Daugelis žmonių susiduria su klausimu, ar galima balsuoti rinkimuose, jei nėra deklaruota gyvenamoji vieta. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip elgtis tokioje situacijoje ir kokie yra galimi sprendimai.
Zenonas Vaigauskas FOTO: Penktadienis yra paskutinė diena, kai gyvenamosios vietos nedeklaravę rinkėjai dar gali įsirašyti į rinkėjų sąrašus.
Gyvenamosios vietos deklaravimo svarba
Gyvenamąją vietą deklaruoti privalo visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Nuolatinis Lietuvos gyventojas skaitosi pilietis ar leidimą Lietuvoje gyventi turintis užsienio pilietis, Lietuvoje gyvenantis ilgiau nei 180 dienų per metus.
Gyvenamąją vietą būtina deklaruoti, nes kitaip Jūs galite prarasti galimybę pasinaudoti visomis privilegijomis ir paslaugomis. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra daugiau nei formalumas - tai esminis žingsnis, atveriantis prieigą prie viešųjų paslaugų: nuo sveikatos priežiūros ir socialinių išmokų iki teisės balsuoti vietos rinkimuose ir leisti vaikus į mokyklą ar darželį.
Dažnai pasitaiko, jog žmonės, persikėlę į naujus namus, neskuba pakeisti gyvenamosios vietos deklaracijos ar ją palieka giminaičių namuose. Ypatingai, jei nuomojatės būstą ir planuojate dabartinėje vietoje gyventi laikinai.
Jei keliatės į savo nuosavą naują būstą, gyvenamosios vietos deklaravimas yra gan paprastas. Kaip jau minėjome, Jums papildomai reikia turėti tik nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Deklaruojant gyvenamąją vietą nuomojamame būste, privalote gauti būsto savininko sutikimą ir taip pat pateikti nuomos sutartį arba panaudos sutartis (sąskaitas už komunalinius mokesčius, internetą ir pan.).
Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą?
- Lietuvos piliečiai: Gyvenamąją vietą gali paprasčiausiai ir greičiausiai deklaruoti internetu per Elektroninius valdžios vartus. Juose Jūsų tapatybė jau yra patvirtinta, Jums tereikia pateikti gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą kartu su būsto nuosavybės įrodymu arba būsto savininko sutikimu, kad norite deklaruoti gyvenamąją vietą.
- Užsienio piliečiai: Deklaruoti gyvenamosios vietos internetu negali. Jie pirmiausiai turi gauti leidimą gyventi Lietuvoje, Migracijos departamente. Tuomet užsieniečiai gali kreiptis į artimiausią seniūniją ar savivaldybę.
VRK duomenimis, apie 140 tūkstančių piliečių nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos, nėra žinomi jų adresai ir todėl negalima jų įrašyti į kokios nors konkrečios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus. Pasak Z. Vaigausko, dalis tų piliečių yra išvykę į užsienį, dalis jų gyvena nebaigtose statybose, bendrabučiuose arba yra išregistruoti savininko iš ankstesnės gyvenamosios vietos.
Kaip Eltai sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, tokiems piliečiams yra sudaryta galimybė nedeklaruojant gyvenamosios vietos iki spalio 2 dienos kreiptis į rinkimų apylinkę, kur šiuo metu gyvena, pateikti tai įrodančius dokumentus, ir jie bus įrašyti į rinkėjų sąrašus.
Pasak jo, tuo gali pasinaudoti ir tie asmenys, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą, tačiau gyvena kitur. VRK pirmininkas tvirtina, kad rinkimų apylinkių komisijos, išnagrinėjusios tokius prašymus, paprastai įrašo tokius rinkėjus į rinkimų sąrašus ir jokių problemų balsuojant jiems neturėtų kilti.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į terminus. Jeigu rinkėjai tuo nepasirūpins iki spalio 2 d., kuomet yra tvirtinami galutiniai rinkėjų sąrašai, jie praras galimybę būti įrašyti į rinkėjų sąrašus, nedeklaravus gyvenamosios vietos. Tuomet, anot jo, toks rinkėjas turės kreiptis į Migracijos departamentą ir ten deklaruoti gyvenamąją vietą. VRK pirmininkas akcentuoja, kad rinkimų dieną įsirašyti į rinkimų sąrašus jau nebegalima ir reikės kreiptis į Migracijos departamentą.
