Būsto paskola yra populiariausias finansinis sprendimas siekiant įsigyti būstą. Vis dėlto, ne kiekvienam pavyksta gauti finansavimą. Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir finansų įstaigos, teikiančios būsto paskolas, privalo laikytis Lietuvos banko patvirtintų Atsakingo skolinimo nuostatų. Šios nuostatos nustato sąlygas, kada finansavimas gali būti suteikiamas ir kada bankas gali atsisakyti suteikti paskolą.

Pagrindiniai Aspektai, Lemianys Paskolos Suteikimą
Reikėtų paminėti sąlygas, kurios nebūtinai užkerta kelią paskolos gavimui, bet gali apsunkinti procesą. Tam, kad būstą įsigytumėte su būsto paskola, reikia atlikti ir turto vertinimą, sudaryti sutartį ne tik su pardavėju, bet ir banko atstovais.
Kada Bankai Gali Persigalvoti ir Nesuteikti Paskolos?
Lietuvoje veikiančių bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad pradinio įnašo sumokėjimas būsto pardavėjui negarantuoja, kad paskola galiausiai bus suteikta.
SEB banko Privačių klientų Finansavimo departamento vadovas Modestas Kieras paaiškino: „Kai bankas jau yra pateikęs klientui įpareigojantį pasiūlymą dėl banko paskolos ir nesikeitė jokios kitos aplinkybės (kliento finansinės galimybės, pajamų tvarumas, kredito istorija), bankas savo sprendimo nekeičia.
Tačiau tuo atveju, jei pasibaigė banko pateikto įpareigojančio pasiūlymo ar sprendimo galiojimo terminas, keičiasi esminės sandorio sąlygos (perkamas būstas, kredito suma, terminas ir pan.), atitinkamai gali keistis ir kredito sąlygos arba bankas galėtų atsisakyti teikti būsto paskolą“.
„Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius antrina, kad kredito įstaiga, prieš priimdama sprendimą suteikti paskolą, atsižvelgia į kliento mokumą, perkamo ir įkeičiamo turto būklę bei likvidumą, gyventojų kredito ir mokėjimų istoriją.
„Pirminis mokumo vertinimas yra preliminarus, todėl galutinis ir įpareigojantis pasiūlymas teikiamas tik po išsamaus visų reikalingų dokumentų vertinimo. Tai apima turto vertinimą, pajamų deklaracijas ir kitus dokumentus.
Teigiamo sprendimo atveju klientui parengiamas oficialus dokumentas, patvirtinantis paskolos suteikimą ir apimantis visas suteikiamos paskolos sąlygas“, - paaiškino E. Jurevičius.
„Citadele“ banko korporatyvinės komunikacijos vadovė Birutė Rutkauskaitė taip pat paaiškina, kad paskolos tvirtinimas ir galutinio pasiūlymo pateikimas vyksta tik tada, kai yra gauti visi reikiami dokumentai ir informacija iš kliento.
Klientas pateikia bankui paraišką dėl paskolos, banko darbuotojas atlieka pirminę konsultaciją bei nurodo, kokius dokumentus ar informaciją klientas dar turės pateikti, norėdamas gauti banką suteikti kreditą įpareigojantį pasiūlymą.
Jei klientas per sutartą laikotarpį dokumentų ir informacijos nepateikia, darbas su kliento paraiška nutraukiamas ir klientas turi pradėti procesą (pildyti naują paraišką) nuo pradžių“, - kalbėjo B. Rutkauskaitė.
Pasak kredito įstaigos atstovės, pasitaiko atvejų, kai klientai nori pasiteirauti, kokios yra jų galimybės dėl būsto paskolos gavimo. Tačiau tokiu atveju, B. Rutkauskaitės teigimu, kreditorius pateikia tik pirminę, detalią informaciją apie skolinimosi galimybes, t.y. nesudarydamas konkrečių įsipareigojimų su klientais.
