Turto Vertinimo Metodai Lietuvoje: Kas Svarbu Žinoti?

Turto vertinimas - tai paslauga, leidžianti sužinoti nekilnojamojo ar kilnojamojo turto vertę. Kiekvienas žmogus, turėdamas vienokio ar kitokio turto, jaučiasi laimingas. Tačiau neverta užmiršti, kad kartu su turtais bei laime, esame „apdovanoti“ ir atsakomybės našta. Gavote dovanų, o gal patys įsigijote namą ar dar tik ketinate tai padaryti? Turto vertinimas yra įstatymais reglamentuota paslauga, reikalinga užtikrinti, kad su turtu susijusios finansinės operacijos yra atliekamos rinkos sąlygomis, t. y.

Profesionalūs nepriklausomi turto vertintojai padės objektyviai nustatyti turto kainą. Nepriklausomas turto vertintojas nustato vertę pagal situaciją rinkoje, atsižvelgia į svarbius veiksnius, statistinius duomenis, tendencijas. Mūsų nepriklausomi ekspertai kainos nustatymui naudoja patikrintus ir patikimus metodus.

Dalis žmonių galvoja, kad turto vertinimas tėra formali įstatymais reglamentuota paslauga, tačiau šis požiūris yra klaidingas, nes turto vertintojas pateikia objektyvią išvadą apie turto vertę rinkoje, todėl vadovaudamiesi jo nuomone žinosite, kad Jūsų atliekama finansinė operacija atitinka rinkos sąlygas ir jūs nepermokate už įsigyjamą būstą arba neparduodate jo pigiau nei jis vertas.

Jeigu jūs paveldėjote ar gavote dovanų nekilnojamojo turto, jį parduodant gali tekti mokėti gyventojų pajamų mokestį nuo pardavimo kainos ir paveldėjimo vertės skirtumo.

Turto Vertinimo Poreikis

Turto vertinimas dažniausiai atliekamas šiais atvejais:

• Perkant
• Parduodant
• Nuomojant
• Keičiant
• Dovanojant
• Paveldint
• Apdraudžiant
• Deklaruojant turtą
• Įkeičiant jį bankams ir kitoms finansų institucijoms
• Nustatant jo apmokestinamąją vertę
• Parduodant iš varžytynių
• Įnešant kaip turtinį įnašą į bendrovių kapitalą
• Finansinės apskaitos tikslais
• Bylinėjantis teismuose

Turto vertinimas gali būti individualus (pagal individualias vertinamo turto savybes) arba masinis (daugelio vienarūšių objektų vertinimas vienu metu, dažniausiai apmokestinimo tikslais). Turto vertintojas turi surinkti duomenis apie turto teisinį statusą, jo buvimo vietos ekonominius ir socialinius rodiklius, atitinkamo turto rinkos konjunktūrą.

Nepriklausomas vertinimas pradedamas nuo vertinimo tikslų apibrėžimo ir turto apžiūros. Tada renkama visa susijusi informacija ir dokumentai, turtas gali būti fotografuojamas. Preliminariai nekilnojamąjį turtą gali įvertinti ir brokeriai, tačiau tikslią vertę pateiks tik nepriklausomas sertifikuotas turto vertintojas, kuris įvertins visus su turtu susijusius aspektus.

Pagrindiniai Turto Vertinimo Metodai

Nepriklausomas vertintojas tinkamą turto vertinimo metodiką turi pasirinkti atsižvelgdamas į turto pobūdį ir specifiką. Taikomi keli skirtingi metodai, tačiau visada privalu laikytis įstatymų numatytų reikalavimų. Turto ir verslo vertinimo metodika apibrėžia taikytinus metodus ir kitus aspektus.

Turto vertinimo 3 svarbiausi metodai - lyginamasis, išlaidų ir pajamų (visada taikomi bent 2 iš jų). Lyginamuoju metodu turto vertė nustatoma jį pagal ekonomines, technines ir kitas savybes lyginant su analogiškomis turtiniais objektais, kurių kaina turto vertintojui žinoma. Vertinimui surenkama informacija apie ne mažiau kaip trijų analogiško turto sandorių kainas per paskutinius 12 mėnesių.

Išlaidų metodu vertinamas turtas, kuris rinkoje parduodamas retai; turto vertė nustatoma kaip visų jo įsigijimo (ar sukūrimo) ir pagerinimo išlaidų suma atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą.

