Balansas yra viena iš trijų pagrindinių įmonės finansinių ataskaitų, greta pelno (nuostolio) ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos. Ši finansinė ataskaita parodo įmonės momentinę finansinę būklę tai dienai (finansinių ataskaitų laikotarpio pabaigai), kuriai balansas yra sudarytas. Žiūrint į šią įmonės ataskaitą, galima nustatyti įmonės kapitalo struktūrą, įsiskolinimo lygį, finansinį likvidumą, apyvartinio kapitalo dydį ir daugelį kitų svarbių finansinių rodiklių.
Balansas dažnai vadinamas įmonės finansinės padėties "nuotrauka", nes pagal jį galima įvertinti įmonės finansinį "sveikumą" tam tikram laiko momentui (kuriam balansas yra sudarytas): galima įvertinti, kiek įmonė turi nuosavų lėšų, kiek skolų, kokia jos turto struktūra.
Remiantis balanso duomenimis, skaičiuojami įmonės finansinio patikimumo rodikliai (pvz., D/E - skolos ir turto santykis), pagal kuriuos esami klientai, tiekėjai ar kiti partneriai gali įsivertinti bendradarbiavimo riziką. Įmonės rizikingumas gali būti vertinamas ir skaičiuojant kombinuotus rodiklius, apimančius tiek balanso, tiek ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, pvz., D/EBITDA.
Praktikoje galima sutikti įvairaus detalumo balansų, taip pat dalinai sudarytų iš skirtingai vadinamų eilučių (jei analizuosite skirtingų valstybių balansus), tačiau visuose balansuose yra trys pagrindiniai blokai: turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas.
Pagrindinės Balanso Eilutės
Lentelėje pateikiamos pagrindinės eilutės, kurias galima rasti balanse:
Warrenas Buffettas: Kaip analizuoti balansą
| Pavadinimas | Angliškai | Kas patenka | Paaiškinimas |
|---|---|---|---|
| Trumpalaikis finansinis turtas | Short-term (current) financial assets | Pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius. | Tai iš esmės visi įmonės piniginiai aktyvai (ar tokie, kurie greit gali būti paversti į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai investuoja į vyriausybių obligacijas. |
| Trumpalaikis nefinansinis turtas | Short-term (current) non-financial assets | Atsargos, gautinos sumos, sumokėti avansai. | Tai turtas, kuris sunaudojamas gamybos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. |
| Ilgalaikis materialus turtas | Long-term (non-current) tangible assets | Nekilnojamas turtas, gamybinė įranga, transportas, administracinė įranga. | Gamybinėse įmonėse tai pagrindinė turto grupė, reikalinga efektyviam gamybos procesui. Taip pat reikšmingą ilgalaikį materialų turtą gali turėti ir kitos įmonės. |
| Ilgalaikis nematerialus turtas | Long-term (non-current) non-tangible assets | Turimi patentai, prestižas, licencijos, investicijos į asocijuotas įmones, ilgalaikės gautinos sumos. | Paprastai daugiau šio tipo turto turi tik didesnės ar nestandartinės įmonės. Mažesnėms įmonėms tai paprastai apsiriboja ties programinės įrangos licencijomis. |
| Nuosavas kapitalas | Equity | Akcinis kapitalas, rezervai, nepaskirstytas pelnas, kapitalo premija. | Nuosavas kapitalas dar vadinamas nuosavybe ar buhalterine verte parodo įmonės akcininkų nuosavybę, ir yra lygus visam turtui minus visi įsipareigojimai. |
| Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai | Short-term (current) financial liabilities | Paimtos trumpalaikės paskolos ir kreditai, ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis. | Čia patenka trumpesni nei metų trukmės įsipareigojimai, už kuriuos įmonė moka palūkanas. |
| Trumpalaikiai nefinansiniai įsipareigojimai | Short-term (current) non-financial liabilities | Mokėtinos sumos tiekėjams, mokesčiai valstybei, atlyginimai, kita. | Trumpesni nei metų trukmės įsipareigojimai, už kuriuos įmonė nemoka palūkanų. |
Nors kartais didesnių įmonių balansinė ataskaita gali turėti ir 'užbalansinių‘ eilučių, kurios tiesiogiai nėra nei įsipareigojimas nei turtas, tačiau esant tam tikroms aplinkybėms gali sukelti ženklų nuostolį ar pelną.
