Maskvos Namų Saga Vilniuje: Nuo Idėjos Iki Griovimo

Vilniaus Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankirtoje jau seniai turėjo būti atidaryti Maskvos namai. Teigta, kad tai bus kultūros ir verslo bendruomenės centras. Vis dėlto pastatas taip ir neatvėrė durų - dėl statybos pažeidimų buvo atimtas ir statybų leidimas, ir nutraukta žemės panaudos sutartis. Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad šis pastatas turi būti nugriautas.

Šiame straipsnyje panagrinėsime ilgą ir vingiuotą Maskvos namų istoriją Vilniuje, nuo idėjos gimimo iki teisinių ginčų ir galiausiai - sprendimo nugriauti pastatą.

Maskvos namai Vilniuje

Idėjos Gimimas ir Pradžia

Idėja Vilniuje pastatyti Maskvos namus gimė 2004 metų liepą, kai karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse lankėsi tuometis Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Buvo skelbiama, kad šie namai bus kultūros ir verslo bendradarbiavimo centras, kurio tikslas - sukurti ir toliau plėtoti gerus kaimyninius santykius tarp Maskvos ir Vilniaus. Maskvos namams statybos leidimas išduotas 2008 metais. Tai turėjo būti kultūros ir informacijos centras su daugiafunkce sale ir ekspozicijoms skirtomis galerijomis bei liukso klasės biurų patalpomis.

Naujienų agentūra BNS rašė, jog projektą parengęs architektas Alfredas Žalys tąkart pasakojo, jog pastatas susidės „iš dviejų funkcinių zonų: teatro salės su erdviu įėjimu nuo A. Teatro dalis turėjo užimti tris pirmuosius pastato aukštus - pirmajame aukšte būtų reprezentacinis holas su pagalbinėmis patalpomis ir drabužine, o 480 vietų žiūrovų salė su daugiafunkce scena, balkonais ir pagalbinėmis patalpomis yra antrame ir trečiame pastato aukštuose. Statinio bendrasis plotas - daugiau kaip 9 tūkst. kvadratinių metrų, pro jo langus matyti Gedimino pilis. Pastatas šešių aukštų, iš kurių trys - po žeme.

Ketinta statyti ne tik Maskvos namus Lietuvos sostinėje - Rusijoje turėjo iškilti ir Vilniaus namai. Kaip rašė BNS, 2010 metų kovą Maskvos meras J. Lužkovas susitiko su tuomečiu Vilniaus meru Viliumi Navicku, įteikė pasirašytą sutartį dėl sklypo Vilniaus namų statybai nuomos. „Esame suinteresuoti Vilniaus namų - mūsų verslo, kultūros ir kitų sričių atstovybės Maskvoje - projekto sėkme“, - pranešime cituotas tuometis sostinės meras V. Navickas.

Po mėnesio BNS, cituodamas „Vilniaus dieną“, rašė, jog sostinėje jau kyla Maskvos namai. Teigta, kad Maskvos namai nebus panašūs į tradicinės slavų architektūros statinius. Bendrovės „Vilniaus namai Maskvoje“ direktorius Gintaras Pociūnas vėliau žiniasklaidai yra sakęs, jog Vilniaus namų projektas juda lėčiau - pastatas duris turėjo atverti 2012 metais. Vilniaus namų plotas turėjo siekti 10 tūkst. kvadratinių metrų - tai 1 tūkst. kvadratinių metrų daugiau nei Maskvos namai Vilniuje.

Statybos Pažeidimai ir Teisiniai Ginčai

Svarbi detalė šios istorijos kontekste yra tai, kad 2014-ųjų liepą Hagos teismas patenkino „Group Menatep“ inicijuotus ieškinius, nurodydamas Rusijai sumokėti buvusiems naftos koncerno „Jukos“ akcininkams rekordinio dydžio kompensaciją - 50 mlrd. dolerių. Pasak R. Šimašiaus, savivaldybė teisme pritarė, kad statybos leidimas būtų panaikintas. Statybos inspekcija su savivaldybe nustatė, kad statinys pastatytas pažeidus statybos reglamentą. Užfiksuota, kad pažeisti aukštingumo, užstatymo tankumo reikalavimai. Abejota ir Vilniaus namų Maskvoje poreikiu.

Be to, kad pastatas statytas vienu aukštu aukštesnis, Statybų inspekcija teismui buvo nurodžiusi, kad pažeistas ir detaliajame plane nustatytas sklypo užstatymo tankumas - vietoj 70 proc. buvo užstatyta 75,4 proc. sklypo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. pripažino 2008 m. išduotą Maskvos namų statybos leidimą neteisėtu. Teismas buvo davęs 3 metų terminą pagal pertvarkytą projektą, gavus leidimą perstatyti statinį arba kitu atveju per 6 mėnesius pastatą pastačiusiai VšĮ „Maskvos kultūros ir verslo centras Maskvos namai“ lėšomis jį nugriauti.