Svarbu: "Jeigu rinkėjai tuo nepasirūpins iki spalio 2 d., kuomet yra tvirtinami galutiniai rinkėjų sąrašai, jie praras galimybę būti įrašyti į rinkėjų sąrašus, nedeklaravus gyvenamosios vietos", - sakė Eltai Z. Vaigauskas.
Tuomet, anot jo, toks rinkėjas turės kreiptis į Migracijos tarnybą ir ten deklaruoti gyvenamąją vietą. VRK pirmininkas akcentuoja, kad rinkimų dieną įsirašyti į rinkėjų sąrašus jau nebegalima ir reikės kreiptis į Migracijos tarnybas.
Ką daryti pakeitus gyvenamąją vietą?
Jeigu rinkėjai iki spalio 5 d. pakeis gyvenamąją vietą ir deklaruos šį pokytį Registrų centre, jiems reikėtų kreiptis į rinkimų apygardą ar apylinkę, kurioje deklaruota nauja gyvenamoji vieta ir pateikti prašymą įtraukti juos į tos apygardos rinkėjų sąrašą užpildant F5 formą. Atsižvelgus į rinkėjo prašymą jo balsavimo vieta rinkėjų sąraše bus pakeista. Pasitikrinti, kur balsuoti, pagal įvestą naujos deklaruotos gyvenamosios vietos adresą galima žemėlapyje.
Rinkimų kodeksas numato, kad patvirtinus galutinius rinkėjų sąrašus, jie nebegali būti keičiami, todėl po spalio 5 d. to padaryti nebebus galima.
Rinkėjų pažymėjimai
Nors rinkėjų pažymėjimų įteikimas yra pasibaigęs rugsėjo 20 d., VRK žiniomis, apie 8 proc. rinkėjų jų dar neturi. Pasak VRK pirmininko, dar neįteikti pažymėjimai tiems gyventojams, kurių nerasta namuose. Z. Vaigauskas sakė, kad dar ir šį savaitgalį tokiems rinkėjams bus įteikiami rinkėjų pažymėjimai.
Kur kreiptis iškilus klausimams?
Iškilus neaiškumams Z. Vaigauskas ragina rinkėjus pasinaudoti Vyriausiosios rinkimų komisijos trumpuoju telefono numeriu 1855. Ši informacinė linija veiks iki spalio 24 d. Paskambinus telefonu 1855 galima sužinoti, kurioje rinkimų apylinkėje yra išrašytas rinkėjo pažymėjimas, kur ir kada galima balsuoti, kaip balsuoti susirgus ir rinkimų dieną negalint nuvykti į savo rinkimų apylinkę. Rinkėjui taip pat bus paaiškinta balsavimo paštu tvarka, pateikti apygardos arba apylinkės rinkimų komisijos adresai.
Ši informacinė linija veiks iki spalio 24 d. Paskambinus telefonu 1855 galima sužinoti, kurioje rinkimų apylinkėje yra išrašytas rinkėjo pažymėjimas, kur ir kada galima balsuoti, kaip balsuoti susirgus ir rinkimų dieną negalint nuvykti į savo rinkimų apylinkę.
Rinkimų komisijos narys Juozas Bagdonas, trečiadienį dirbęs aštuntajame pašto skyriuje, sakė, kad kiekvienam rinkėjui tenka aiškinti balsavimo paštu tvarką. Į mažąjį voką reikia įdėti balsavimo biuletenį, šį voką drauge su rinkėjo pažymėjimu dėti į didelį voką, jį užklijuoti, tik tada atiduoti paštininkei ir nepamiršti pasirašyti sąrašuose. Žmonės teigė spaudoje, per televiziją ar radiją negirdėję paaiškinimo apie balsavimo paštu ypatumus.
Centriniame pašte budėjusi Mereta Liniauskienė sakė, kad dažnas žmogus klausia, ar galima balsuoti neturint rinkėjo pažymėjimo arba nedeklaravus gyvenamosios vietos, domėjosi, ką daryti, jei negavo rinkėjo pažymėjimo.
Rinkimo komisijų nariai bei pašto darbuotojai pastebėjo, kad antrajame Prezidento rinkimų ture paštu žmonės balsuoja aktyviau nei pirmojo turo metu.
Tikimės, kad ši informacija padės Jums suprasti, kaip galite dalyvauti rinkimuose neturint deklaruotos gyvenamosios vietos.
Kaip balsuoti paštu
tags: #balsavimas #nedeklaravus #gyvenamosios #vietos