Kiekviena finansinės būklės ataskaita būna sudaroma tam tikrai konkrečiai datai (paprastai fiskalinių metų arba ketvirčio pabaigai) palyginimui įtraukiant ir atitinkamą praėjusį laikotarpį. Kaip ir visos finansinės ataskaitos, balansas gali būti konsoliduotas (visos įmonių grupės) arba atskiras.
Analizuojant svarbu atkreipti dėmesį ar skaičiai pateikiami finansinėje ataskaitoje yra vienetais, tūkstančiais, milijonais ar dar kitaip.
Balanso Analizė ir Finansiniai Rodikliai
Analizuojant balansą neužtenka paskaičiuoti keletą rodiklių. Buhalterinis balansas - tai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentas, apibūdinantis įmonės finansinę būklę.
Tradicinės formos buhalterinis balansas yra dvipusė lentelė: kairioji pusė - aktyvas, dešinioji - pasyvas. Gali būti ir vertikali (stulpelinė) buhalterinio balanso forma: iš pradžių pateikiama aktyvo dalis, žemiau - pasyvo.
Aktyvo ir pasyvo dalyse parodomos tos pačios lėšos, tik sugrupuotos skirtingais pjūviais, todėl aktyvo ir pasyvo galutinės sumos turi sutapti. Turtas bendrąja prasme pasižymi didele įvairove ir gali turėti daug kvalifikacijų.
Kalbant apie juridinių asmenų - įmonių turtą, jis pasižymi aiškia struktūra, kurią nulemia finansinė įmonių apskaita bei ją apibrėžiančios bendrosios taisyklės. Visas įmonių turtas atsispindi įmonių finansinėse ataskaitose.
Viena iš pagrindinių įmonių finansinių ataskaitų galime įvardinti balansą, jo sudarymo dieną įmonės turtas matomas tiksliausiai. Balanse nurodoma turto vertė nebūtinai yra reali. Ypač stipriai gali skirtis ilgalaikio turto, įgyto seniai ir apskaitomo įsigijimo verte bei nusidėvėjimu, vertė.
Finansinėje apskaitoje ypač svarbią reikšmę turi turto skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Svarbiausias tokio turto skirstymo požymis yra turto sunaudojimas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti.
Įmonių apskaitoje galime klasifikuoti turtą į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Šie du terminai kontrastingi vienas kitam. Ilgalaikis turtas - toks, kurio per vienerius metus negalima paversti į pinigus. Dažniausiai ilgalaikio turto sąvoka apima žemę, įrangą, autorines teises bei kitas ilgalaikes investicijas.
Trumpalaikio Turto Samprata
Trumpalaikis turtas - tai turtas, kurio tarnavimo laikas yra trumpesnis nei vieneri metai. Trumpalaikis turtas tai įmonės, įstaigos ar organizacijos veikloje trumpiau nei vienerius metus naudojamas turtas pajamoms uždirbti. Taip pat trumpalaikiu turtu vadinamas tas turtas, kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už įmonės nusistatytą ilgalaikio turto minimalią vertę.
Turtas trumpalaikiu laikomas ne ekonomine prasme, bet kalendorine prasme, o tai reiškia, jog per įmonės ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu ir visai nesvarbi to turto kaina. Trumpalaikiam turtui gali būti priskiriami net statiniai, kurie pavyzdžiui naudojami ne pačios įmonės veiklai vystyti, o perpardavinėjimui.
Dažniausiai trumpalaikis turtas išreiškiamas grynaisiais pinigais, trumpalaikiais indėliais bankuose, o taip pat - atsargomis, mažą vertę turinčiu inventoriumi, kuris negali būti priskiriamas ilgalaikiam turtui dėl mažos įsigijimo vertės.
Taigi, trumpalaikis turtas - tai turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Turtas trumpalaikiu laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme. Per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu neatsižvelgiant į šio turto kainą.
Trumpalaikiu turtu gali būti net pastatai, jeigu jie naudojami ne pačios įmonės gamybinei (prekybinei) veiklai vykdyti, o skirti perparduoti, pavyzdžiui, ilgalaikiu turtu prekiaujančioje įmonėje, kuri pastatų neįsigyja naudotu ilgą laiką, bet nuperka tikėdamasi perparduoti šiuos statinius už didesnę kainą.
Svarbu atkreipti dėmesį i tai, kad įmonėje trumpalaikis turtas (atsargos sandėlyje) fiziškai gali būti labai ilgai - net keletą ar keliolika metų. Tačiau pradėtas naudoti pajamoms uždirbti ššis turtas bus sunaudotas visas iš karto, o ne palaipsniui jo vertė bus perkelta į naujai gaminamą produkciją (arba prekybos įmonėse - į perparduodamų prekių savikainą arba įmonės veiklos sąnaudas).