Lyginamasis Metodas

Metodikos 57 punkte nustatyta, kad „Lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.“. Tuo atveju, jeigu nėra informacijos apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, „naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas“ (Metodikos 61 p.). Be to, vadovaujantis Metodikos 63 punktu, tais atvejais, „Kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių arba kai analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyruoja, taip pat jei nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, lyginamasis metodas netaikomas ir išvada dėl vertinamo turto vertės neformuluojama.

Taigi, vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, vertintojai turi aiškius nurodymus, kaip turi būti pasirinkti lyginamieji objektai, jei jų yra, o taip pat, kad nesant tinkamų lyginamųjų objektų privalu rinktis kitą vertinimo metodą (-us) ar jų derinį. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas nekilnojamojo turto objektas yra unikalus kalbant apie jo vietą, fizinę formą, teisinius interesus, leidžiamą naudojimą ir pan. Vadinasi, vertintojas turi pakoreguoti palyginamųjų objektų analizės pagrindu gautas vienetų vertes (EVS 5-ojo EVID 6.2.3 p.).

Vadovaujantis Metodikos 58.2 punktu, taikant lyginamąjį metodą, „įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu“. Tai reiškia, kad vertintojas, rinkdamasis lyginamuosius objektus, nėra ribojamas rinktis juos tik konkrečioje vietovėje. Pažymėtina, kad vertintojas gali taikyti skirtingus palyginamuosius duomenis, atsižvelgdamas į kiekvieną individualų atvejį.

Kiti palyginamieji duomenys

105-ojo TVS 30.4 punkte pateikiamas nebaigtinis sąrašas palyginamųjų duomenų pavyzdžių: „kaina už kvadratinę pėdą (arba kvadratinį metrą), nuomos kaina už kvadratinę pėdą (arba kvadratinį metrą) ir kapitalizacijos normos. Keletas iš daugelio bendrų palyginimo vienetų, naudojamų vertinant verslą, yra EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) daugilkliai, pajamų daugilkliai, mokesčių daugilkliai ir buhalterinės vertės daugilkliai. Keletas iš daugelio dažniausiai finansinėms priemonėms vertinti taikomų palyginimo vienetų yra tokie rodikliai kaip pelningumas ir palūkanų normos sklaida.

105-ojo TVS 30.8 punkte įtvirtinta, kad „Vertintojas turėtų išanalizuoti ir koreguoti bet kokius lyginamųjų sandorių ir vertinamo turto reikšmingus skirtumus. Įvertinus išdėstytą informaciją, matyti, kad lyginamojo metodo skaičiavimo būdas priklauso nuo įvairių veiksnių, kurie atskleidžiami vertintojui atliekant vertinimo procedūras. Šie veiksniai paaiškėja analizuojant gautus individualius duomenis ir informaciją kiekvienu konkrečiu vertinimo atveju. Taigi, minėti duomenys vertintojo nustatomi vertinimo metu, o ne kai pasirašoma vertinimo paslaugų pirkimo sutartis.

Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje turto vertinimo procedūras ir tvarką reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (1999, nauja redakcija 2012) ir Turto ir verslo vertinimo metodika. Turtą vertinančios įmonės turi apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau - TVVPĮ) 2 straipsnio 10 punktu, turto arba verslo rinkos verte laikoma apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

Taigi, vertinimas nėra tikro fakto nustatymas, o labiausiai tikėtino rezultato iš galimų rezultatų intervalo nustatymas, remiantis vertinant padarytomis prielaidomis. Vertinimas rinkos vertės pagrindu yra labiausiai tikėtinos kainos, kuri būtų sumokėta sudarius sandorį vertės nustatymo dieną, nustatymas. Tačiau net jei turto objektai yra identiški ir sandoriai sudaromi tuo pačiu metu, jų kainos gali skirtis.

Taip gali būti dėl sandorio šalių tikslų, rinkos išmanymo, motyvacijos skirtumų ir kitų veiksnių. Turto vertinimo metodų taikymo procedūros ir tvarka vertinant turtą yra nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika) IV dalyje „Turto vertinimo metodai ir jų taikymas“.

