymo, jei pačioje sutartyje nenustatyta kitaip. Lietuvoje žymiai daugiau sudaroma povedybinių sutarčių. Pvz., 2014 m. povedybinės sutartys sudarė apie 70 procentų visų registruotų vedybinių sutarčių. Pastebėtina, kad kitose šalyse dažniau įprasta fiksuoti apylygį povedybinių ir ikivedybinių sutarčių santykį, kas leidžia manyti, jog ten kur kas anksčiau įvertinama šių sutarčių reikšmė ir nauda.
Labai svarbu suvokti, kad ideali vedybų sutartis laikoma tokia, kuri skyrybų atveju užtikrina, jog abu partneriai išsiskiria esant vienodai „laimėtai“ turtinei padėčiai.
Kita vertus, jei sutartis buvo sudaryta taip, kad vienas iš sutuoktinių supranta, kad skyrybų atveju liks turtiškai nuskriaustas, jis tiesiog gali nesutikti skirtis.
Norint sudaryti vedybinę sutartį, ypač jei norite įtraukti asmeniškai jums aktualius punktus, reiktų kreiptis į teisininkus. Jie galės pakonsultuoti bei, remdamiesi savo srities žiniomis ir patirtimi, atkreipti dėmesį į aspektus, apie kuriuos net nepagalvojote.
Vedybinę sutartį galima keisti kiek norima kartų ir kada norima. Tam tereikia kartu su sutuoktiniu nueiti pas notarą ir pakoreguoti esančią sutartį.
Ką galima įtraukti į vedybinę sutartį?
- Turtui gali būti taikomas mišrus režimas, kai dalis turto, pvz. namas ir žemės sklypas, kur bus gyvenama, net ir įgytas (pirktas, paveldėtas ar gautas dovanų) iki santuokos, tampa bendra nuosavybe.
- Galima įtraukti tam tikrus kompensacinius klausimus.
Ko negalima įtraukti į vedybinę sutartį?
- Sudarant vedybinę sutartį negalima spręsti ateities klausimų.
- Taip pat negalima įtraukti sąlyginių punktų, kai sutarties sąlygos prieštarauja gerai moralei ar vieno iš sutuoktinių teisės ypatingai pažeidžiamos ir nukrypstama nuo lygių dalių principo.
- Pvz. sąlyga dėl turto išlaikymo.
Nuosavybės Formos Įsigyjant Būstą
Kalbant apie fizinius asmenis, nekilnojamąjį turtą jie gali įgyti arba asmeninės nuosavybės teise, arba bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šiuo atveju nuosavybės formą nulemia pirkėjo ar pirkėjų šeimyninė padėtis bei piniginių lėšų kilmė turto įsigijimo momentu.
Asmeninė Nuosavybė
Turtą, kuris yra jūsų asmeninė nuosavybė, turite teisę valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Jūs esate savo turto vienintelis savininkas ir prisiimate su juo susijusias pareigas - mokėti mokesčius, atlikti paprastąjį ar kapitalinį remontą ir pan. Taip pat galite jį parduoti, mainyti, dovanoti, nuomoti ir taip toliau.
Bendroji Jungtinė Nuosavybė
Jei pirkėjai yra santuokoje, bet nėra sudarę vedybų sutarties, o būstą perka iš bendrų lėšų, būstas priklausys abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sprendimus dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pardavimo ar kitokio perleidimo sutuoktiniai priima kartu. Jie abu yra būsto savininkai ir konkrečios nuosavybės dalys turte nėra nustatytos. Yra tik prezumpcija, kad turtas sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis.
Jei toks įstatymo numatytas reglamentavimas netenkina, sutuoktiniai gali nuspręsti sudaryti vedybų sutartį: ikivedybinę - iki santuokos arba povedybinę sutartį, jau sudarius santuoką. Tuo būdu jie prieš būsto ar bet kurio kito turto pirkimą susitaria, kokiomis dalimis ir kokia nuosavybės forma tą turtą įgis.
Teisininkė išskiria galimą išimtį: net jei būsto pirkėjai yra santuokoje, nėra sudarę vedybų sutarties, bet jo įsigijimui naudoja lėšas, vieno iš sutuoktinių gautas, pvz., dovanojimo sutarties pagrindu arba pardavus paveldėtą ar asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, tuomet būstą tas sutuoktinis gali įsigyti ir asmeninės nuosavybės teise, tik tam reikalingas kito sutuoktinio sutikimas.
Svarbu paminėti, kad būsto nuosavybės forma - asmeninė ar bendroji jungtinė sutuoktinių - yra registruojama Registrų centro Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras juridinis faktas ir, kilus abejonių, turime galimybę remtis oficialiais duomenimis.
Šeimos Turtas ir Jo Teisinis Statusas
Painiavos sprendžiant, kas yra savininkas, gali įnešti dar ir šeimos turto teisinis statusas, kurį numato Civilinis kodeksas. Šis statusas yra privalomas ir taikomas nuo santuokos įregistravimo dienos bet kokiam būstui, kuris yra faktinė, nuolatinė ir pagrindinė sutuoktinių gyvenamoji vieta.
