Automobilio nuosavybės teisės perleidimas Lietuvoje

Automobilio perrašymas, arba kitaip tariant - automobilio perregistravimas, yra procesas, kurio metu transporto priemonės savininkas perduoda nuosavybę kitam asmeniui. Lietuvoje tai atliekama „Regitroje“ - valstybės institucijoje, atsakingoje už transporto priemonių registraciją ir administravimą.

Pirkimo-pardavimo sutartis

6.305 straipsnis apibrėžia pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Vertybinių popierių, valiutinių vertybių pirkimui-pardavimui taikomos šio skyriaus normos, jeigu kiti įstatymai nenustato specialių jų pirkimo-pardavimo taisyklių. Atskirų rūšių daiktų (prekių) pirkimo-pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai. Šio skyriaus normos taikomos turtinių teisių pirkimui-pardavimui tiek, kiek tai neprieštarauja šių teisių prigimčiai ir esmei. Atkreiptinas dėmesys, kad daikto nuosavybė pereina pirkėjui ne tada, kai daiktas yra įregistruojamas privalomame registre, bet nuo daikto sutarties pasirašymo momento.

Pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį (6.307 straipsnis). Tokia pirkimo-pardavimo sutartis nėra negaliojanti, jeigu pardavėjas pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku. Jeigu sutartis negaliojančia pripažinta šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 4.96 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata yra esminė, jei parduodamas vogtas daiktas.

Pirkimo-pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės (6.311 straipsnis). Atskiroms pirkimo-pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad kartais pardavėjai piktnaudžiauja sutarties sudarymu ir joje įrašo nuostatas, kurios prieštarauja sąžiningam sutarties sudarymui (ypač, kai sutartis sudaroma tarp juridinio ir fizinio asmens).

Pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančius dokumentus, kai to reikalauja sutartis ar šis kodeksas (6.318 straipsnis). Jeigu šie dokumentai reikalingi pačiam pardavėjui kitoms su parduodamais daiktais nesusijusioms teisėms įgyvendinti, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas.

Pardavėjas privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, išskyrus atvejus, kai pirkėjas iš anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokių teisių ar pretenzijų objektai, o pardavėjas apie jas tinkamai pranešė pirkėjui (6.321 straipsnis). Pardavėjas privalo panaikinti perduodamų daiktų įkeitimą (hipoteką) nepaisydamas to, ar įkeitimas (hipoteka) buvo įregistruotas ar ne, išskyrus atvejus, kai pirkėjas, iš pardavėjo gavęs tinkamą informaciją, sutinka pirkti daiktus, teisės į kuriuos yra suvaržytos tokiu būdu. Pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, kad perduodami daiktai neareštuoti ir kad jie nėra teisminio ginčo objektas, taip pat kad pardavėjo teisė disponuoti daiktais neatimta ar neapribota. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata patvirtina, kad nereikėtų sudarinėti sutarčių su kitos šalies fiziniais ar juridiniais asmenimis, nes gali atsirasti situacija, kai parduodamas daiktas gali būti vogtas ar jam kitaip suvaržyta nuosavybė.

Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (6.327 straipsnis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata nurodo, kad parduodamas daiktas, jei yra nurodomi trūkumai, jie turi būti išsamiai ir konkrečiai aprašyti sutartyje arba viešoje ofertoje.

Jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus (6.328 straipsnis). Jeigu šalys nesusitarė kitaip, daiktų patikrinimo išlaidos tenka pirkėjui.

Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (6.333 straipsnis). Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šią nuostatą reikia vertinti labai atsakingai ir ja remiantis galima bus remtis, jei daiktas Jums perduotas kitoks, nei nurodyta sutartyje.

Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus, grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (6.334 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jei įsigijote netinkamos kokybės daiktą, Jūs turite šioje nuostatoje nurodytas teises, kaip ginti savo interesus.

Įstatymai ar pirkimo-pardavimo sutartis gali nustatyti privalomą daiktų kokybės patikrinimą ir jo tvarką bei terminus (6.337 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje patvirtinama apie daiktų tinkamumo patvirtinimo teisę.

Kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus (6.338 straipsnis).

Kaip vyksta automobilio perrašymas?

Pirmasis į „Regitrą“ turi kreiptis transporto priemonės pirkėjas ir pateikti įgijimo deklaraciją. Gavus perleidimo deklaraciją, Tau, kaip pardavėjui, reikės patikrinti bei patvirtinti pirkėjo pateiktą informaciją. Pirmiausia reikia apsilankyti interneto svetainėje regitra.lt ir pasirinkti mygtuką „E-paslaugos“. Tuomet - „transporto priemonės“. Toliau reikia spausti „Kelių transporto priemonių registravimo sistema Eketris“ ir prie jos prisijungti patogiu būdu.