Kitaip sakant, priešingai nei ilgalaikis turtas, trumpalaikis turtas nenaudojamas pajamoms uždirbti ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus). Be abejo, kiekvienai įmonei labai svarbu ilgalaikis turtas kaip stabilumo garantas. Tačiau labai svarbus ir trumpalaikis turtas.
Pavyzdžiui, parduoti įmonės pastatą net ir labai norint (ypač susiklėsčius blogai finansinei padėčiai) nelengva. Pirmiausiai tai visada atima nemažai laiko. Antra, praradus patalpas vargu ar būtų įmanoma ateityje uždirbti bent kiek daugiau pelno, nes dėl būsimų nuomos sąnaudų įmonės finansinė būklė dar labiau pablogėtų.
Tuo tarpu atsargas, kaip ir visą trumpalaikį turtą, palyginti greitai galima paversti pinigais jas pardavus, žinoma dar geriau racionaliai sunaudojant uždirbant pajamas.
Dėl šios priežasties trumpalaikis turtas ilgalaikio turto atžvilgiu ir laikomas likvidesniu. Žinoma, trumpalaikis turtas turi būti vertingas: sugedusių ar tiesiog niekam nereikalingų atsargų ir parduoti niekada nepavyktų. Dėl to šitoks nieko vertas turtas kartais dar vadinamas nelikvidžiu.
Kadangi kiekvienas trumpalaikis turtas kuo greičiau turi būti paverstas pinigais, jis dar vadinamas apyvartiniu turtu.
Trumpalaikio Turto Skirstymas
Trumpalaikis įmonės turtas skirstomas į:
- Trumpalaikį finansinį turtą, kuris dažnu atveju išreiškiamas piniginiais vienetais ar kitais per trumpą laiką galinčiais tapti grynaisiais pinigais
- Trumpalaikis nefinansinis turtas.
Trumpalaikis Finansinis Turtas
Trumpalaikis finansinis turtas - likvidžiausias įmonės turtas, kuris dažniausiai yra piniginiai aktyvai (arba tokie, kurie greitai gali būti paverčiami į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai laiko ne tik sąskaitoje, bet investuoja į likvidžius bei saugius vertybinius popierius. Šią turto grupę sudaro pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius.
Šis trumpalaikis turtas apima visus kompanijoje esančius grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus, pavyzdžiui: grynieji pinigai, trumpalaikiai indėliai banke, trumpalaikės investicijos (obligacijos, pinigų rinkos fondai ir kiti vertybiniai popieriai, kurių galiojimo terminas yra mažesnis nei vieneri metai). Trumpalaikės investicijos yra nukreiptos į mažai rizikingas ir labai likvidžias finansines priemones. Šias investicija galima greitai paversti grynaisiais pinigais.
Pinigai ir jų ekvivalentai yra naudojami atsiskaityti su klientais, grąžinti skolas, sumokėti palūkanas ir mokesčius, įsigyti žaliavas, atnaujinti įrangą, vykdyti kompanijos plėtrą ir t.t.
Svarbu atkreipti dėmesį, ar pinigai ir pinigų ekvivalentai stipriai viršija įsipareigojimus. Paprastai investuotojus ypač traukia kompanijos, kurios turi sukaupusios daug grynųjų pinigų, tačiau nemoka dividendų. Tokios kompanijos turi didelį plėtros potencialą ir yra saugi užuovėja netgi krizės metu. Dideli pinigų rezervai yra ženklas, kad kompanija veikia sėkmingai. Netgi galima sakyti, kad kompanija dirba taip sėkmingai, kad net nespėja gautų pinigų tinkamai reinvestuoti.
Kita vertus, dideli grynų pinigų rezervai gali reikšti, kad kompanija nebeturi kur plėstis arba kompanijos vadovybė nėra pakankamai sumani, kad galėtų vykdyti tolimesnę plėtrą ir sėkmingai įdarbintų pinigus. Sąžininga kompanija tokiais atvejais investuotojams išmoka dividendus arba supirkinėja savo akcijas.
Jeigu kompanijos įsipareigojimai yra didesni už pinigus ir jų ekvivalentus, verta atkreipti dėmesį į kompanijos likvidumą - t.y. ar ji sugeba be vargo grąžinti skolas. Jeigu kompanija neturi grynųjų pinigų skoloms padengti ji gali bankrutuoti.
