Baseino Patalpos Higienos Normos Lietuvoje

Pasibaigus maudymosi sezonui, padaugėjo besinaudojančių baseinų paslaugomis. Rudenį vis daugiau lankytojų sulaukia baseinai, sveikatingumo centrai. Todėl visuomenės sveikatos specialistai primena kai kuriuos jų įrengimo ir priežiūros reikalavimus.

Ši informacija naudinga ir įrengiantiems bei eksploatuojantiems baseinus. Kiekviena įmonė, teikianti baseinų paslaugas, turi turėti šiai veiklai visuomenės sveikatos centro išduotą leidimą-higienos pasą. Baseino paslaugų veikla gali būti vykdoma tik turint šiai veiklai teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą-higienos pasą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai informuoja, kad nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato pagrindinius baseinų įrengimo ir priežiūros visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Pagrindinius baseinų įrengimo, priežiūros ir kontrolės, taip pat kokybės reikalavimus visų rūšių vandeniui, naudojamam visų tipų baseinuose, nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-572 patvirtinta higienos norma HN 109:2005 ,,Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ (Žin., 2005, Nr. 87-3277).

Pagrindiniai reikalavimai baseino patalpoms

Baseino patalpos turi būti išdėstytos taip, kad lankytojas iš pradžių patektų į drabužinę, po to į persirengimo patalpą, dušą, baseiną, grįždamas iš jo - į dušą, persirengimo patalpą, drabužinę.

Statiniai ir patalpos, kuriuose įrengtas baseinas, juose esantys įrenginiai (įranga), turi būti saugūs, techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužalojimo elektros srove, sprogimo ir pan.).

Dušo patalpoje (-ose) dušai turi būti atskirti pertvaromis, juose įrengtos lentynos prausimosi priemonėms susidėti, kabliukai daiktams pasikabinti.

Dušų ir tualetų turi tiek, kad klientai galėtų laisvai nusiprausti. Dušinėse 1 dušas skiriamas 5 lankytojams. Persirengimo kambariai, dušinės, tualetai turi būti valomi su dezinfekuojamaisiais valikliais ne rečiau kaip 2 kartus per dieną.

Informacija vartotojui teikiama parengtose saugaus vartotojų elgesio taisyklėse ir vidaus tvarkos taisyklėse, kurios turi būti skelbiamos gerai paslaugų vartotojui matomoje paslaugų teikimo vietoje.

Prie įėjimo į baseino patalpas turi būti iškabintos baseinų vidaus tvarkos taisyklės, kuriose pateikiama visa būtina informacija vartotojui. Dažnai baseinų lankytojai nekreipia dėmesio į prie įėjimo į baseino patalpas iškabintas baseinų vidaus tvarkos taisykles. Visuomenės sveikatos specialistai ragina atidžiau perskaityti tokią informaciją.

Baseino paslaugų teikėjas paslaugų vartotojui privalo suteikti tikslią, išsamią ir teisingą informaciją apie teikiamas paslaugas, saugų įrangos, inventoriaus naudojimą, su paslauga susijusią galimą riziką vartotojo sveikatai, galimas pasekmes, saugaus vartotojų elgesio taisykles (informaciją apie alkoholio vartojimą, vaikų priežiūrą, elgesį vandenyje ir šalia jo, paslaugų vartotojų sveikatos būkles, kurioms esant maudytis nerekomenduojama ir pan.), vidaus tvarkos taisykles. Informacija vartotojui turi būti suteikta prieš paslaugų vartotojui įsigyjant paslaugas (sudarant paslaugų teikimo sutartį).

Baseino paslaugų teikėjas privalo turėti baseino, jo vandens priežiūrai naudojamos įrangos gamintojo pateiktas technines charakteristikas, naudojimo ir priežiūros instrukcijas, kurios pateikiamos originalo ir lietuvių kalba.

Prie baseino turi būti įspėjamieji ženklai, draudžiantys šokinėti į vandenį tose baseino vietose, kur baseino gylis mažesnis nei 1,8 m.

Baseine esančios angos, į kurias gali būti įtrauktas paslaugų vartotojas ar jo kūno dalys, turi būti uždengtos apsauginėmis grotelėmis ar kitais apsauginiais įtaisais.

Pastebėjęs, kad darbuotojas pažeidžia higienos reikalavimus, klientas gali kreiptis į Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos arba bet kurį teritorinį visuomenės sveikatos centrą.