Duomenų pateikimo lange matysi pirkėjo užpildytą informaciją. Tau būtinai reikia patikrinti, ar viskas nurodyta teisingai. Jei teisingai - spausk patvirtinti duomenis, o jei ne, atmesti deklaraciją. Jei deklaracija yra atmetama, tuomet pirkėjas ją turi pateikti iš naujo su patikslintais duomenimis. Patvirtinus deklaraciją naujasis savininkas gauna naują SDK, o senasis, tai yra Tavo, kaip pardavėjo turėtas, yra panaikinamas. Žemiau esantys punktai žymimi tik tuo atveju, jei transporto priemonė parduota užsienio gyventojui arba įmonei ir sandoris sudarytas ne Lietuvos teritorijoje, taip pat, jei esi atliekų tvarkytojas ir transporto priemonė yra sunaikinta.

Kodėl žmonės perrašo automobilius?

Yra keli pagrindiniai motyvai, kodėl žmonės nusprendžia perrašyti automobilį. Dažniausias atvejis - tai automobilio pardavimas ar dovanojimas. Taip pat dažnai automobilis perrašomas šeimos nariams, ypač jei keičiasi savininko gyvenamoji vieta ar jis tiesiog nori perduoti automobilį artimajam.

Automobilio perrašymas Lietuvoje gali būti atliktas ne tik dėl pirkimo-pardavimo, bet ir kaip dovanojimas šeimos nariui. Šis procesas dažnai yra pasirenkamas, kai transporto priemonė perduodama artimam žmogui, pavyzdžiui, sutuoktiniui, vaikui ar tėvams. Automobilio perrašymą šeimos nariui gali atlikti bet kuris savininkas, kuris yra teisėtai užregistravęs automobilį savo vardu. Svarbu žinoti, kad perrašant automobilį šeimos nariui, reikalinga pirkimo-pardavimo sutartis, net jei transporto priemonė yra dovanota.

Lietuvos teisės aktai apibrėžia, kas laikomi šeimos nariais ir kas turi teisę gauti automobilį dovanojimo būdu ar perrašyti transporto priemonę.

Būdai perrašyti automobilį

  1. Pirkimo-pardavimo sutartis. Tai dažniausiai pasitaikantis automobilio perrašymo būdas, net jei automobilis perduodamas be pinigų. Tokiu atveju sutartis turi būti sudaryta raštu pagal standartinę formą, kurią galima rasti „Regitros“ svetainėje. Abi šalys turi pasirašyti sutartį ir nurodyti visus reikalingus duomenis, tokius kaip VIN kodas ir registracijos numeris.
  2. Dovanojimo sutartis. Sutartis turi būti rašytinė ir aiškiai nurodyta, kad automobilis perduodamas neatlygintinai. Dovanojimo sutartis turi būti įregistruota „Regitroje“ kaip nuosavybės teisės pasikeitimas.
  3. Paveldėjimas. Jei automobilis paveldimas, perrašymas vyksta pagal paveldėjimo teisės aktus. Tokiu atveju reikia turėti notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėtojas turi užregistruoti automobilį per 3 mėnesius nuo paveldėjimo liudijimo gavimo. Paveldint automobilį iš artimo giminaičio, paveldėjimo mokestis netaikomas.

Draudimas po automobilio perrašymo

Po automobilio perrašymo verta įsitikinti, kad naujasis savininkas turi tinkamą civilinės atsakomybės draudimą. Po automobilio perrašymo draudimas dažnai turi būti atnaujintas. Patikrink automobilio draudimą internetu prieš perrašant.

Naujas savininkas privalo pasirašyti naują civilinės atsakomybės draudimo sutartį, nes senas draudimas galioja tik buvusiam savininkui. Svarbu, kad perrašymo dieną automobilis būtų apdraustas. Ši informacija leis adekvačiau įvertinti pirkinį, numatyti, kokias sąlygas būtina aptarti sutartyje.

Jei perrašymas nebuvo atliktas teisingai, gali kilti problemų su mokesčiais ir atsakomybe.

Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimas

20 straipsnis apibrėžia, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos valdytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo deklaruoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą ne vėliau kaip iki įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Perleidžiant nuosavybės teisę, motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba privalo turėti galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodą.

Savininko pareigos ir atsakomybė

Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.

Savivaldžio automobilio valdytojas privalo užtikrinti saugų savivaldžio automobilio dalyvavimą viešajame eisme.

Automobilio konfiskavimas

Už tam tikrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) yra numatyta administracinio poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ANK 27 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės, viena iš jų - turto konfiskavimas.

Pavyzdžiui, asmuo nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Už šį pažeidimą gali būti skiriamas automobilio konfiskavimas. Taip pat, automobilio konfiskavimas gali būti skiriamas už TP vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje.

ANK 40 straipsnyje įtvirtintas administracinio nusižengimo pakartotinumo institutas, kuris reiškia, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per vienerius metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Viešosios transporto infrastruktūros objektai

Viešosios transporto infrastruktūros objektai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (toliau - valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė), ir uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei.

Viešosios transporto infrastruktūros objektais negali būti užtikrinamas kitų nei juos nuosavybės ar patikėjimo teise valdančių asmenų prievolių įvykdymas.

Viešosios transporto infrastruktūros objektus, kurie pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą pripažįstami nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu, nuosavybės ar patikėjimo teise valdančių asmenų prievolės šiais objektais gali būti užtikrinamos tik gavus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos leidimą.

tags: #autobolis #nuosavybes #teise #priklauso