Senovės lietuviams orai buvo labai svarbūs. Beveik visi tuometiniai Lietuvos gyventojai buvo žemdirbiai, taip pat vertėsi gyvulininkyste. Orai visais metų laikais buvo svarbūs.
Pradedant pavasariu ir baigiant žiema, orai smarkiai pasikeisdavo: nuo saulėtų ir šiltų, iki žvarbių ar šaltų. Projektu bandžiau nors truputį supažindinti žmones su senovės lietuvių išmintimi ir pastabumu, naudojausi Gražinos Germanienės sudarytomis, 1993m. VVilniuje išleistomis knygomis: „Pavasarėlis“, „Vasarėlė“, „Rudenėlis“, „Žiemužė“, taip pat ir Mindaugo Bartninko 2000m.
Norint geriau nuspėti būsimus orus, galima pasinaudoti senų žmonių išmintimi, kuri trumpai aprašyta mano darbe. Tiek senovės, tiek dabarties lietuviams orai buvo ir yra labai svarbūs.
Tiesiogiai orai prognozuojami pagal atmosferos slėgį. Liaudies meteorologijoje nuo seno žinoma, kad, krintant (mažėjant) atmosferos slėgiui, pablogėja orai. Kai staigiai krinta slėgis, oras keisis greitai, reikia laukti stipraus lietaus, galbūt liūties. Kai atmosferos slėgis kyla - laukiama sauso, giedro oro: vasarą - karščių, žiemą - šalčių.
Kai kada orų permainas jaučia ir žmogus. Prieš lietų jaučiamas tingulys, norisi miego. Žmogus jaučia būdingą pprieš audrą ar perkūniją tvankumą. Cypimas ausyse žiemą žada atlydį, o vasarą blogą orą. Sergantys reumatu jaučia skausmą prieš darganą ir prieš kitas orų permainas. Prieš lietų sergantiesiems reumatu pradeda gelti kojas, rankas arba strėnas. Nervingi žmonės darosi pikti ir nekantrūs.
Jei pavasarį ar rudenį šaltis labiau jaučiamas juosmenyje - truputį atšals, bet be šalnos, jei kojose - gali būti stipri šalna ar gruodas. Prieš lietų arba oro permainą skauda lūžusius kaulus.
Jei dūmai iš kamino kyla aukštyn - bbus giedra diena, o jei leidžiasi žemyn, bus lietaus. Dūmai raizgosi ir skleidžiasi pažeme prieš blogą orą, kyla aukštyn prieš giedrą. Jei dūmai krenta žemyn, bus dargana, atodrėkis arba lietus (Panevėžio aps.). Jeigu iš kamino dūmai kyla tiesiai į dangų, bus giedras oras. Jeigu dūmai krinta žemyn, bus lietaus ar sniego. Jeigu dūmai tiesiai kyla aukštyn - bus giedra, o žiemą šaltis.
Jeigu po lietaus kyla rrūkas, galima tikėtis giedros. Kylantis žemumose vakarais ir naktimis rūkas, išnykstantis saulei patekėjus, žadą ilgą giedrą. Jei rūkas kyla aukštyn - bus lietaus, jei žemyn leidžiasi - bus giedra. Jeigu po lietaus kyla rūkas, galima tikėtis giedros. Jeigu rudens rytą kyla rūkas, apie pietus gali palyti, bet lietus nebus gausus. Kai vakare pasirodo rūkas, rytdiena bus giedra ir šilta. Jeigu vasaros vakare migla nuo žemės ar vandens kyla viršun, tai rytojus bus karšta diena. Jei rūkas anksti išsisklaido, diena bus graži.
Jeigu rytą žolė rasota, tai bus giedra, o jei rasos nėra - tai lis. Jei iš vakaro didelė rasa ar rūkas, kitą dieną bus giedra. Jei iš vakaro nėra rasos - rytą lis. Didelė rasa ir žemose, ir aukštose vietose rodo, jog giedra ilgai truks. Jeigu lauke paliktas stiklainis ar kitoks daiktas aprasoja - bus blogas oras. Kai mėsa rasoja - bus lietaus.