Nors šis statusas ir nepakeičia nuosavybės formos, t. y. nepaisant to, kuriam iš sutuoktinių ir kokia forma - asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise - priklauso sutuoktinių būstas, toks turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Sutuoktinis, kuris yra būsto, priskirto šeimos turtui, savininkas, jo nuosavybės teisę gali parduoti, mainyti, dovanoti ar įkeisti tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Tai, kaip minėta, galioja ir tuo atveju, kai būstas vienam iš sutuoktinių priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Sutuoktiniai vedybų sutartimi gali susitarti dėl įgyjamo turto nuosavybės, bet negali pakeisti šeimos turto teisinio statuso. Šis statusas nustoja galioti tik nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium.
Sutuoktinių būstas gali būti registruojamas kaip šeimos turtas Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir šis juridinis faktas įregistruojamas tik dėl vieno iš abiem ar vienam sutuoktiniui priklausančių nekilnojamojo turto objektų.
Kadangi sutuoktiniai gali turėti kelias gyvenamąsias vietas, registracija aktuali išviešinant faktą, kuris gi būstas laikomas šeimos turtu prieš trečiuosius asmenis: pvz., pateikiant informaciją kreditoriui ar notarui tvirtinant hipotekos sutartį.
Turto Dalybos Skyrybų Atveju
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.
Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbimo mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
- Kalbant apie intelektinę nuosavybę, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
- Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
- Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Procesiniai Aspektai
Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.
Vedybų Sutartis: Būdas Apsisaugoti ir Taupyti Laiką
„Didėjant skyrybų skaičiui, vis daugiau žmonių stengiasi apsisaugoti nuo galimų materialinių praradimų“, - teigia Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras M. Stračkaitis. Anot jo, tokios sutartys taip pat įpareigoja atsakingiau vertinti santuoką, indėlį kuriant šeimą.
Pasak M.Stračkaičio, vedybų sutartyje galima numatyti įvairių turto priklausymo vienam ar abiem sutuoktiniams variantų. Bendru poros turtu pagal sutartį gali tapti visas prieš ir po vedybų arba tik po vedybų įgytas turtas. Taip pat galima susitarti, kad tik dalis turto bus bendra arba kiekvieno prieš ir po santuokos įgyjamas turtas liks kiekvieno asmenine nuosavybe. Vedybų sutartyje susitarus, kad visas turtas bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, jis (ji) galės vienas jį perleisti ar atlikti kitus sandorius, nereikalaudamas kito sutuoktinio dalyvavimo. Tai sutuoktiniams palengvina sandorių sudarymą.
Be to, R.Makelienė teigia, kad išskirti vedybų sutartis sudariusias poras yra kur kas lengviau. „Jei vedybų sutartyje tiksliai ir konkrečiai numatomas sutuoktinių turto teisinis režimas, prievolių pobūdis, kompensacijų, išlaikymo klausimai, skyrybų bylą nagrinėti lengviau, nes dėl jų nekyla ginčų, nereikia rinkti įrodymų“, - apie vedybų sutarties naudą palengvinant skyrybų procesą kalbėjo teisėja.
Teisme nesprendžiant turto klausimų sutaupoma daug laiko ir pinigų: nereikia samdyti advokato ir mokėti žyminio mokesčio.
| Vedybų sutarties privalumai | Vedybų sutarties apribojimai |
|---|---|
| Aiškus turto režimas | Negali riboti asmeninių teisių |
| Laiko ir pinigų taupymas skyrybų atveju | Negali keisti paveldėjimo tvarkos |
| Verslo interesų apsauga | Negali prieštarauti įstatymams |
Bažnytinė Santuoka ir Vedybų Sutartis: Ar Suderinami Dalykai?
Teisėja I.Stasiūnienė mano, kad sutartys turėtų būti sudaromos tik ne bažnytinės santuokos atvejais. „Man visad kyla klausimas: galbūt žmonės ne visai supranta, ką jie daro, eidami tuoktis bažnyčioje, o vėliau sudarydami sutartį? Pažadas gyventi iki amžiaus pabaigos ir apsitarimas, kaip dalysimės turtą skirdamiesi - tai visiškai priešingi dalykai“, - teigė teisėja.
Teisėja taip pat užsimena apie atvejus, kai bažnyčioje susituokę žmonės ateina į teismą ir prašo nutraukti santuoką. „Tuomet mes prašome patikslinti prašymą: reikia prašyti panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įrašą, o ne nutraukti santuoką. Juk mes, teisėjai, bažnytinės santuokos nenutraukiame, o tik priimame sprendimą dėl civilinių-teisinių pasekmių, kai panaikinamas bažnytinės santuokos apskaitos įrašas“, - aiškina teisėja. I.Stasiūnienė priduria, kad bažnytinė santuoka pripažįstama negaliojančia pagal kanonų teisę, o bažnytinis santuokos nutraukimas daug sudėtingesnis nei teismo procesas.