Nuo spalio 5 d. smulkiesiems ūkio subjektams visą mėnesį bus galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“.
Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 2 314 570 eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Vienam projektui įgyvendinti gali būti skirta iki 90 tūkst. eurų. Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2014-2020 metų laikotarpiu negali viršyti 200 tūkst. eurų.
Skiriamos paramos intensyvumas priklauso nuo patirtų išlaidų: projekto bendrosios išlaidos bus finansuojamos 100 proc., verslo plano įgyvendinimo išlaidos - 60 proc., o tais atvejais, kai verslo planas įgyvendinamas smulkiesiems ūkininkams bendradarbiaujant gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriuose, numatyta kompensuoti iki 70 proc.
Paraiškos pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ bus priimamos visą spalį, iki lapkričio 4 d.
Baidarių nuomos verslo sėkmės istorija
Verslininkė I. Kilčiauskienė pasakojo, jog prieš maždaug dvylika metų su šeima iš Kauno atvažiuodavo pas tėvus į Anykščių rajono Šventupio kaimą poilsiauti. „Atvažiuodavo ir kitų poilsiautojų bei vis paklausdavo, ar nenuomojame baidarių, - prisiminė pašnekovė. - Mums būdavo įdomu ir keista, kodėl žmonės klausia. Taip kilo idėja pabandyti užsiimti baidarių nuoma.
Iš pradžių, anot verslininkės, jie įsigijo šešias baidares, vėliau - dar keturias. „Matėme, kad trūksta ne tik baidarių, bet ir stovyklavietės, pirtelės, kurių pageidavo klientai, - sakė moteris. - Pirmiausia verslo plėtrą padiktavo rinka.
Taip pamažu įsirengėme stovyklavietes, sutvarkėme upės pakrantę, pastatėme namelius svečiams, pirtelę, įsigijome kubilą, įrengėme vaikų žaidimų aikštelę, kurioje yra ir sūpynės, ir čiuožykla, ir batutas.“ Šiuo metu, anot I. Kilčiauskienės, jie turi tris atskiras stovyklavietes, kiekvienoje yra sava teritorija, pavėsinė, atskira pirtis, žaidimų, tinklinio, futbolo aikštelės, krepšinio stovų.
Kadangi KPP veiklos sritis „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ reikalauja paraišką teikti su partneriu, vykdančiu tą pačią veiklą, I. Kilčiauskienė tai darė kartu su vyru Audriumi, kuris pagal verslo liudijimą užsiima baidarių nuoma, turi automobilį ir priekabą joms vežioti.
„Anksčiau gautą paramą naudojome tiek pirmajai interneto svetainei kurti, tiek kompiuteriui bei spausdintuvui pirkti, tiek pirtelėms, kubilui ar vaikų žaidimų aikštelėms įsirengti, tiek baidarėms įsigyti.
Pasakiškame Anykščių rajono kampelyje įsikūrę verslininkai nepasigailėjo ryžęsi kreiptis paramos - papildoma piniginė injekcija pasiteisino ir suteikė daugiau galimybių.
Verslininkė sakė, kad ES parama suteikė jos ir vyro verslui didelių galimybių. Anot pašnekovės, jei ne galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama pagalba, jųdviejų su vyru verslai atrodytų visai kitaip nei dabar. „Pajėgumai būtų kiti, baidarių turėtume mažiau, kaimo turizmo sodybos infrastruktūra būtų visiškai kitokia, gerokai kuklesnė“, - svarstė moteris.
Šiuo metu aktyvaus poilsio mėgėjams verslininkai gali pasiūlyti keliauti ne tik šalia kaimo turizmo sodybos tekančia ilgiausia upe Lietuvoje Šventąja, kuri prasideda ir baigiasi mūsų šalyje, bet ir jos intakais ar kitomis aplinkinėmis Aukštaitijos upėmis - Vyžuona, Jara, Virinta, Širvinta.
