Lietuvos architektūroje ir kultūroje atviras gyvenamojo namo vidaus kiemas turi gilias tradicijas ir reikšmę. Šis terminas apibrėžia ne tik fizinę erdvę, bet ir tam tikrą gyvenimo būdą, susijusį su bendruomeniškumu, gamtos artumu ir privačia erdve.
Vilniaus universiteto kiemas
Termino Apibrėžimas ir Savybės
Atviras kiemas - tai uždaras kiemas, kuriame vasaros metu laikomi gyvuliai. Tai taip pat gali būti kompozicijos ir stiliaus statinių bei įrenginių kompleksas, sudarantis vientisą visumą.
Ši erdvė atveria galimybes bendravimui, poilsiui ir įvairioms veikloms, tuo pačiu užtikrinant tam tikrą privatumą nuo gatvės šurmulio. Atviri kiemai gali būti įvairių formų ir dydžių, pritaikyti prie konkretaus pastato ir jo gyventojų poreikių.
Istorija ir Raida
Atvirų kiemų tradicija Lietuvoje siekia gilią senovę. Jau senovės baltų gyvenvietėse buvo galima rasti panašių erdvių, kurios atliko ne tik praktinę, bet ir socialinę funkciją. Vėliau, formuojantis miestams ir miesteliams, atviri kiemai tapo neatsiejama gyvenamųjų namų dalimi.
XVa. pirmieji namai Rūdninkuose buvo pastatyti 1470 metais, kai valdė karalius Kazimieras Jogailaitis. Kazimieras Jogailaitis, būdamas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir didesnę savo gyvenimo dalį praleisdamas medžioklėse, pamilo šitą vietovę, nes buvo arti sostinės ir apsupta amžinų girių, kuriose buvo gausu stirnų, briedžių, šernų, lokių.
Žygimantas Senasis 1511 metais medžioklės dvarą išplėtė. Vietoj kuklaus medžioklės namo buvo suręsti trys kelių aukštų rūmų pastatai iš didžiulių, storų pušų, apsupti kūdromis. Pagrindinis prezentacinės paskirties pastatas stovėjo ant mažos kalvos, apsuptas Merkio vingio.
Tradiciniuose lietuviškuose namuose kiemas dažnai būdavo apsuptas įvairių ūkinių pastatų: svirnų, klojimo, daržinių. Ši erdvė tarnavo kaip vieta darbams, susibūrimams ir šventėms. Laikui bėgant, atvirų kiemų funkcijos ir išvaizda kito, tačiau jų svarba išliko.
Tradicinis kiemas Kernavėje
Funkcijos ir Reikšmė
Atviras kiemas atlieka daugybę funkcijų, kurios svarbios tiek praktiniu, tiek estetiniu požiūriu:
- Privati erdvė: Kiemas suteikia galimybę atsipalaiduoti ir pabūti vienumoje, atsiribojant nuo miesto triukšmo.
- Bendruomenės erdvė: Kiemas gali tapti vieta susitikimams su kaimynais, šeimos šventėms ir bendroms veikloms.
- Ryšys su gamta: Kiemas leidžia mėgautis gamtos artumu, auginant augalus, gėles ar tiesiog būnant lauke.
- Estetinė funkcija: Kiemas gali būti gražiai apželdintas ir apipavidalintas, sukuriant jaukią ir malonią aplinką.
Architektūriniai Sprendimai
Atvirų kiemų architektūriniai sprendimai gali būti labai įvairūs. Svarbu, kad kiemas harmoningai derėtų su pastato stiliumi ir atitiktų gyventojų poreikius. Kiemuose dažnai įrengiamos terasos, pavėsinės, baseinai ar kiti elementai, kurie padidina komfortą ir funkcionalumą.
Barokas - 17 ir 18 a. Europos meno stilius, kuriam būdingas formų kreivalinijinis dinamiškumas ir gausu efektyvių puošybinių elementų. Klasicizmas - 17 - 19 a. antikos ir Renesanso meno principų laikymasis. Neogotika, neorenesansas, neobarokas, neoklasicizmas - tai istorizmo kryptys, kuriomis remtasi XIX a. - 20 a. pr.
Atviras kiemas Arlyje
Šiuolaikinės Tendencijos
Šiuolaikinėje architektūroje atvirų kiemų koncepcija išlieka aktuali. Vis daugiau žmonių vertina galimybę turėti privačią erdvę gamtoje, net ir gyvenant mieste. Todėl architektai ir dizaineriai ieško naujų būdų, kaip integruoti atvirus kiemus į modernius pastatus, naudojant inovatyvias technologijas ir medžiagas.
Modernus elegancija: kiemo terasos ir kiemelio dizaino idėjos tobulai lauko erdvei
Siekiant atgaivinti Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastatą (Savičiaus g. 15), planuojama rekonstruoti ir sukurti unikalų objektą, kuriame nebūtų apsiribojama religine veikla ir per Policijos vykdomas veiklas būtų skatinamas visuomenės pasitikėjimas vidaus tarnybos įstaigų veikla, didinamas visuomenės įsitraukimas į viešojo saugumo sritį, taip pat vystoma dvasinėmis vertybėmis, etikos ir moralės normomis pagrįsta švietėjiška veikla.
Lietuvių Kalbos Reikšmė
Lietuvių kalbos veiksnys yra išskirtinis. Šis faktas stebimas 1614 m. vasario 17 d. Zigmanto Vazos privilegijoje, pagal kurį valdovas apdovanojo Rūdninkų bažnyčią ir kleboną Zienkowszczyzną ir Tarpupių (Międzyrzecza) žemės valdomis. Privilegijoje sakoma, kad žemės sklypą Zienkowszczyzna valdovas atėmė iš arabų kalbos vertėjo totoriaus Davydo Bachtyro (Dawid Bachtyr), o iš Jeronimo Žuko (Heronim Żuk) atėmė žemės sklypą, esantį karališkame Tarpupių (Międzyrzecza) kaime. Šias žemes valdovas dovanojo Rūdninkų bažnyčiai ir klebonui visam laikui.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1470 | Pirmieji namai Rūdninkuose pastatyti valdant karaliui Kazimierui Jogailaičiui. |
| 1511 | Žygimantas Senasis išplėtė medžioklės dvarą. |
| 1614 | Zigmantas Vaza apdovanojo Rūdninkų bažnyčią ir kleboną žemės valdomis. |