Jeigu vėjas į vakara nerimsta, o stiprėja, reikia laukti oro pablogėjimo, stipraus vėjo naktį ir kitą dieną. Jeigu vėjas vakarop stiprėja, tai, beveik neabejojant, galima laukti kritulių ilgesniam laikui arba audros. Jeigu susilpnėjus stipriam vėjui iškrinta krituliai, jjie negreit baigsis. Smarkus lietus ar sniegas ryte pučiant stipriam vėjui - blogo oro ženklas visai dienai. Jeigu vėjas nepasikeičia, tai ir oras nesikeis. Dienos vėjas pučia stipriau ir ilgiau nei nakties. Po stiprių vėjų oras pasikeičia. Žiemą pūga su stiprėjančiu vekarop vėju paprastai būna prieš atšilimą. Jeigu visą dieną pūtęs vėjas vakare nutyla - bus lietaus.
Orus sąlygoja vėjo kryptis. Sausas Rytų vėjas žada gerą orą ilgesniam laikui. Jei pučia pietryčių vėjas, tai reikia laukti sausų ir saulėtų dienų. Šiaurės vėjas žiemą žada didelius šalčius, o vasarą - atšalimą. Mūsų protėviai sakydavo, kad visuose keturiuose žemės šonuose gyvena keturi broliai vėjai. Vasaris (pietų) vėjas esąs apsitaisęs žaliais rūbais. Rytinis - rausvais, Žiemys - baltais gauruotais kailiniais, o Vakaris tai visas suplyšęs ir lopiniuotas.
Orai liaudyje prognozuojami ne tik dienai-dviem, bet ir ilgesniam laikotarpiui: mėnesiams, sezonams, metams. Jos (prognozės) daugiau ar mažiau, yra pagrįstos tam tikrais dėsningais, gamtoje vykstančiais reiškiniais ir procesais. Ilgalaikės ir sezoninės prognozės sudaromos stebint ggamtoje vykstančius procesus. Visi keturi metų laikų orai yra tarpusavyje susiję. Pavasario meteorologinių procesų eiga nusako ateinančios vasaros orus.
Kovas, balandis, gegužė - pavasario mėnesiai. Senovės lietuviai kiekvieną mėneįi stebėjo tam tikrus gamtos veiksnius, pagal kuriuos prognozuodavo viso ateinančio mėnesio orus. Apie pavasario orus dažnai sprendžiama iš varveklių susidarymo ir formos. Ilgi varvekliai - ilgas pavasaris. Ilgi varvekliai, nors ir stori - greitai lauk tikro pavasario. Gėles reikia sėt pilnatin, ir kad mėnulis skaisčiai šviestų.
Birželis, liepa, rūgpjūtis - vasaros mėnesiai. Jau žiloje senovėje vasara buvo atsargų kaupimo metas: renkamos vaistažolės, uogos, grybai, šaknelės, ruošiamos žuvų atsargos žiemai. Būsimos vasaros orai spėjami stebint pavasario metu išsiliejančius šaltinius, kitus vandens telkinius. Jeigu pavasarį šaltinių paversmiai arba pakraščiai būna sausi, žinok, kad vasara bus šlapia, o jei jie būna šlapi, patvinę - vasara bus sausa. Jeigu liepos 10 d.
Rugsėjis, spalis, lapkritis - rudens mėnesiai. Dienos vis trumpėja, darosi vis šalčiau, dažniau lyja. Medžių lapai gelsta, žolės vysta, o vaisiai, daržovės baigia nokti, miške randame bruknių, šermukšnių, grybų.