„Kiek žinau, bendradarbiavimas Lietuvoje jau pamažu prigyja. Gal žmonės dar kiek bijo rizikuoti, gal dar trūksta pasitikėjimo vienų kitais, tačiau užsienyje bendradarbiavimas labai populiarus“, - sakė I. Kilčiauskienė.
Bendradarbiavimo svarba ir nauda
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, kooperatyvų skaičius Lietuvoje yra mažas (15 vieta tarp 28-ių ES valstybių), o kooperatyvų dalyvių skaičius - vienas mažiausių, lyginant su kitomis ES šalimis. Tačiau pieno sektoriuje veikiančių kooperatyvų turima rinkos dalis nuolat didėjo ir jau pasiekė apie trečdalį žaliavinio pieno rinkos šalyje (šis sektorius mūsų šalies žemės ūkiui yra vienas iš svarbiausių).
Kooperatyvų turima žaliavinio pieno rinkos dalis nuo daugiau kaip 17 proc. 2008 metais išaugo iki daugiau kaip 30 proc.
Kaip teigia žemės ūkio specialistai, tiek ilgametė kooperatinių įmonių veiklos užsienio šalyse raida, tiek kooperatyvų veiklos patirtis mūsų šalyje rodo, kad rinkos ekonomikos sąlygomis kooperatyvai ūkininkams, ypač smulkiesiems bei vidutiniams, teikia neabejotiną naudą. Kooperacija žemės ūkyje yra ypatingai svarbi smulkiųjų ūkininkų išlikimui ir jų veiklos plėtrai.
Deja, bet Lietuvoje kooperatyvai kol kas nėra labai stiprūs. 47 proc. Lietuvoje įsteigtų kooperatyvų veikia ilgiau nei 10 m., tačiau į kooperatyvus jungiasi nedaug narių, pvz., po daugiau nei 100 narių turi tik 7 proc. kooperatyvų, o daugiausia yra turinčių iki 10 narių - net 72 proc.
Visgi, anot specialistų, pastaraisiais metais mūsų šalyje žemės ūkio kooperatyvų vaidmuo nuosekliai augo. Pažymėtina, kad dabar į kooperatyvų veiklą įsitraukia jau ne tik smulkieji, bet taip pat ir vidutiniai bei stambieji ūkininkai, žemės ūkio bendrovės. Dėl šių aplinkybių kooperatyvų narių sudėtis keičiasi gera linkme, kooperatyvų veiklos apimtys sparčiai didėja.
Paramos galimybės pagal KPP priemonę „Bendradarbiavimas“
Pagal priemonės veiklos sritį remiamas smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimas, organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą.
Parama pasinaudoti gali smulkieji ūkiai, smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės bei fiziniai asmenys.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad paramos paraišką pareiškėjas turi teikti kartu tik su tais partneriais, kurie užsiima ta pačia veikla, t. y. žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai paraišką teikia kartu su su žemės ūkio veikla užsiimančiais subjektais, miškininkystės veikla užsiimantys subjektai - su miškininkystės veikla užsiimančiais subjektais ir t. t.
Daugiau kaip 2,3 mln. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 2 314 570 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Didžiausia paramos suma vienam projektui - 90 tūkst. Eur, visu 2014-2020 metų laikotarpiu vienam paramos gavėjui ji negali viršyti 200 tūkst. Eur.
Paramos intensyvumas priklauso nuo tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos: projekto bendrosios išlaidos finansuojamos 100 proc., verslo plano įgyvendinimo išlaidos - 60 proc., o tais atvejais, kai smulkieji ūkiai bendradarbiauja gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriuose, yra kompensuojama iki 70 proc.
Ūkininkų bendradarbiavimo pavyzdžiai
Vienas pavyzdžių - Akmenės rajone besidarbuojantis smulkusis ūkininkas Vaidas Gauronskas, pagal priemonės veiklos sritį gavęs beveik 50 tūkst. Eur paramos. Jo partnere projekte tapo mama, taip pat ūkininkė, Gražina Gauronskienė. Gautą paramą mama ir sūnus panaudojo naujam kombainui pirkti, mat senasis vos pajėgdavo nukulti javų lauką - nuolatos strigdavo ir gesdavo.
