Lietuvos Seime aktyviai diskutuojama dėl bankų turto mokesčio įvedimo. Šis klausimas kelia daug aistrų ir nuomonių skirtumų tarp politikų, ekonomistų ir visuomenės.
Mokesčiai Lietuvoje 2024 m.
Mokesčio Tikslai ir Priežastys
Vyriausybei teko susidurti su poreikiu, kurį diktavo Europos Komisija. Kaip žinia, Europos Komisijai buvo pažadėta, kad Lietuva reformuos nekilnojamojo turto mokesčio sistemą, padidins apmokestinamąją bazę, ir tik įvykdžiusi tokią reformą gali pretenduoti į reikšmingas atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo sumas. Tai tas įsispraudimas į kampą lėmė, kad buvo pradėta ši diskusija.
Kitas momentas, kodėl nekilnojamojo turto mokestį norėta koreguoti, tai, aišku, gynybos prioritetas ir didesnis fiskalinis šio mokesčio efektas. Tai reiškia, kad mokestis suneštų daugiau pajamų į biudžetą ir būtų galima daugiau lėšų nukreipti tiek gynybos finansavimo reikmėms, tiek kitoms viešųjų paslaugų finansavimo reikmėms.
Siūlomi Mokesčio Variantai
Seime pateiktas naujas siūlymas, vietoje kritikuojamo bankų aktyvų mokesčio, siūloma kredito įstaigų apmokestinamajam pelnui, viršijančiam 2 mln. eurų, taikyti papildomą 7 proc. kredito įstaigų pelno mokestį. Į biudžetą tai padėtų papildomai surinkti apie 24 mln.
Jeigu Seime būtų pritarta kredito įstaigoms taikyti papildomą 7 proc. mokesčio tarifą pelnui, jis didėtų iki 22 proc. Šiuo metu Lietuvoje galioja 15 proc. Planuojama, kad įstatymas įsigaliotų jau nuo 2020 metų sausio 1 dienos, o į biudžetą būtų surinka apie 24 mln.
Grupė Seimo narių ketvirtadienį registravo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma papildomai apmokestinti bankų pelną, o ne turtą. Tiesa, iš šio mokesčio būtų surinkta dvigubai mažiau pajamų, nei iš siūlymo apmokestinti bankų turtą - 24 mln. eurų. Penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstys šį naują mokestį.
Pelno daliai, viršijančiai 2 mln. eurų, siūloma įvesti papildomą 7 proc. kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą. Jei šis įstatymo projektas būtų priimtas, bankai mokėtų 22 proc. pelno mokestį.
Tačiau valdantieji ketvirtadienį įregistravo siūlymą pelno mokestį kredito įstaigoms didinti 7 proc. - nuo 15 iki 22 proc. Vis dėlto penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė pritarti siūlymui šį mokestį didinti 5 proc.
Z. Jedinskis siūlė apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.
Pagrindiniai Siūlomi Variantai
- Bankų turto apmokestinimas
- Papildomas pelno mokestis kredito įstaigoms (7 proc. virš pelno 2 mln. eurų)
- Pelno mokesčio didinimas nuo 15 iki 22 proc.
Argumentai Už ir Prieš
Konservatorius M. „Kaip suprantu, kredito įstaigoms siūloma didinti pelno mokestį nuo 15 iki 22 proc. Taip pat žinant, kad Lietuvoje bankai veikia oligopolinėmis sąlygomis - labai ribotos konkurencijos sąlygomis, matant, kad jų pelningumas Lietuvoje yra daugiau nei dvigubai didesnis nei euro zonos šalyse veikiančių bankų, akivaizdu, kad bankai turi resursų ir gali papildomai prisidėti prie valstybės gerovės“, - pasiūlymą komentuoja M.
Anot jo, tai turėtų mažiau žalos gyventojams negu bankų aktyvų mokestis, apie kurį buvo kalbama anksčiau.
„Vienintelis dalykas, kuris man kelia nerimą, siūloma, kad įstatymas įsigaliotų jau nuo sausio 1 dienos ir būtų atliekami avansiniai mokėjimai. Tai reiškia, kad jau nuo kitų metų bankai turėtų mokėti. Tai prieštarauja mokesčio administravimo įstatymo nuostatoms, kurios sako, kad nuo mokestinio įstatymo paskelbimo iki jo įsigaliojimo turi būti praėję 6 mėnesiai“, - pastebi M.