Žiemą, nors ir šalta, ir viskas apsnigta, gyvenimas gamtoje nenutrūksta, tik sulėtėja. Miškai sustingę, oras skaidrus, o žvaigždės danguje ryškios ir skaisčios. Buvo sakoma, kad barsukas išlenda iš savo olos arba verčiasi ant kito šono. Gyvūnai yra labai jautrūs orų permainoms, kur kas jautresni nei žmonės, todėl, kad žmonės gyvena toliau nuo natūraliosios gamtos nei gyvūnai, ypač laukiniai, kurie jaučia pačias nepalankiausias orų sąlygas, turi labai ribotas priemones apsisaugoti nuo gamtos negandų, yra priversti į jas tiesiogiai reaguoti.
Jei šermuonėlis anksti pabalo, greitai lauk žiemos ir sniego. Kai briedžiai kudlas mėto - čia pat pavasaris. Jei rudenį kiškiai labai riebūs, bus ilga ir šalta žiema. Musės orus nuspėja taip pat neblogai. Senoliai pasitikėdavo ne tik gamta, bet ir joje eesančiais padarais. Jei paukščių takas nuo sausio 6 d. Iki vasario 2 d.
Jei vyturys pirma savo dienos giedot pradeda, tai šaltis jam nasrelius uždaro (kovo22 d. Jei vieversėlis gieda ligi šv. Onos (liepos 25 d.), tai kitais metais pavasarį užgiedos prieš šv. Kazimierą; jei jis gieda ir po šv. Onos, tai tada kitą pavasarį užgiedos po šv. Jei vieversys užgiedos pprieš šv.
Orai liaudies meteorologijoje prognozuojami pagal visus dangaus šviesulius: saulę, mėnulį, planetas, žvaigždes, net kometas, pagal dangaus spalvą, saulėtekius-saulėlydžius ir pan. Itin dažnai liaudies meteorologijoje minimi ratilai (drignės, ratai) aplink mėnulį. Dažniausiai jie pranašauja blogą orą, bet nevisuomet. Žemdirbiai ir piemenėliai, ištisomis dienomis būdami gamtoje, sstebėjo ir dangų. Žvejams, medžiotojams irgi svarbus buvo oras. Debesims lietuviai sugalvojo daug ir įvairių pavadinimų. Pavasarį susidaro kamuoliniai debesys, panašūs į kažkokias galvas, lėtai slenkančias per dangų. Debesis vadino galvokais, baltakalniais, avelių debesimis, stulpiniasi, gaisriniais (jei saulė tekėdama ar besileisdama juos nudažo tarsi gaisrų atšvaitais), skylėtais (jei pro debesų properšas matosi dangus). Sparnuotais - jei debesys išsidėstę kaip skrendantys paukščiai. Pakarailiu vadinosi debesys be lietaus. Smulkučiai debesėliai, išmarginantys dangų - sėmenija. Jei raudoni dangaus kraštai - perkūnuotas dangus. Juodas audros debesis vadinamas Perkūno vežimu arba perkūniniu debesiu. Buvo bijomasi plaukti žvejoti į jūrą, jei debesys raguoti.
Lietui patraukti Merkinės apylinkėse moterys ardavo Nemuną bei kitas upes, prie kurių gyvena. Seniau arė žagrėmis, vėliau plūgais. Nesulaukdamos lietaus, viena ar dvi kaimo moterys šaukdavo kitas: „Einam Nemuno arti“. Susiradusios plūgą, nusitempdavo Nemuno pakraštin. Pasikaišiuosios sijonus, kad nesušlaptų, ir įsibridusios Nemunan vos ne iki kelių, 2-3 moterys traukia plūgą Nemuno pakraščiu, kitos dvi ar daugiau valdo plūgą už rankenų paėmusios.
Jei Saulės peržengimo į Avino ženklą diena (kovo 21 d.) yra saulėta ir šviesi, metai bus derlingi. Jei ši diena giedra, tai sausas bus visas mėnuo. Koks oras nuo šio ženklo 6-os iki 12-os dienos (nuo kovo 27 d. Iki balandžio 2 d.) , tokie bus tų metų visų kitų mėnesių tų pačių dienų orai. Tauro (Jaučio, Buliaus) ženklo dienos (nuo balandžio 21 d. Iki gegužės 20 d.) pageidautinos giedros. Jei šiuo metu dažnai lyja bus prastas žiemkenčių ir vaisių derlius.