Warrenas Buffettas: Kaip analizuoti balansą
Trumpalaikis Nefinansinis Turtas
Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. Šią turto grupę gautinos sumos, atsargos, sumokėti avansai.
Gautinos Sumos
Prekybos ir kitos gautinos sumos yra neapmokėtos sąskaitos, kurias kompanija pateikė savo klientams už parduotas prekes ir paslaugas ir už kurias klientas turi atsiskaityti per metus. Kitaip tariant, gautinos sumos yra pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodytos pajamos, už kurias dar nėra sumokėti grynieji pinigai.
Gautinos sumos - tai pinigai, kuriuos kompanija tikisi gauti iš savo klientų, tačiau visuomet yra tikimybė, kad ne visi klientai pilnai atsiskaitys. Gautinos sumos, kurių kompanija nebesitiki atgauti vadinamos „abejotinomis gautinomis sumomis“.
Svarbu atkreipti dėmesį į kompanijos gautinų sumų ir pardavimų ryšį. Jeigu gautinos sumos didėja daug greičiau nei pardavimai, tai reiškia, kad kompanijai nesiseka surinkti pinigų iš savo skolininkų. Vadinasi kompanija savo produkciją pardavinėja nepatikimiems klientams arba savo dukterinėms įmonėms tik todėl, kad padidintų pardavimus ir „popierinį pelną“.
Atsargos
Atsargos trumpalaikis turtą sunaudojame per vienerius metus arba per vieną veiklos ciklą. Pavyzdžiui, trumpai apibendrintos atsargų grupės pagal pavyzdinį sąskaitų planą:
- 20 Atsargos
- 201 Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės
- 202 Nebaigta produkcija ir vykdomi darbai
- 203 Produkcija
- 204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti
- 205 Biologinis turtas
- 206 Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti
- 207 Nematerialusis turtas, skirtas parduoti
Įmonė, sudarydama sąskaitų planą, gali naudotis pavyzdiniu sąskaitų planu, tačiau turi galimybę ir turėti analitinių sąskaitų, kurios lengviau padėtų tinkamai įvertinti atsargas. Atsargų skirstymas smulkiau renkantis analitines sąskaitas kiekvienai atsargų rūšiai ne tik palengvina savikainos nustatymą, bet taip pat leidžia ir atskirai vertinti atsargas.
Atsargų Įvertinimas
Pirktos žaliavos ir medžiagos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina, pridedant su įsigijimu tiesiogiai susijusias išlaidas, atėmus pirkimo metu suteiktas nuolaidas. Produkcija ir biologinis turtas vertinamas pasigaminimo savikainą, t. y. visas išlaidas (sąnaudas), susidariusias gaminant ir parduodant produkciją (medžiagų, kuro, energijos, darbuotojų darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, gamybos aptarnavimo ir valdymo, administracinės, pardavimo ir kt.), arba tikrąją vertę, atėmus pardavimo išlaidas, t. y. vertę, kurią nustato pardavėjas ir pirkėjas sandorio dieną įvertindami įprastines rinkos sąlygas.
Sudarant finansines ataskaitas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiama į tai, kuri iš jų yra mažesnė. Į savikainą negali būti įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžintinas.
Atsargos, kurios įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos finansinių ataskaitų valiuta. Įmonė, įsigijusi atsargas užsienio valiuta, šių atsargų savikainą apskaičiuoja pagal pirkimo dieną galiojantį apskaitoje taikomą euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, neatsižvelgiant į atsiskaitymo datą.
Atsargų Įkainojimo Būdai
Kad būtų galima apskaičiuoti sunaudotų, parduotų atsargų savikainą, atsargos apskaitoje yra įkainojamos pagrindiniais įkainojimo būdais: FIFO, LIFO, vidutinės kainos, konkrečių kainų.
Konkrečių kainų metodas tinka labai mažoms įmonėms arba įmonėms, kurios labai smulkmeniškai tvarko apskaitą, nes kiekvienas parduotas (sunaudotas) atsargų vienetas yra įkainojamas jo pirkimo pasigaminimo savikaina. Dažniausiai toks būdas naudojamas brangioms atsargoms, kurias lengva sekti parduodant.
Svertinio vidurkio metodas yra taikomas, kai atsargos yra sumaišytos ir negalima nustatyti, kurios atsargos pirktos, pagamintos pirmiausia. Svertinio vidurkio būdas - parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama šių atsargų kiekį dauginant iš laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų kainų svertinio vidurkio. Vidutinė atsargų vieneto kaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų vertę dalijant iš jų kiekio. Ta pačia vidutine kaina įkainojamos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos.