„Potencialus klientas apie tai yra aiškiai informuojamas nurodant, kad banko sprendimas ir įpareigojantis pasiūlymas bus pateiktas tik gavus visus reikiamus dokumentus“, - teigė ji.
Pašnekovė taip pat įvardija aplinkybes, kurios daro įtaką neigiamam sprendimui arba pasiūlymui suteikti mažesnę kredito sumą, nei tikėjosi klientas.
„Kliento negebėjimas įvykdyti banko reikalavimo pagrįsti pajamų tvarumo, netinkamas išsirinktas ir siūlomas įkeisti turtas arba prasta jo būklė, per didelė jau turimų finansinių įsipareigojimų suma, pradinio įnašo neturėjimas ar negebėjimas pagrįsti pinigų kilmės.
Apie neigiamą sprendimą ar sprendimą suteikti mažesnę, nei klientas pageidavo, kredito sumą jis informuojamas iškart. Todėl rekomenduojame neskubėti ir dėl paskolos kreiptis į keletą bankų, atidžiai palyginti pasiūlymų sąlygas ir pradinį įnašą sumokėti tik gavus galutinį pasirinkto banko patvirtinimą dėl paskolos suteikimo“, - patarė B. Rutkauskaitė.
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška atkreipia dėmesį, kad jei bankas priima teigiamą sprendimą dėl būsto paskolos suteikimo, klientui išduodamas tai liudijantis dokumentas.
Šiame dokumente, pasak jo, yra paminima, kad kredito davėjas turi teisę keisti kredito išdavimo sąlygas arba atsisakyti suteikti paskolą tuo atveju, jeigu pasikeičia esminė informacija apie kredito gavėją.
„Pavyzdžiui, naujų kreditinių įsipareigojimų prisiėmimas, naujų skolų atsiradimas, aplinkybių susijusių su gaunamomis pajamomis pasikeitimas, perkamo ar įkeičiamo turto esminis vertės sumažėjimas, sunkinančios aplinkybės dėl jo įkeitimo ar pan.). Tokiu atveju kredito gavėjas turi teisę pakeisti savo sprendimą arba visai atsisakyti suteikti paskolą“, - kalbėjo J. Ivaška.
SEB atstovas M. Kieras gyventojams primena, kad pagal Lietuvos banko patvirtintas Atsakingo skolinimo nuostatas, nuosava lėšų dalis (pradinis įnašas) turi būti kliento nuosavi pinigai.
„Imdamas paskolą klientas turi raštiškai patvirtinti, kad tai yra jo nuosavi, neskolinti pinigai“, - teigė banko atstovas.
Lietuvos banko atstovai taip pat paaiškino, kad banko ar kito kreditoriaus pareiga suteikti būsto kreditą atsiranda tik tada, kai jis vartotojui pateikia rašytinį dokumentą.
Tokiu atveju banko atstovai įsipareigoja sudaryti būsto kredito sutartį pasiūlyme nurodytomis sąlygomis ir nustatyta tvarka.
„Nuo tada prasideda mažiausiai 30 dienų apsvarstymo laikotarpis, kurio metu vartotojas gali spręsti, ar pasiūlymas jam tinka, ir sudaryti būsto kredito sutartį, ar ne.
Pagal būsto kreditą reglamentuojančius teisės aktus, jeigu vartotojas nusprendžia sudaryti būsto kredito sutartį minėtame pasiūlyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kreditorius yra įpareigotas tai padaryti.
Tad pradinį įnašą būsto pardavėjui rekomenduotina mokėti tik gavus iš banko įpareigojantį pasiūlymą“, - patarė Lietuvos banko atstovai.
Pasak jų, išimtiniu atveju kredito įstaiga iš tiesų gali atsisakyti būsto kredito sutarties sudarymo. O klausimai, susiję su pradinio įnašo lėšų kilme, gali būti viena iš tokį sprendimą lemiančių priežasčių.