Vandens kokybės reikalavimai

Baseinų vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Jeigu baseino darbuotojai tinkamai atlieka savo pareigas, vartotojai tikrai suras informacijos apie vandens nukenksminimą, jo rodiklius (temperatūrą, pH, liekamojo aktyvaus chloro arba kitos vandens dezinfekcijai naudojamos medžiagos liekamąjį kiekį). Baseine viešai turi būti pateikiami vandens kokybės rodikliai (vandens temperatūra, ph, liekamojo chloro ar kitos vandens dezinfekcijai naudojamos medžiagos koncentracija).

Tam, kad baseino vanduo atitiktų jam keliamus reikalavimus, vanduo valomas naudojant koaguliaciją (cheminių medžiagų pagalba smulkios plaukiojančios dalelės ,,sukabinamos“ į stambesnius junginius), filtraciją (skendinčios medžiagos šalinamos iš vandens leidžiant jį per aktyviosios medžiagos sluoksnį), dezinfekciją (vanduo nukenksminamas nuolat į jį įmaišant chloro ar kitų dezinfekcinių medžiagų turinčių preparatų). Tokiu būdu pašalinami vandenyje esantys organiniai nešvarumai, dulkės, mikroorganizmai.

Visuose baseinuose turi būti įrengti automatinės laisvojo liekamojo chloro, ph dydžio nustatymo ir užrašymo įrenginiai bei automatinės vandens dezinfekcijai naudojamo preparato dozavimo įrangos. Automatinius laisvojo chloro ir ph dydžio nustatymo įrenginius baseino personalas turi tikrinti ne rečiau kaip du kartus per dieną atlikdamas kontrolinius matavimus.

Ne rečiau kaip kartą per mėnesį baseinų vandens kokybės mikrobiologiniai, parazitologiniai tyrimai turi būti atliekami akredituotoje laboratorijoje. Cheminiai vandens kokybės tyrimai laboratorijoje turi būti atliekami vieną kartą per pusmetį. Minėtų tyrimų metu nustatomas vandens ph, laisvojo liekamojo chloro koncentracija, chloridų, amonio kiekis, vandens drumstumas, taip pat vandens užterštumas koliforminėmis bakterijomis, žarninėmis lazdelėmis (E.coli), žarniniais enterokokais, salmonelėmis ir kt.

Laisvojo liekamojo chloro koncentracija baseino vandenyje turi būti ne mažesnė nei 0,5 mg/l ir ne didesnė nei 2 mg/l. Vaikų iki 7 m. amžiaus baseinuose laisvojo chloro koncentracija turi būti nuo 0.3 iki 1 mg/l. Esant mažesnei nei reglamentuojama chloro koncentracijai, sudaromos palankesnės sąlygos augti ir daugintis mikroorganizmams, todėl padidėja tikimybė susirgti infekcinėmis žarnyno ligomis.

Vandenilio jonų koncentracija pH 7,2-7,8, jeigu baseino vanduo dezinfekuojamas chloro junginiais ir pH 7,2-8,0, jeigu baseino vanduo dezinfekuojamas bromo junginiais.

Baseinų vandenį ir patalpas reikia nuolat prižiūrėti, netgi tada, kai baseino paslaugos neteikiamos. Visų baseinų dugnas turi būti valomas ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o sienos - ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites.

Vieną kartą per metus didžiųjų baseinų (kurių talpa didesnė nei 10 m³) vanduo išleidžiamas, baseinai išvalomi ir dezinfekuojami. Tačiau visus metus baseino vanduo yra nuolat valomas bei papildomas šviežiu vandeniu. Sūkurinių vonių ir mažesnių baseinų vanduo paprastai keičiamas kas tris mėnesius ar net dažniau. Nustačius baseino vandens užterštumą, baseino eksploatacija nutraukiama tuoj pat, vanduo išleidžiamas, baseino vonia išvaloma, dezinfekuojama ir vėl pripildoma vandens.

Baseinas ar baseinų grupė turi turėti vandens apykaitos sistemą, baseino vandens filtravimo įrangą, automatinius biocidinio produkto dozavimo, jo liekanų nustatymo įrenginius, automatinius baseino vandens rūgštingumą (pH) reguliuojančių cheminių medžiagų dozavimo, baseino vandens rūgštingumo (pH) nustatymo įrenginius. Ši nuostata mažesnės nei 10 m3 talpos ir neturintiems recirkuliacinės vandens apykaitos sistemos baseinams įsigalioja nuo 2018 m.

Taip pat higienos normoje nurodoma, kad baseinuose, kurie neskirti plaukti (pvz., sūkurinės, karštosios, vėsinamos vonios, kubilai ir pan.) ir skirti naudoti vieną kartą ar tam ribotą laiką (pvz., tam tikro renginio metu vartotojui (-ams)), gali būti neįrengtos baseino vandens apykaitos ir vandens paruošimo sistemos.