FIFO ir LIFO metodus galima gretinti. FIFO būdas - anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal anksčiausiai įsigytų atsargų kainą. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos vėliausiai įsigytų atsargų įsigijimo savikaina. Šį metodą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo pirmiausia sunaudotos.
LIFO būdas - anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal vėliausiai įsigytų atsargų kainą. Šį būdą galima taikyti tik tada, kai tiksliai žinoma, kad vėliausiai įsigytos atsargos sunaudojamos (parduodamos) pirmiausia. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos pagal pirmųjų atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.
Atsargų Sunaudojimo Apskaitos Būdai
Registruojant apskaitoje atsargų sunaudojimą, galima pasirinkti vieną iš būdų: nuolat ir periodiškai.
Nuolat apskaitomų atsargų būdo esmė - apskaitoje registruojamos visos pardavimo pirkimo ir pasigaminimo operacijos. Šis būdas dažniausiai taikomas nedideliems kiekiams atsargų, brangioms atsargoms. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nustatytant atsargų likutį ir pardavimų savikainą nereikia didelių pastangų. Atlikus inventorizaciją, likučiai yra sutikrinami, o atsiradusius trūkumus arba perteklius galima užregistruoti aiškiai žinant priežastis.
Periodiškai apskaitomų atsargų būdas - buhalterinėse sąskaitose registruojamos tik atsargų pirkimo operacijos. Norint nustatyti atsargų likutį, reikia atlikti inventorizaciją. Inventorizuojant nerastas atsargų kiekis laikomas parduotu, o tai ne visada atitinka tikrąją situaciją. Parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal pirktų atsargų ir likučių duomenis.
Apskaičiuojant parduotų prekių savikainą, naudojama formulė:
Atsargų likutis laikotarpio pradžioje + per laikotarpį pirktos atsargos - atsargų likutis laikotarpio pabaigoje = per laikotarpį parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina.
Trumpalaikio Turto Rodikliai
Trumpalaikio turto piniginė vertė pateikia įmonės likvidumo rodiklį. Kreditoriai bei investuotojai itin atidžiai stebi įmonės trumpalaikį turtą. Kam? Jog galėtų įvertinti įmonės veiklos vertes bei rizikas.
- Dabartinis koeficientas - matuoja įmonės galimybes vykdyti bei sumokėti trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus. Atsižvelgiama į bendrą trumpalaikį įmonės turtą, lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais.
- Greitasis koeficientas - pamatuoja įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus remiantis savo likvidžiausiu turtu.
- Grynųjų pinigų rodiklis - matuoja įmonės galimybę iškart apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Jis skaičiuojamas dalijant pinigus bei jų ekvivalentus iš trumpalaikių įsipareigojimų.
Trumpalaikio Turto Apskaita
Trumpalaikiam turtui įmonės buhalterinėje apskaitoje nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Trumpalaikio turto nusidėvėjimas tiesiogiai nurašomas prie sąnaudų.
Metinėje finansinėje įmonės ataskaitoje trumpalaikis turtas skirstomas į šias grupes:
- Atsargos: nebaigta gamyba bei pagaminta produkcija, žaliavos, perpardavimui įsigytos prekės, perpardavimui skirtas ilgalaikis turtas, išankstiniai apmokėjimai.
- Nebaigtos vykdyti sutartys.
- Per 1 metus gautinos pinigų sumos: pirkėjų įsiskolinimai, dar neįmokėtas pareikalautas kapitalas, kiti įsiskolinimai.
- Investicijos bei terminuoti indėliai: nuosavybės teise priklausančios akcijos, terminuoti indėliai bei kitos investicijos.
- Grynieji pinigai sąskaitoje bei kasoje.
Trumpalaikis turtas įmonės balanse paprastai klasifikuojamas taip: trumpalaikio turto elementai, turintys didžiausią tikimybę pavirsti grynaisiais pinigais yra klasifikuojami balanso viršuje. Trumpalaikio turto sąskaitos rodomos šia tvarka:
- Grynieji pinigai;
- Pinigų ekvivalentai;
- Trumpalaikės investicijos;
- Klientų sąskaitos;
- Atsargos;
- Išankstiniai apmokėjimai.
tags: #balanso #isaiskinimas #kitas #trumpalaikis #turtas