Telšių rajone ūkininkaujantis Gintas Palekas taip pat buvo vienas pirmųjų ūkininkų, pasinaudojusių smulkių ūkių bendradarbiavimui skirta parama. Finansavimą jis gavo projektui, kurio viso vertė - 150 tūkst. Eur. Už gautą paramą ūkininkas įsigijo modernų traktorių, plūgus, priekabą, skutiką. Tiesa, su partneriu, kuriuo tapo žmonos sesers vyras, turėjo investuoti ir savų lėšų - 60 tūkst.
Iš tiesų, bendram projekto vystymui rinktis giminaičius - tėvus, vaikus, brolius, seseris ir pan. - dažna praktika. Vis tik pasitaiko ir tokių atvejų, kai kaimynystėje gyvenantys ūkininkai arba ūkininkaujantys draugai pasitiki vienas kitu ir ryžtasi drauge įgyvendinti projektą. Svarbiausia šiuo atveju - turėti bendrą tikslą.
Paramos pasinaudojimo pavyzdžiai kituose sektoriuose
Šia KPP parama Akmenės rajone, Ventoje gyvenantis ūkininkas, auginantis šaltalankius ir laikantis nemažai bičių, Aleksandras Deimontas pasinaudojo nebe pirmą kartą. Pirmą sykį prieš keliolika metų mišku jis apsiželdino 2 hektarus Šiaulių rajone.
„Ir teisingai padariau. Žemė ten yra prasta, siūliau išnuomoti tai vienam, tai kitam ūkininkui - niekas nenorėjo. Pagalvojau, na, kur aš pats ten plaksiuosi taip toli nuo namų, ar nusipelniau tiek vargti. Mažeikių urėdijoje esu dirbęs eiguliu, miškai man visad buvo ir yra prie širdies, tegul žaliuoja, apylinkes puošia“, - teigė jis.
O pagal KPP gavęs beveik 8 tūkst. Eur išmoką, šiuokart Aleksandras 4 hektarus apsisodino arčiau namų, Šiaudinės kaime. Šiame jo miške vyrauja beržai, ant kalniuko stiepiasi viena kita eglė. Jei kokią neplanuoto medžio sėklą vėjai ir atneš, - tebūnie.
Anot pašnekovo, nebūna taip, kad apsodinai plotą mišku ir nuėjai, gyveni ramiai. Savo miškus būtina nuolat prižiūrėti - valyti, šviesinti: juk ir žolė per daug užželia, ir žvėrys „iškadų“ pridaro.
Ūkininke moteris tapti neplanavo: baigusi studijas, su vyru išvyko į užsienį, o užsidirbusi pinigų planavo pirkti sklypą sostinėje ir statyti namą. Viską pakeitė tėvo, taip pat ūkininko, dovana - 2,5 ha žemės netoli jo ūkio. Būtent ten iškilo A. Alksnės ir jos vyro namas, įsisuko juodu ir į ūkininkavimą.
Paraišką pagal priemonės veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ A. Alksnė pateikė 2015 m. gegužės mėn. Paramą gavo po metų, t. y. 2016 m. gegužės mėn. Visam A. Alksnės ūkiui modernizuoti skirta beveik 64 tūkst. Eur.
„Dėl paramos kreipiausi todėl, kad pirkti naują žemės ūkio techniką yra labai brangu ir į dideles banko skolas nesinori lįsti, o sena technika labai dažnai genda ir tenka nuolat remontuoti. Parama ūkininkams labai palengvina šią dalią ir suteikia galimybę įsigyti naują žemės ūkio techniką su mažesne ūkininko įnašo dalimi nei įprastai“, - sako ji.
Už gautas paramos lėšas ūkininkė įsigijo traktorių su navigacija, JCB krautuvą, kultivatorių ir sėjamąją.
tags: #baidariu #nuomos #verslui #padeda #parama #bendradarbiavimui