Temperatūros režimas

Informacija apie baseino vandens ir patalpos, kurioje įrengtas baseinas, temperatūrą turi būti pateikta viešai. Informacija apie baseino vandens ir patalpos, kurioje įrengtas baseinas, temperatūrą, turi būti skelbiama viešai.

Baseino vanduo turi būti skaidrus ir vandens temperatūra turėtų būti 25-32 °C, karšto vandens baseino vandens temperatūra - 36-40 °C, baseinų, skirtų atsivėsinti - ne didesnė nei 20 °C.

Patalpoje, kurioje įrengtas baseinas, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 26 °C ir ne aukštesnė kaip 32 °C, persirengimo patalpose, dušuose, tualetuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C ir ne aukštesnė kaip 27 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35 proc.

Ši higienos norma nustato, kad baseino patalpoje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 26oC ir ne aukštesnė kaip 32oC, persirengimo patalpoje, tualete - ne žemesnė kaip 20 oC ir ne aukštesnė kaip 27 oC.

Baseino vandens temperatūra turi būti 25-32 oC, karšto vandens baseino temperatūra-36-40 oC, o baseinų, skirtų atvėsinimui - ne didesnė 20 oC.

Persirengimo ir baseino patalpose turi būti iškabinti ženklai, kviečiantys vartotojus nusiprausti duše prieš naudojantis baseinu.

Baseinuose turi būti ryškiai pažymėtos vietos, kur gylis didesnis nei 1 m, nurodomos vietos, draudžiančios šokinėti į vandenį, kur gylis mažesnis nei 1,8 m.

Vandens temperatūra priklauso nuo to, kokios paskirties yra baseinas. Baseino patalpose neturėtų būti nei per šalta, nei per daug tvanku.

Sūkurinėms vonioms taikomi tie patys reikalavimai kaip ir mažiesiems baseinams. Vaikų baseinuose temperatūra gali būti 29-32 ºC.

Ligos, kuriomis galima užsikrėsti baseine

Baseinų lankytojai per tinkamai neparuoštą baseino vandenį gali užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis žarnyno ligomis, kurias sukelia vandenyje parazituojantys pirmuonys, taip pat kirmėlinėmis ligomis, kurias sukelia biohelmintai (kirmėlės, perduodamos žmogaus žmogui: dažniausiai pasitaiko spalinukės ir nykštukiniai kaspinuočiai). Taip pat galima užsikrėsti hepatitu A (gelta), virusinės kilmės meningitu. Dažnai pasitaiko kojų ir nagų grybelių ligos.

Daug didesnę grėsmę kelia dušinės, persirengimo kambariai, įvairūs guminiai kilimėliai, takeliai. Didžiausia yra rizika užsikrėsti odos ligomis: dermatomikozėmis, keratomikozėmis liaudyje vadinamomis ,,grybeliu“, karpomis, odos pūliniais susirgimais ar net niežais. Taip pat yra galimybė apsikrėsti legionelioze. Ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi būti atliekamas geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinis tyrimas legionelėms nustatyti.

Kai kuriems žmonėms gali atsirasti sveikatos problemų, nesusijusių su užkrato patekimu į organizmą. Šiltas ir drėgnas oras baseinų patalpose gali būti pavojingas astma sergantiems bei chlorui jautriems, alergiškiems žmonėms.

Grybelio profilaktikai baseinuose gali būti įrengiami kojų dezinfekcijos aparatai, persirengimo kambariai, dušai, tualetai turi būti valomi ir dezinfekuojami ne rečiau kaip du kartus per dieną.

Naujoje higienos normoje nustatytas privalomas laboratorinių tyrimų atlikimo dažnis, numatytos legioneliozės profilaktikos priemonės, pasikeitė patalpų ir įrangos priežiūros reikalavimai.

Statistika

2016 m. visuomenės sveikatos specialistai Prienų r. ir Birštono sav. patikrino 7 ūkio subjektus, teikiančius baseinų paslaugas.

- Per 2010 metų 10 mėnesių patikrinti 6 Šiaulių mieste ir rajone veikiantys baseinai (ir didieji, ir mažieji). Iš viso juose atlikta 12 patikrinimų, 6 kartus buvo skirtos administracinės nuobaudos. Dažniausiai nustatomi pažeidimai: darbuotojai nepasitikrinę sveikatos, neišklausę higienos mokymo ir pirmosios pagalbos teikimo kursų.

tags: #baseino #patalpos #higienos #normos