Be to, turto vertinimas atliekamas vadovaujantis turto ir verslo vertinimo metodais, nustatytais Tarptautinės vertinimo standartų tarybos parengtuose Tarptautiniuose vertinimo standartuose (2020) (toliau - TVS) ir Europos vertinimo standartuose 2016 (toliau - EVS) (TVVPĮ 6 straipsnio 1 dalis). 105-ojo TVS „Vertinimo požiūriai ir metodai“ (toliau - 105-asis TVS) 10.3 punkte nustatyta, kad „Renkantis turto vertinimo požiūrius ir metodus, tikslas yra rasti tinkamiausią metodą konkrečioms aplinkybėms. Nė vienas metodas nebus tinkamas visoms įmanomoms situacijoms.

Be to, 105-ojo TVS 10.5 punkte nustatyta, kad „Vertintojo pareiga yra pasirinkti tinkamą (- us) metodą (-us) kiekvienam vertinimui.“.105-ojo TVS 10.4 punkte įtvirtinta, kad „Vertintojui nebūtina taikyti daugiau nei vieną turto vertinimo metodą, ypač kai vertintojas yra itin užtikrintas pasirinkto metodo tinkamumu ir patikimumu atsižvelgiant į vertinimo duomenis ir užduoties aplinkybes. Vis dėlto vertintojai turėtų apsvarstyti ir kelių požiūrių ar metodų taikymo galimybę vertei nustatyti, ypač tuomet, kai nėra pakankamai faktinių ar prieinamų pradinių duomenų, kurių pakaktų pateikti patikimą išvadą apie <...> vienu metodu nustatytą vertę.

Kai taikoma daugiau nei vienas požiūris ir metodas, arba net vieno požiūrio keli metodai, išvada apie pagal šiuos kelis požiūrius ir (arba) metodus nustatytą vertę turėtų būti pagrįsta, o skirtingų verčių analizė ir skirtingų verčių suderinimas netaikant vertės vidurkio skaičiavimo turėtų būti pateikta ataskaitoje.“ Tą patvirtina ir EVS 5-ojo EVID „Vertinimo metodika“ 7.2 punktas, pagal kurį „Nėra jokios bendros taisyklės, kuri parodytų, ar vienas, ar keli metodai nulems tikslesnius ir patikimesnius vertinimo rezultatus.“.

Atkreiptinas dėmesys, kad vertintojas, pasirinkdamas vertinimo metodus, atlieka tam tikrus veiksmus, dėl kurių daro pagrįstą ir argumentuotą išvadą apie tinkamiausio (-ių) metodo (-ų) ar jų derinių pasirinkimą. Taigi, kiekvienu individualiu atveju vertintojas, išanalizavęs visumą aplinkybių, turi priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą dėl vertinimo metodo (-ų) pasirinkimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad vertintojai, pasirinkdami turto vertinimo metodus ar jų derinius bei skaičiavimo būdus, privalo vadovautis minėtų teisės aktų nuostatomis, veikti atsakingai bei ataskaitose pagrįsti šiuos pasirinkimus. Tokiems sprendimams priimti reikalinga išmanyti turto vertinimą reglamentuojančius nacionalinius bei tarptautinius teisės aktus, taip pat turėti specialiųjų žinių bei patirties turto vertinimo srityje.

Turto Vertinimo Rūšys ir Reikalingi Dokumentai

Turto vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto ir verslo vertinimo metodika, Tarptautiniais ir Europos vertinimo standartais, kitais teisės aktais, profesinės etikos kodeksu.

Nekilnojamojo turto vertinimo rūšys:

• Buto vertinimas (Dokumentai: Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla; VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas; Kiti dokumentai (nurodomi turto apžiūros metu).
• Namo, kotedžo, sodybos vertinimas (Dokumentai: Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla; Žemės sklypo planas; VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai; Kiti dokumentai (nurodomi turto apžiūros metu).
• Žemės sklypo vertinimas (Dokumentai: Žemės sklypo planas; VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai; Kiti dokumentai (nurodomi turto apžiūros metu).
• Nebaigtos statybos objektų vertinimas (Dokumentai: Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla; Statybos leidimas; Projektinė namo dokumentacija; VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai; Žemės sklypo planas; Kiti dokumentai (nurodomi turto apžiūros metu).
• Komercinės paskirties turto vertinimas (Dokumentai: Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla; VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas; Turto nuomos sutartys (jei vertinimo dieną turtas yra išnuomotas); Žemės sklypo planas; Kiti dokumentai (nurodomi turto apžiūros metu).
• Garažo ar automobilio stovėjimo vietos vertinimas
• Nuomos mokesčio vertinimas
• Retrospektyvinis turto vertinimas

Verslo vertinimo rūšys:

