Kėdainių rajonas garsėja ne tik derlingais laukais, bet ir vaizdingais miškais, kuriuose galima rasti ramybę, atitrūkti nuo miesto šurmulio ir pasigrožėti gamtos grožiu. Šiame krašte, Ąžuoloto girininkijos glūdumoje, įsikūrusi ir jauki trobelė, kurioje jau daugybę metų gyvena Jonas ir Zoja, pasirinkę atsiskyrėlišką gyvenimo būdą.
Kelionė į Ąžuoloto Girininkiją
Pas Joną ir Zoją patekti nėra lengva. Be patyrusių miškininkų pagalbos tai gali būti neįmanoma. Galų gale miško keliais bei keliukais atvykstame prie sodybos. Iš mažyčio ir jau sukrypusio namelio kamino rūksta dūmai.
Namelis aptvertas iš medžių šakų suręsta tvora. Aptvertas visas kiemas, visa teritorija. Kaip vėliau paaiškės - ne nuo žmonių, nes jų čia paprasčiausiai nėra, o nuo laukinių žvėrių. Namelio duris pravėrusi mus pasitinka Zoja ir pakviečia užeiti į vidų. Dar ir paragina, kad eitume greičiau, nestovėtume ir nešaltume.
Gyvenimas Miško Glūdumoje
Užėjus į vidų kūną sušildo krosnies skleidžiama šiluma. Trobelė visai mažulytė - vienas kambariukas ir virtuvėlė. Netrukus pasirodo ir namo šeimininkas Jonas, pakviečia prisėsti. Jonas stebisi, kaip mes iki miško sodybos atkeliavome. Vyriškis žodžių kišenėje neieško ir nori per kuo trumpesnį laiką kuo daugiau pasakyti. Jaučiasi, kad pasiilgę šie žmonės bendravimo.
Juk trobelėje didžiąją savo gyvenimo dalį garbaus amžiaus žmonės nugyveno tik dviese. Vaikų nesusilaukė. Tiek Jono, tiek Zojos gyvenimas nelepino. Abu sunkiai dirbo, kad gautų bent pavalgyti, o apie geresnį gyvenimą galėjo tik pasvajoti.
„Aš augau vaikų namuose, Zoja irgi. Tik aš Širvintose, o Zoja - Kryme. Po kiek laiko buvau perkeltas į vaikų namus Kėdainiuose. Kiek paaugęs eidavau dirbti pas ūkininkus, miškininkus. Į Lietuvą atvyko ir Zoja, ji taip pat dirbo miško darbus. Gyvenau Kėdainiuose. Po to ėjau tarnauti į kariuomenę, o po tarnybos ir vėl atsidūriau Kėdainiuose. Po to mano keliai atvedė į šią trobelę, mat čia prižiūrėjau tokį senuką, kol jis pasiligojo ir mirė“, - gyvenimo istoriją pasakoja Jonas.
„Aš šioje trobelėje gyvenu jau penkiasdešimt metų, o Zoja - kiek mažiau. Bet mums abiems jau aštunta dešimtis ant nosies, o atrodome dar gerai. Aš niekad ligoninėje nesu buvęs. Niekad niekuo nesu sirgęs“, - porina miškų gyventojas.
Gyvenimo Būdas
Mums, gyvenantiems mieste, turbūt sunku suvokti, kaip žmonės gyvena be elektros, be buitinių prietaisų, be patogumų. O šiems žmonėms tai yra normalu. Jie niekada nesutiktų keltis į miestą, kur daug negerovių, kur žmonės gyvena susigrūdę, kur nėra miško, kur tik betonas ir metalas.
„Čia - nuostabu. Turime kaimyną barsuką, žinau, kur koks žvėris gyvena. Atsimenu kiekvieną medį. Stebiu visus augalus. Viską aš čia aplinkui žinau. Čia žmonių nėra, iki tokios glūdumos niekas nebrenda. Tik miškininkai užsuka mūsų aplankyti. Jie geriausi mūsų draugai ir pagalbininkai“, - dėsto garbaus amžiaus sulaukęs trobelės šeimininkas.
Augintiniai ir Daržas
Jonas ir Zoja myli gyvūnus. Augina šuniuką ir pulką kačių. Kiekviena katė turi savo vardą. Taip pat augina ir keturias vištas, valgo jų dedamus kiaušinius.
Žmonės taip pat turi daržą: užsiaugina bulvių, morkų, kopūstų ir kitų daržovių. Užsiaugina jie ir įvairių uogų, iš kurių prisiruošia daugybę uogienės žiemai. Miškų gyventojai renka ir grybus, žino pačias geriausias vietas. Kartais grybus parduoda ir už tai gauna pinigų. Valgo žmonės tai, ką užsiaugina.
Kartais Jonas keliauja į miestą, nusipirkti mėsos. Zoja taip pat kartais eina į miestą, bet rečiau, mat jau amžius ne tas. Jonui nueiti kelias dešimtis kilometrų - vieni juokai. Vyriškis eina paties pramintais miško keliukais. Atrodo, kad šiems žmonės jokie atstumai nėra dideli. Jie tiesiog eina, kol nueina.