Dvynių ženkle išskiriamos birželio 6 ir 8 dienos. Jeigu birželio 6 dieną lis, tai nuo laukų nuims gerus jjavus. Vėžio ženklo (birželio 21 d.-liepos 22 d.) spėjimai susiję su Septynių miegančių brolių diena. Jeigu liepo 10 d. lis, tai bus lietingi orai 7 savaites. Liepos 22 d. baigiasi Vėžio ženklo sfera ir ekliptiką kerta Liūto ženklo žvaigždynas. Jei šią dieną sugriaudėjo perkūnija, tai yra pavojus supūdyti rugius ir vasarojų, nes po to gali prasidėti ilgi lietūs.
Mergelės (Panos) ženkle (rugpjūčio 24 d.-rugsėjo 22 d.) ušskiriama rugsėjo 3 ir 20 dienos. Jeigu rugsėjo 3 d. sugriaudėjo perkūnija, reikia laukti lietingo rudens. Svarstyklių ženkle minima spalio 2 diena. Jeigu spalio 24 dieną - ekliptikai kertant Skorpiono (Kurklio) ženklą - sugriaudės perkūnija, tai bus šalta ir ilga žiema, gyvuliams gali nepakakti pašarų.
Jeigu Saulei įžengiant į Šaulio (Strilčiaus) ženklą (lapkričio 22 d.) bus šalta ir debesuota, rugiai ateinančiais metais aukštose vietose bus geri, o žemose - prasti. Jeigu Saulei įžengiant į Ožiaragio (Ožio) ženklą (gruodžio 22 d.) darganota, tai ateinančių metų orai bus permainingi, su dažnais vėjais. Jeigu šią dieną yra jaunas mėnulis, tai metai viskam bus geri. Jei ši diena yra vėjuota, tai vėjuoti bus visi metai. Kai Saulės įžengimo į Žuvies ženklą diena (vasario 19 d.) sutampa su mėnulio jaunatimi, tai reikia laukti gerų metų.
Ugdymo priemonės vaikams
Mažųjų užduotėlės. (el. Mokymo priemonė „Mažųjų užduotėlės: žaidžiu ir mokausi“ skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Mokymo priemonės naudojimo galimybės yra plačios. Ji vertinga ne tik pažintine prasme, plečiant žodyną, bet ugdo ir kitus psichinės veiklos procesus: dėmesį, atmintį, mąstymą, taip pat lavina ir smulkiąją motoriką. Paveikslėliai yra paranki priemonė kalbai, kūrybiniams gebėjimams ugdyti, žadina jausmus.
Mokantis pažinti naminius gyvulius, paukščius, laukinius paukščius ar žvėris, galima imituoti jų skleidžiamus garsus. Tariame žodžius keisdami balso tembrą: tyliau, garsiau, o gal pašnibždomis. Ištariant ilgesnius žodžius, mokome suplojant juos suskiemenuoti (ba-ra-vy-kas, kom-bai-nas, ko-pūs-tas ir kt.).
Plečiame žodyną apibendrinančiomis sąvokomis; pavyzdžiui, temos: kas auga sode? (vaisiai), miško gėrybės (grybai), drabužėlių pilna spinta (rūbai / drabužiai) ir kiti. Sudėtingesnės užduotys, kai priemonėje pateiktiems daiktavardžiams reikia sugalvoti būdvardžių, t. y. apibūdinti, nusakyti daikto ar reiškinio ypatybes (pavyzdžiui: tema - žaislai, konkretus žaislas - meškutis: jis rudas (pagal spalvą), minkštas ir švelnus (pagal tekstūrą), linksmas ar liūdnas (pagal nuotaiką), tema - pavasaris: šilta, skaisčiau šviečia saulė, sprogsta medžių pumpurai, pražysta pirmosios pavasario gėlės.