„Teisės aktai nenurodo, kada konkrečiai reikia sumokėti pradinį įnašą, tačiau jie aiškiai nurodo, kad pradinis įnašas turi būti sumokėtas nuosavomis būsto pirkėjo lėšomis.
Tuo metu kreditorius, vadovaudamasis Atsakingojo skolinimo nuostatais, turi patikrinti pradiniam įnašui skirtų lėšų kilmę (pvz., vartotojo turimas santaupas, turimų finansinių įsipareigojimų dydį ir paskirtį bei kt.)“, - paaiškino Lietuvos banko atstovai.
Kartais, pasak jų, būto kredito sutartis gali būti sudaroma daug vėliau (pavyzdžiui, po kelių mėnesių), nei yra nagrinėjama vartotojo paraiška būsto kreditui gauti ir atliekamas vartotojo kreditingumo vertinimas.
„Tokiu atveju kreditorius, prieš būsto kredito sutarties sudarymą, duomenų bazėse pakartotinai tikrina, ar iš esmės nepasikeitė vartotojo finansinė padėtis, įskaitant, ar apsisprendimo laikotarpiu klientas nepasiskolino papildomų lėšų pradiniam įnašui sumokėti.
Jeigu paaiškėtų, kad asmuo, pavyzdžiui, pasiėmė vartojimo kreditą, kurio lėšas panaudojo pradiniam įnašui padengti, Lietuvos banko nuomone, kreditorius, vadovaudamasis teisės aktais, negalėtų suteikto būsto kredito vartotojui“, - teigiama atsiųstame komentare.
Nekilnojamojo turto ir statybų teisės advokatė Asta Mineikienė teigia, kad jei yra nusprendžiama preliminarią būsto pirkimo- pardavimo sutartį rengti individualiai, gali pasitaikyti klaidų, kainuojančių itin brangiai.
„Gali būti, kad pagrindinė būsto pirkimo-pardavimo sutartis apskritai nebus sudaryta. Nutinka ir taip, kad pirkėjas ar pardavėjas neturi galimybės įvykdyti preliminarioje sutartyje numatytų sąlygų, todėl tenka padengti kitos šalies nuostolius arba tokius nuostolius patirti pačiam, tačiau negalėti jų išsiieškoti“, - kalbėjo advokatė.
Įprastai į kiekvieną preliminrią būsto pirkimo-pardavimo sutartį įtraukiamas avansas. Sumokėjęs avansą, bet neįvertinęs visų rizikos faktorių, pirkėjas gali ne tik neįsigyti norimo būsto, bet ir prarasti jau sumokėtus pinigus.
Teisės žinovė pataria preliminarioje sutartyje nurodyta šią informaciją: šalys (pirkėjas ir pardavėjas): jų vardai, pavardės, asmens kodai, adresai, elektroninio pašto adresai (paprastesniam komunikavimui); informacija apie turtą: tikslus adresas, jo unikalus numeris, statybos metai, plotas. turto kaina, avanso dydis, atsiskaitymo būdas; pagrindinės sutarties sudarymo terminas ir atsakomybė dėl jos nesudarymo; šalių įsipareigojimai, kuriuos privaloma atlikti iki pagrindinės būsto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo (pvz., sutarti dėl paskolos su kredito įstaiga, gauti leidimą / sutikimą dėl būsto pardavimo ar kt.); atsakomybė už sutartinių prievolių nevykdymą.
SEB banko atstovo M. Kiero teigimu, pastaruoju metu pastebima, kad klientų aktyvumas padidėjo, ypač antroje 2024 m. pusėje, kai ECB pradėjo mažinti bazines palūkanų normas, todėl gyventojams paskolos įmokos taip pat sumažėjo.
„Citadele“ banko atstovė B. Rutkauskaitė antrina, kad, palyginti su 2024 m. pabaiga, šių metų pradžioje pastebimas maždaug 20 proc. aktyvesnis gyventojų susidomoėjimas dėl būsto paskolų.