Pramogos ir Receptai Ilgam Gyvenimui
Mažame kukliame, tačiau labai prižiūrėtame namelyje į akis krinta ant lentynų sukrauta daugybė knygų. Knygas labai mėgsta Zoja. Moteris jas skaito net ne po vieną kartą. Tačiau didžiausia pramoga jiems abiems - radijas. Tiesa, Zoja ir Jonas turi atskirus aparatus, mat mėgta klausytis skirtingų radijo stočių.
„Mes žinome Lietuvos ir pasaulio naujienas. Klausome radijo, kuris mums viską pasako. O ko daugiau reikia? Gyvename ir tiek. Einame miegoti temstant, keliamės švintant. Viskas labai paprasta. Taip ir bėga tas mūsų gyvenimas“, - apibendrina Jonas.
Abu miškų gyventojai nė už ką nesikeltų gyventi į miestą. Jie tai pakartoja net kelis kartus. Žmonėms čia gerai, jie gyvena ramybėje. „Ramybė - sveikata. Taip pat reikia daug dirbti. Darbas žmogų puošia. Tad daug ir sunkiai dirbsi - ilgai gyvensi. Na, ir išduosiu paslaptį, dar gyvendamas vaikų namuose valgiau žuvų taukus, valgiau juos kasdien. Valgiau ir vėliau, kai nebegyvenau vaikų namuose. Galiu pasakyti, kad žuvų taukai davė man daug sveikatos. Patariu visiems valgyti žuvų taukus, daug dirbti, nesipykti ir nepykti, nesigadinti sau nervų. Tuomet gyvensite ilgai ir laimingai. Gyvenimas per trumpas, kad jį išnaudotume pykčiams“, - palydėdamas mus iki pat vartelių pataria Jonas.
Jono patarimai ilgaamžiškumui:
- Ramybė
- Daug darbo
- Žuvų taukai
- Nesipykti ir nepykti
- Nesigadinti nervų
Grybų Sezonas Ąžuoloto Miške
Rugsėjo mėnesį Kėdainių rajono miškuose apsilankę grybautojai buvo maloniai nustebinti - vietomis žmonės rado dešimtis raudonviršių ir baravykų. Grybautojai sako, kad prasidėjo tikras rudeninis grybų sezonas, o grybų bus tol, kol lis lietus ir naktimis bus šilta.
Kėdainių rajono Ąžuoloto miške grybaujantis kraštietis Alius Macinavičius prieš keletą dienų namo parnešė gausybę grybų, kurių užteko ne tik vakarienei, bet ir žiemai užkonservuoti liko. „Ąžuoloto mišką pažįstu puikiai. Per tris valandas grybaudamas vienas pririnkau beveik keturis kibirus baravykų. Radau ir keletą raudonviršių. Visi grybai sveikut sveikutėliai“, - sakė A. Macinavičius.
Lankytinos Vietos Kėdainių Rajone
Be miškų ir gamtos grožio, Kėdainių rajonas gali pasigirti ir įdomiomis lankytinomis vietomis. Šį sezoną ypatingo turistų dėmesio susilaukė Camino Lituano kelio atkarpa, einanti per Kėdainių rajoną. Per Kėdainių rajoną vingiuojanti Camino Lituano atkarpa tikrai išskirtinė - pusę 32 km besitęsiančios trasos sudaro gamtos keliai.
Ką pamatyti keliaujant Camino Lituano atkarpa Kėdainių rajone:
- Paberžė: Kelionės pradžia.
- Užupė: Vaizdingas kaimas.
- Bakainiai: Vienas didžiausių Kėdainių rajono piliakalnių - Bakainių pilies kalnas.
- Šventybraštis: Valstybės saugomi ąžuolai.
- Šeteniai: Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtinė.
- Apytalaukis: Apytalaukio dvaras ir Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.
- Kėdainiai: Unikalus senamiestis, Džiazo gatvė, poilsio erdvė šalia Nevėžio, miesto parkas, Evangelikų reformatų bažnyčia ir Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus.
- Ruoščiai: Lietuvos geografinis vidurys.
- Skinderiškis: Kęstučio Kaltenio dendrologinis parkas.
- Babėnai: Mėgiama miestiečių poilsio zona, pažintiniai-rekreaciniai takai.
Pramogos Kėdainių Rajone
Ieškantiems aktyvių pramogų Kėdainių rajonas taip pat turi ką pasiūlyti:
- Pramogų ir poilsio parkas „Adomaitynė“: Didelė fazanų kolekcija, povai, vištos, antys, balandžiai, nutrijos, perliniai danieliai, dekoratyvinės žuvys, baliniai vėžliai, vaikų žaidimų aikštelė, stalo futbolas, sienelė kirvio svaidymui, dartai.
- Dažasvydžio ir šratasvydžio klubas „Ąžuoloto partizanai“: Adrenalino ir jėgų išbandymas.
- Pabėgimų kambarys „Radvilų klubas“: Veikla norintiems pasukti galvą.