• Vertybinių popierių vertinimas
• Intelektualinės nuosavybės vertinimas
• Prekinio ženklo vertinimas
• Investicinių projektų efektyvumo vertinimas
• Įmonių vertinimas

Kilnojamojo turto vertinimo rūšys:

• Transporto vertinimas (Dokumentai: Kilnojamojo turto sąrašas, kuriame nurodyta tikslus turto pavadinimas, modelis/markė, inventorinis numeris, šalis gamintoja, pagaminimo data, įvedimo į eksploataciją data, įsigijimo vertė, likutinė balansinė vertė ir kt.; Turto įsigijimo dokumentai; Autotransporto ir savaeigės technikos registravimo liudijimų ir techninės apžiūros talonų kopijos; Kiti dokumentai (nurodomi turto apžiūros metu).
• Įrenginių, įrengimų vertinimas
• Namų apyvokos reikmenų vertinimas

Kada Reikalingas Turto Vertinimas?

Turto vertinimas reikalingas šiais atvejais:

• Kai turtas perkamas ar parduodamas, mainomas, dovanojamas, paveldimas.
• Kai įkeičiamas siekiant gauti paskolą iš banko ar gaunant paramą iš ES.
• Kai apdraudžiamas, apmokestinamas, deklaruojamas.
• Kai išnuomojamas ar kitaip perduodamas kitiems asmenims.
• Kai steigiama ar plečiama akcinė bendrovė ir formuojamas akcinis kapitalas, jungiamas su kitu turtu ar atidalijamas iš bendro turto.
• Kai turtas įrašomas į finansinės apskaitos dokumentus.
• Kai įmonėms taikomos bankroto procedūros.
• Kai reikia nustatyti turto mokestį.

Ar Turto Vertinimas Parodo Pardavimo Kainą?

Ne. Vertinimas nustato rinkos vertę konkrečią dieną, o ne garantuotą pardavimo kainą. Galutinė sandorio suma priklauso nuo derybų, paklausos ir kitų rinkos veiksnių.

Turto Vertinimo Svarba Imant Būsto Paskolą

Nusprendus imti būsto paskolą, dažniausiai reikia įvertinti įkeičiamą turtą ir nustatyti jo rinkos vertę. Perkant būstą su paskolą, reikia turėti būsto vertinimą, atitinkantį tam tikrus standartus ir atliktą kvalifikuotų turto vertintojų.

Įkeičiant nekilnojamąjį turtą, ne visada prireikia išorinio vertinimo - gana dažnai kreditorius pats nustato kriterijus, kuriais atvejais reikia išorinio vertinimo, o kuriais kreditorius gali turto vertę nustatyti atlikdamas vidinį vertinimą, t. Nekilnojamojo turto vertinimas yra vienas svarbiausių etapų, padedantis sužinoti, ar nepermokėsite už perkamą būstą, ar kaina, kurios prašo pardavėjas, atitinka realią rinkos vertę.

Kaip Pasirinkti Turto Vertintoją?

Renkantis turto vertintoją, G. Garuolienė rekomenduoja atkreipti dėmesį, ar turto vertintojas, ar įmonė turi teisę verstis šia veikla. „Itin svarbu, ar pasirinkta įmonė, ar turto vertintojas įrašytas į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą.

Taip pat svarbu, kokią kvalifikaciją turi vertintojas. Renkantis turto vertintoją, Gražina pataria pasiteirauti, kokiame regione atlieka vertinimus, ar turi patirties bei žinių apie to regiono nekilnojamojo turto rinką ir tendencijas. „Prieš užsisakant turto vertinimą, pirmiausia rekomenduočiau pasikonsultuoti apie galimą vertę/kainą ir tik tada užsisakyti pilną vertinimo ataskaitą. Vertinant kilnojamąjį turtą, būtina paklausti vertintojo, ar jis tokį turtą jau vertino anksčiau ir turi patirties. Tai labai liečia specializuotą turtą“, - tvirtina turto vertintoja G.

Turto vertinimo trukmė priklauso ne tik nuo vertinamo turto pobūdžio, tačiau ir nuo vertinimo tikslo bei sudėtingumo. Dažniausiai turto vertinimas trunka apie 2-3 darbo dienas.