J. Ivaškos teigimu, būsto paskolos suteikimo tendencijos pirmąjį šių metų mėnesį stipriai nesiskiria nuo praeitų metų.
E. Jurevičiaus teigimu, nors augimas nėra didelis, antroji praėjusių metų pusė buvo optimistiškesnė, nes keturis kartus mažinta EURIBOR palūkanų norma padidino klientų galimybes skolintis didesnes sumas.
Lietuvos bankas vartotojams rekomenduoja domėtis su būsto kreditu susijusiais klausimais, juos išsamiai aptarti su banku ar kitu kreditoriumi, išsiaiškinti įpareigojančiame pasiūlyme nurodytas būsto kredito lėšų suteikimo ir išmokėjimo sąlygas, o galutinį sprendimą skolintis priimti tik gerai apsvarsčius visus būsto kredito sutartimi prisiimamus įsipareigojimus ir jų pasekmes.
ELTA skelbė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai.
„ECB šiais metais sumažins bazinę palūkanų normą nuo dabartinių 3 proc. iki 1,5 proc. metų pabaigoje. (...) Manome, kad tiesiog ECB artimiausiais mėnesiais mažins palūkanų normas visuose susitikimuose ir tikrai bandys pagelbėti ekonomikai“, - antradienį prognozių pristatyme teigė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozavo, kad šį ketvirtadienį ECB bazines palūkanų normas sumažins dar 0,25 proc. punkto.
Pasak jo, toks palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau, o rugsėjį pasiekti 1,75 proc.
„Tai yra daugiau nei šiuo metu tikisi rinkos. Rinkose prognozuojama, kad ECB žemiau 2 proc. palūkanų normų nesumažins nei šiemet, nei kitais metais“, - žurnalistams antradienį sakė N. Mačiulis.
Vidutinė būsto paskolos suma 2023 m. ir 2024 m.
| Bankas | Vidutinė būsto paskolos suma 2023 m. | Vidutinė būsto paskolos suma 2024 m. |
|---|---|---|
| SEB | ~92 tūkst. eurų (2022 m.) | ~99 tūkst. eurų |
| Citadele | 139 tūkst. eurų | 128 tūkst. eurų |
| Urbo | Nėra duomenų | 80-100 tūkst. eurų |
| Luminor | Nėra duomenų | ~130 tūkst. eurų |
7 Dave'o Ramsey patarimai pirmą kartą perkantiems būstą
Dažniausios Priežastys, Dėl Kurių Galite Negauti Paskolos
- Vėluojate atsiskaityti: Jūsų kredito istoriją blogina ir vėluojantys atsiskaitymai už turimus kreditus, taip pat neapmokėtos sąskaitos už telefoną, internetą, elektros tiekimą, komunalines ir kitas paslaugas.
- Turite per daug finansinių įsipareigojimų: Atliekant mokumo vertinimą yra įvertinama, ar būsite pajėgus prisiimti papildomus įsipareigojimus.
- Nestabilios pajamos: Kredito istorija gali būti gera, tačiau kredito paraiška atmetama. Taip gali nutikti, jei gaunamos pajamos yra nestabilios.
- Kaltas jūsų sutuoktinis: Sutuoktinio pajamos, kredito istorija taip pat yra reikšmingi skolinantis didesniems pirkiniams.
Būsto paskolą gauti gali būti sunkiau ne tik dėl asmenų finansinės situacijos, bet ir dėl būsto, kurį jie nori įsigyti, būklės bei teisinio statuso.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, problemų norint gauti paskolą gali kilti tais atvejais, kai norimas įsigyti būstas neatitinka kredito įstaigos numatytų kriterijų. Dažniausiai tai - prasta NT objekto būklė, dėl kurios jo vertė yra itin maža.