Galime mokyti suprasti ir atlikti veiksmus su nurodytais paveikslėliais, pvz. Mokantis su šia priemone formuojami pradiniai gramatinio kalbos taisyklingumo ir rišliosios kalbos įgūdžiai - žiūrint į paveikslėlius, sudaromi pirmieji sakiniai, pvz.: kas ką veikia? (lapė tupi, močiutė sėdi), kas kaip juda? (kiškis šokuoja, antis krypuoja, paukštis skrenda) ir panašiai. Pasakant nupieštų daiktų pavadinimus, mokomasi sudaryti priesaginius žodžius (mažybines daiktavardžių formas: varlė - varlytė, ožys - ožiukas, briedis - briedžiukas, avietė - avietėlė).
Jeigu su šia priemone mokosi mokiniai, kurie geba skaityti, tuomet tai galimybė stiprinti skaitymo įgūdžius perskaitant paveikslėlių pavadinimus. Kūrybiškai žvelgiant paveikslėliais kuriami įvairūs žaidimai, tarkime - naminiai paukščiai ir gyvuliai apgyvendinami kaimo ūkyje arba žvėrys vaizduotėje nukeliami į negyvenamą salą, o grybai atgyja Grybų karalystėje. Remdamiesi paveikslėliais galime kurti siužetinius pasakojimus ir linksmas istorijas. Jeigu vaikas yra nekalbantis ir sunkiau suprantantis kalbą, tuomet logopedas, specialusis pedagogas, mokytojas ar vaiko tėvai parodo ir pasako paveikslėlio pavadinimą, o vaikas tik jį sugretina (uždeda kortelę) su šešėliu.
Teminiai mėnesiai
- Rugsėjis: „Aš ir mano šeima“, „Diena darželyje“, „Kas auga darže?“, „Miško gėrybės“, „Kas auga sode?“.
- Spalis: „Žvarbus rudenėlis“, „Paukšteliai mus palieka“, „Duonos kelias“.
- Lapkritis: „Žiba daug žvakučių“, „Mano diena“, „Mano rūbai“.
- Gruodis: „Žiema žiemužė“, „Naminiai paukščiai“, „Naminiai gyvuliai“, „Ateik, Kalėdų Seneli“.
- Sausis: „Žiemos pramogos“, „Mano žaislai“, „Paukšteliai žiemą“.
- Vasaris: „Mano namai“, „Mano kambarys“, „Užgavėnės“, „Mes auginame gėles“.
- Kovas: „Pavasario saulė nušvito meiliai“, „Kaziuko mugėje“, „Aš žmogus (kūno dalys)“, „Žvėrys ir žvėreliai“.
- Balandis: „Mano knygelės“, „Šventų Velykų rytas“.
Su šia mokymo priemone vaikai gali mokytis ir namuose.
Lietuvos klimato zonos
| Mėnuo | Temos |
|---|---|
| Rugsėjis | „Aš ir mano šeima“, „Diena darželyje“, „Kas auga darže?“, „Miško gėrybės“, „Kas auga sode?“ |
| Spalis | „Žvarbus rudenėlis“, „Paukšteliai mus palieka“, „Duonos kelias“ |
| Lapkritis | „Žiba daug žvakučių“, „Mano diena“, „Mano rūbai“ |
| Gruodis | „Žiema žiemužė“, „Naminiai paukščiai“, „Naminiai gyvuliai“, „Ateik, Kalėdų Seneli“ |
| Sausis | „Žiemos pramogos“, „Mano žaislai“, „Paukšteliai žiemą“ |
| Vasaris | „Mano namai“, „Mano kambarys“, „Užgavėnės“, „Mes auginame gėles“ |
| Kovas | „Pavasario saulė nušvito meiliai“, „Kaziuko mugėje“, „Aš žmogus (kūno dalys)“, „Žvėrys ir žvėreliai“ |
| Balandis | „Mano knygelės“, „Šventų Velykų rytas“ |