Turto vertintoja Gražina Garuolienė akcentuoja, kad prieš pradedant turto vertinimą, pirmiausia reikėtų susipažinti su turto vertinimo etapais. „Turto vertinimas pradedamas pokalbiu su užsakovu. Vėliau renkami ir tikrinami dokumentai apie vertinamą objektą. Po šio etapo sudaroma sutartis ir pradedama vertinamo turto apžiūra. Įvertinus turtą, specialistai paruošia turto vertinimo ataskaitą, kurią pateikia užsakovui“, - turto vertinimo etapus išskiria G.

Nekilnojamojo ir Kilnojamojo Turto Vertinimo Skirtumai

Kalbėdama apie turto vertinimą, G. Garuolienė išskiria esminius nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo skirtumus. Tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto vertinimo metodai tie patys, tačiau kilnojamasis turtas greičiau nusidėvi nei nekilnojamasis turtas.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra skirtingo vertinimo objektai. Vertinimo metodų parinkimas priklauso nuo to, koks turtas - specializuotas ar ne. Gražina pasakoja, kad kartais nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas būna tarpusavyje susiję, sudaro visumą, o juos atskyrus, vertės labai skiriasi. Kiekvienu vertinimo atveju dėl turto vertinimo metodų reikia konsultuotis su vertintoju.

Neretai žmonės klausia, kaip vyksta turto vertinimo procesas. Gražina dalijasi patirtimi ir pasakoja, kad pirmiausia apžiūrimas turtas, o vėliau analizuojami gauti dokumentai.

„Visų pirma, surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas. Tada įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, dydžio, privažiavimo, būklės, parkavimosi galimybės, inžinerinės infrastruktūros ir kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Vėliau analizuojama vietos - rajono nekilnojamojo turto rinkos padėtis, kainų lygiai bei dinamika“, - teigia turto vertintoja G.

Kiti metodai ir jų eiga, pasak G. Garuolienės, gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo objekto vietos, paskirties, alternatyvaus panaudojimo galimybių, vertinimo tikslo.

Turto vertintoja G. Garuolienė pastebi kartais praktikoje pasitaikančių klaidų. Jos nuomone, kartais užsakovai neišsiaiškina, ar vertintojas gali, žino, moka ir turi pakankamai žinių įvertinti jų norimą objektą. „ Profesionalūs ir kvalifikuoti vertintojai nevertina turto, jei tam neturi žinių. Svarbu paminėti, kad turto vertintojai specializuojasi pagal turto grupes. Ypač atidžiai reikia rinktis vertintoją, jei vertinate specializuotą turtą“, - pataria G.

Pagrindiniai Reikalavimai Būsto Paskolai Gauti

Svarbiausias dalykas, norint gauti paskolą - reikiamų dokumentų pateikimas finansinei institucijai. Tik nustatę jūsų tapatybę, įvertinę mokumą bei turėdami visą informaciją apie perkamą NT, bankai ar kredito įstaigos galės suteikti kreditą.

Paskolos gavėjas turi atitikti Atsakingo skolinimo nuostatuose iškeltus reikalavimus. Paskolos gavėjas turi turėti bent 15% būsto vertės arba kainos (skaičiuojama pagal mažesnį dydį) atitinkantį pradinį įnašą. Pradinio įnašo pinigai privalo būti nuosavos lėšos. Paskolos gavėjas taip pat privalo gauti tvarias pajamas bent 6 mėnesius iki paraiškos pateikimo datos. Reikia, kad pajamos „į rankas“ būtų gerokai didesnės už numatomą mėnesio įmoką. Ji, sudėjus kartu su kitų įsipareigojimų suma (jei tokių yra), negali būti didesnė už 40% grynųjų mėnesio pajamų.

Šis sąrašas apima dokumentus, kurie reikalingi imant standartinę paskolą (kreditą) būsto įsigijimui: Tapatybės dokumentai (Pasas, asmens tapatybės kortelė); Įvairūs sutikimai dėl asmens duomenų tvarkymo ir pati kredito gavimo paraiška (šiuos dokumentus jums pateiks pati kredito įstaiga); Pažyma iš darbovietės dėl darbo užmokesčio (su įmonės vadovo, vyr.

Jeigu nenorite įsipareigoti bankui labai ilgam laikotarpiui, verta pasvarstyti apie alternatyvius sprendimus. Vienintelė reali alternatyva būsto paskolai yra išperkamoji nuoma. Visgi, išperkamosios nuomos atveju taikomos kiek kitokios sąlygos. Pavyzdžiui, maksimalus grąžinimo laikotarpis - 10m.

Lentelė: Pagrindiniai reikalavimai būsto paskolai gauti

tags: #banko #turto #vertinimas