Tačiau ir naujas projektas didinti pelno mokestį iki 22 proc. kelia papildomų klausimų. „Kodėl ir toliau einama sektorinio apmokestinimo keliu. Dar daugiau, išskiriama tik dalis finansų sektoriaus. Vien toks išskyrimas gali būti prieštaraujantis Konstitucijoje įtvirtintam visų asmenų lygiateisiškumo principui“, - LBA poziciją vardija M.
Jis pažymi, kad naujas mokestis, tikėtina, atsilieps vartotojams, o dėl to, banko paslaugų įkainiai galėtų didėti. Taip pat šiuo metu Latvijoje ir Estijoje taikomas 20 proc. pelno mokesčio tarifas, tad Lietuva su 15 proc. mokesčiu yra pranašesnė. 22 proc.
V. „Nematau priežasčių, kodėl pelnas būtų mažesnis, kalbant apie šiuos metus“, - sakė V.
„Kas bus tas, kuris nuspręs, kas yra pelnas, o kas viršpelnis?“, - klausė M. Zalatorius.
Komentuodamas kritiką apie tai, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) dėl bankų aktyvų mokesčio nusprendė nesikeipti į Europos centrinį banką (ECB), Z. Jedinskis citavo Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.
„Jis, būdamas Seime, į šitą pastabą atsakė taip: kokių nors pasekmių, kad bus sankcijos ar dar kas nors, be jokios abejonės, nėra. Tai yra kiekvienos valstybės prerogatyva ir jokių sankcijų nebus”, - tikino Z. Jedinskis.
Pasak jo, argumentas, kad bankų apmokestinimas nuguls ant piliečių pečių, „jokios kritikos neišlaiko”.
Seimo Pirmininko Pavaduotojo Pozicija
Seimo Pirmininko pavaduotojo Andriaus Mazuronio pranešimas: „Nekilnojamojo turto mokestis - valdžios impotencijos požymis“2023 m. spalio 17 d.
Naujai pateiktame nekilnojamojo turto mokesčio projekte siūloma leisti savivaldybėms pačioms apsispręsti, kokio dydžio mokestį 0,05-4 proc. intervale taikyti būstui.
Dar vienas nekilnojamojo turto mokesčio blogis yra tai, kad jis bus taikomas visiems, nepriklausomai nuo to, kiek nekilnojamojo turto turi žmogus - ar vieną būstą, ar penkis, neatsižvelgiant į tai, kaip turtas yra įgytas - ar paveldėtas, ar pirktas paėmus paskolą iš banko, ar iš savo lėšų.
Infliacija pernai mūsų šalyje buvo viena aukščiausių Europoje ir sudarė daugiau kaip 20 proc. Šiemet, nors jos tempai sulėtėjo, tačiau ji vis dar labai aukšta. Nepakankamas algų kėlimas negali kompensuoti didėjančių kainų, todėl žmonės priversti taupyti arba važiuoti apsipirkti į kaimynines šalis. Ar tikrai mokesčių kėlimas, esant dabartinai situacijai, yra adekvati ir savalaikė priemonė?
Statistika ir Skaičiai
Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2018 metais uždirbo 357,9 mln. eurų pelno (palyginti su 2017 metais, pelnas padidėjo 118,2 mln. eurų (49,3 proc.) ir tai yra geriausias rezultatas nuo 2009 metų ekonomikos nuosmukio laikų.
Jau dabar, pačių projekto iniciatorių teigimu, taikant 0,05 proc. tarifą iš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio būtų surenkama apie 9,5 mln. eurų, o 1 proc. tarifą - 191 mln. eurų. Jei būtų taikomas maksimalus 4 proc. tarifas, iš jo būtų surenkama daugiau nei 700 mln. eurų per metus.
Pernai Lietuvos bankų sektorius uždirbo 334,5 mln.
„Swedbank“ užfiksavo didžiausią pelno mokesčio pokytį tarp visų Lietuvos bendrovių. Jo sumokėtas pelno mokestis nuo 13,4 mln. Eur 2017 m. išaugo iki 21,4 mln. Eur. O SEB bankas 2018 m. sumokėjo gerokai mažiau pelno mokesčio - 5,7 mln. Eur.
Bankų Pelno Augimas
Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie bankų pelno augimą Lietuvoje:
| Metai | Pelnas (mln. eurų) | Pelnas pokytis (mln. eurų) |
|---|---|---|
| 2017 | 239.7 | - |
| 2018 | 357.9 | 118.2 (49.3%) |
Šaltinis: Seimo dokumentai
tags: #banku #turto #mokestis #seimas #dienotvarke