2018 metų pabaigoje R. Šimašius dėl Maskvos namų kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD). „Turime kartu ieškoti būdų stabdyti šį Lietuvai kenksmingą projektą, kuris yra galima priedanga Kremliaus propagandos mašinai“, - savivaldybės pranešime cituotas R. Šimašius. Pasak savivaldybės, sprendimas kreiptis į VSD priimtas po to, kai Maskvos kultūros ir verslo centras-Maskvos namai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydami suderinti naujus projektinius pasiūlymus ir juos pristatyti visuomenei. VSD Maskvos namus grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime minėjo nuo 2015-ųjų.

„Mes teisūs, neleidę tolesnių statybų, o Maskvos namai - neteisūs. Nesileidžiame kvailinami. Džiaugiuosi, kad dabar, po teismo galutinio ir neskundžiamo sprendimo, tai sakau ne tik už save ir Vilniaus savivaldybę, bet ir už mūsų valstybę. Ačiū!“ - pranešime teigė R. Šimašius.

Sprendimas Griauti ir Kaina

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija paskelbė vadinamųjų Maskvos namų Vilniuje griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pirkimo dokumentuose numatyta vertė pastato griovimui ir statybvietės sutvarkymo darbams - 1,846 mln. eurų be PVM.

„Informuojame, kad gavusi vykdomąjį raštą byloje, Statybos inspekcija 2022 m. liepos 13 d. jį pateikė vykdyti antstoliui. Statybos inspekcija antstolės prašė pradėti vykdomuosius veiksmus, surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, (...) nustatytos formos aktus perduoti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, su prašymu skirti skolininkui iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną valstybės naudai bei taikyti visas teismo sprendime numatytas neįvykdymo pasekmes“, - kalbėjo R.

2022 m. teismas suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai griauti šį pastatą. „Maskvos namai bus demontuoti. „Pagaliau bus padėtas taškas beveik dešimtmetį užsitęsusioje istorijoje, ir Lietuvos sostinės centras išsivaduos dar nuo vieno pastato vaiduoklio. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pirkimo dokumentuose numatyta, kad nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę gali kainuoti 1,846 mln. eurų be PVM.

Vis dėlto, dabartiniame kontekste taip brangiai įkainotas Maskvos namų griovimas gali nustebinti visuomenę. Akcentuojama, kad vadovaujantis dabartiniu sprendimu, bus skiriama gerokai virš milijono jau stovinčio statinio griovimui, kai tas lėšas būtų galima skirti tiek pačių vilniečių civilinei saugai, tiek ir Ukrainai.

Alternatyvūs Sprendimai ir Diskusijos

Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis, jei dar prieš metus buvo aiškinamasi, ar galima juos perimti, tai dabar jau priimtas galutinis sprendimas juos griauti. Tarybos narys atkreipia dėmesį į tai, kad dar nežinant konkurso rezultatų, jau skelbiama ir griovimo darbų kaina.

Aleksandras Nemunaitis

A. Nemunaičio teigimu, Maskvos namų pastate taip pat yra įrengti 4 aukštai po žeme ir statyti jie taip, kad atlaikytų oro atakas, kas iš esmės būtų tikros slėptuvės, kurių taip trūksta. Vis dėlto, ir šis poreikis pakankamai įvertintas nebuvo. Socialiniuose tinkluose piliečiai taip pat stebisi, sprendimu griauti pastatą ir dar už tokią įspūdingą kainą. Vieni antrina A. Nemunaičiui ir teigia, kad pastatas iš tiesų galėjo būti išnaudotas kaip slėptuvė pavojaus atveju - juk apie civilinę saugą pastaruoju metu kalbama daug, pažymima, kad slėptuvių stinga. Kiti piktinosi, kad patalpų nebuvo sutikta atiduoti ir ukrainiečių mokyklai, nors Lietuva įprastai mėgsta pasipuikuoti savo pagalba šiuo metu užpultai valstybei.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys A. Nemunaitis taip pat teigia, kad Maskvos namų patalpų prašė viena ukrainiečių mokykla, tačiau į prašymą atsižvelgta nebuvo.„Šių patalpų prašė ukrainiečių mokykla. Kam griaut, jei jau turime patalpas??? Nors… kvailas klausimas iš manęs „kam griaut“, atleiskite. Greičiausiai keli dėdės jau nusižiūrėję ką jie šioje vietoje pastatys“, - sako jis.

Latvijos Pavyzdys

Su panašia situacija susidūrė ir Latvija, tačiau nuėjo kitu keliu. Latvijos sostinėje Rygoje taip pat stovi Maskvos namai, tačiau Latvijos įstatymų leidėjai balsavo už tai, kad statinys būtų nacionalizuotas. Rygoje Maskvos namai buvo uždaryti 2022 m. kovą.

Latvijos parlamentas savo pareiškime pavadino Maskvos namus „Rusijos užsienio politikos instrumentu, kuriuo naudodamasi ji sąmoningai skleidžia propagandą, teisinančią jos agresyvius veiksmus ir prokremliškas istorijos interpretacijas“. Vėliau paaiškėjo, kad Maskvos namų Rygoje pastatas aukcione bus parduodamas už pradinę 3,57 mln. eurų kainą.

Chronologija

Žemiau pateikta lentelė atspindi teisės akto pakeitimus, susijusius su statybomis ir teritorijų planavimu:

tags: #bauda #uz #statyba #be #leidimo #2008