Pagrindiniai Aspektai, Į Kuriuos Atsižvelgia Bankai:
- Fizinė būklė
- Aplinka
- Planuojamas teritorijos vystymas
„Turtas turi turėti tam tikrus kriterijus. Turi būti tam tikra fizinė būklė, taip pat yra turto likvidumo klausimas, ar nėra taip, kad turtas iš principo labai greitai nuvertės, tuomet kredito įstaigos vertina, kad gal galėtų suteikti paskolą tam tikrai sumai: po metų kelerių dėl įvairių aplinkybių turtas gerokai nuvertės, jį parduoti bus sunku, grąžinti kreditą trumpuoju laikotarpiu irgi bus sunku“, - sako M. Statulevičius.
Pašnekovas aiškina, kad paskolą dažnai sunku gauti norint nusipirkti NT objektą, kurio paskirtis nėra gyvenamoji, tačiau pirkėjai turi planą tą turtą paversti gyvenamu.
Pasak pašnekovo, įprastai tokiems NT objektams taikomas didesnis pradinis įnašas ir pan.
„Kita vertus, labai dažnai įstaigos nepasako „ne“, jos iškelia sąlygas, kurias pirkėjui bus sudėtinga įgyvendinti. Labai didelis pradinis įnašas, rizika bus susijusi su marža, paskolos periodiniu mokėjimu ir pan.“, - aiškina pašnekovas.
„Kad turtas būtų nekredituojamas, jis turėtų būti visiškai prastos būklės, daug kriterijų atitikti. Aišku, yra ir teisinių dalykų, ar turtas turės daug bendraturčių, kaip jie tarpusavyje sutars dėl turto valdymo, priežiūros, pardavimo, tokie teisinės nuosavybės klausimai“, - komentuoja LNTPA vadovas.
Taigi, kredito davėjui svarbus ne tik įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimas (kaina), tačiau ir kiti požymiai, kaip, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto likvidumas ir pan. Todėl vadovaudamasis savo vidaus tvarkomis arba politika, kredito davėjas, manytina, turi teisę atsižvelgti į tam tikrus nekilnojamojo turto parametrus“, - informuoja Lietuvos bankas.
Bankų Pozicijos Dėl Būsto Paskolų
Swedbank: Bankas teikia būsto paskolas nekilnojamajam turtui įsigyti, kuris yra tinkamas asmeniui ar šeimai nuolat gyventi, nors kiekvieną atvejį vertina individualiai. NT atitinka statybos reikalavimus, turi reikalingas komunikacijas ir patogumus bei yra juridiškai tvarkingas. Tačiau jeigu jokia draudimo bendrovė nesutinka NT drausti atkuriamąja verte, toks turtas negali būti įkeistas bankui.
Seb bankas: Kiekvienas atvejis dėl būsto kredito yra individualus, sprendimas priimamas atsižvelgus ir įvertinus daug skirtingų aspektų, susijusių su konkrečiu asmeniu, jo situacija ir perkamu turtu. Tačiau, kalbant apie turtą, kurio įsigijimas nėra finansuojamas, būsto paskola negalėtų būti suteikiama itin nusidėvėjusiam, prastos techninės būklės būstui, kurio nedraudžia draudimo bendrovės, taip pat neregistruotiems, nelegaliems, ne pagal projektą statomiems objektams.
Luminor bankas: Teikiant finansavimą būstui įsigyti atsižvelgiama į daug aspektų: tai lemia ir turto vieta, vietovės infrastruktūra, pasiekiamumas, taip pat kreipiamas dėmesys į realią pastato, buto, namo būklę - šie dalykai paprastai nurodomi turto vertinimo ataskaitoje. Turtas, esantis teritorijose, kurios likvidžios nekilnojamojo turto rinkos atžvilgiu, standartiškai laikomas likvidesniu. Taip pat atsižvelgiama į didesnius miestus ir tankiai apgyvendintas vietoves, kurios yra arti socialinės ir inžinerinės infrastruktūros, čia istoriškai - žemas nedarbo lygis. Bendras turto likvidumas labai svarbus vertinant jo galimą finansavimą.
Turto vertinimas yra svarbus etapas. Sprendžiant šį klausimą, dažnai kviečiami nepriklausomi turto vertintojai, kurie nustato turto vertę.