Atstumų nuo gyvenamojo namo iki kaimyninio sklypo ribos reglamentavimas Lietuvoje

Kiekvienas statinys Lietuvoje privalo laikytis griežtų planavimo reikalavimų. Nekilnojamojo turto reglamentai nustato aiškias taisykles, o statybos teisinis reguliavimas apima kelias pagrindines sritis. Pagrindinis dokumentas yra Statybos techninis reglamentas (STR), kuris nustato konkrečius reikalavimus bet kokiai statybai. Svarbu žinoti, kad kiekvienas statybos projektas turi atitikti šiuos reglamentus.

Šiame straipsnyje aptarsime ne tik gyvenamojo namo, bet ir kitų statinių, pavyzdžiui, sandėliuko statybą ir jo vietą, atsižvelgiant į atstumus nuo kaimyninio sklypo ribos.

Sandėliuko statyba ir atstumai

Planuojant sandėliuko statybą, saugūs atstumai yra svarbūs. Žemės sklypo savininkai turi laikytis nustatytų taisyklių, nes saugūs atstumai padeda išvengti konfliktų su kaimynais ir užtikrina tinkamą statinių išdėstymą.

Statybos taisyklės sako, kad sandėliukas turi būti 1 metrą atstumu nuo sklypo ribos, nors kai kurios savivaldybės gali reikalauti daugiau. Matavimo juostas ar lazeriniai matuokliai padeda nustatyti atstumą.

Planuojant statyti sandėliuką, svarbu žinoti pagrindinius dydžio apribojimus, o sandėliuko išdėstymas sklype turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Skirtingose vietovėse gali būti specifiniai reikalavimai, nes kaimo vietovėse dažnai leidžiami didesni pastatai. Rekomenduojama prieš pradedant statybas pasikonsultuoti su vietos savivaldos specialistais.

Statant sandėliuką, svarbu atsižvelgti į kaimynų nuomonę ir teisinius reikalavimus. Statybos taisyklės reikalauja paisyti kaimyninių sklypų savininkų interesų. Prieš pradedant statybas, rekomenduojama gauti raštišką kaimynų sutikimą, nes tai padeda išvengti galimų teisinių ginčų. Statant sandėliuką be kaimynų sutikimo, galimos rimtos teisinės pasekmės. Siekiant išvengti konfliktų, rekomenduojama iš anksto bendrauti su kaimynais.

Sandėliuko vietos parinkimas

Planuojant sandėliuko statybą prie gyvenamojo namo, svarbu atsižvelgti į urbanistinės infrastruktūros reikalavimus. Kiekvienas sklypas turi savo specifinius ypatumus, todėl renkantis vietą sandėliukui, svarbu įvertinti kelias esmines detales. Pirmiausia, reikia užtikrinti patogų priėjimą prie pastato.

Renkantis sandėliuko vietą, reikia žinoti sklypo charakteristikas ir reljefą. Pastatų išdėstymas sklype turi būti patogus ir harmoningas. Svarbu parenkant sandėliuko vietą, žinoti privažiavimo galimybes ir atstumus iki pastatų. Vertinant sandėliuko vietą, būtina išanalizuoti grunto struktūrą ir drenažą. Sandėliukas turi būti įrengtas vietoje, kur nekaupiasi vanduo.

Projektuojant sandėliuką, rekomenduojama konsultuotis su specialistais, kurie padės tinkamai integruoti pastatą į bendrą sklypo dizainą. Prieš pradedant statybas, būtina gauti visus reikalingus leidimus. Statant sandėliuką, reikia dėmesio saugui ir teritorijų planavimui. Priešgaisriniai atstumai yra būdingi saugumui, o teritorijų planavime svarbu paisyti sanitarinių zonų reikalavimus. Šių reikalavimų laikymasis užtikrina saugią ir sveiką aplinką.

Sandėliuko statyba reikalauja kruopščio dokumentų tvarkymo. Net jei statybos leidimas nėra privalomas, būtina laikytis nekilnojamojo turto reglamentų. Baigus statybas, būtina pateikti galutinius dokumentus savivaldybėje, kad būtų įregistruotas statinio užbaigimas.

Atstumai nuo gyvenamojo namo ir kaimynų sutikimas

Statybos darbai, ypač rekonstrukcija, dažnai kelia klausimų dėl santykių su kaimynais ir teisinių reikalavimų. Vienas iš svarbiausių aspektų - ar reikalingas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas? Išnagrinėsime šią problemą, remdamiesi Lietuvos teismų praktika ir galiojančiais teisės aktais.

Būtinasis gretimo sklypo savininko sutikimas

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, kai numatoma statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, būtina pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą su šio žemės sklypo savininku ar valdytoju.

Atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus, nurodyti STR 1.05.01:2017 7 priede.

• STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte nustatyta bendra taisyklė, kad statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m, kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.
• Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl nurodytų atstumų skaičiavimo, pažymėta, kad atstumas iki sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų.

Išimtis iš taisyklės

STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punktu nustatyta išimtis iš taisyklės, kai besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai nėra privalomi.

Šiame punkte reglamentuojama, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų.

Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas.

Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose įtvirtintos normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus.

Nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad teisės aktais nustatytais normatyviniais atstumais tarp statinio ir sklypo ribos siekiama apsaugoti būtent gretimo (kaimyninio) sklypo savininkų interesus.

Šį tikslą, be kita ko, atspindi ir šio atstumo skaičiavimo taisyklė: atstumas nuo statinio iki gretimo (kaimyninio) sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų.

Teismų praktika

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-69-1075/2024 nurodė, kad rašytinis gretimo žemės sklypo savininko sutikimas vykdyti statybos (rekonstrukcijos) darbus traktuotinas kaip vienašalis sandoris, įpareigojantis jį sudariusį asmenį.

Kitaip tariant, rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytiniu sutikimu jis suteikė šio sutikimo adresatui, o šis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę.

Sutikimas vykdyti statybos darbus neabejotinai turi vienokios ar kitokios įtakos rašytinį sutikimą duodančio asmens teisėms ar interesams, todėl tam, kad sutikimą duodantis asmuo galėtų įvertinti statybos darbus inicijuojančio asmens būsimų veiksmų poveikį jo teisėms ir interesams, galimas statytojas turi savo ketinimus jam atskleisti, pateikdamas išsamią informaciją, reikšmingą asmens tikrajai valiai, išreiškiamai duodamu sutikimu, susiformuoti.

Kasacinis teismas pabrėžė, kad ir aiškinant vienašalį sandorį tikrųjų jį sudariusio asmens ketinimų nustatymo principas nėra mažiau patikimas, nei kiti sutarčių aiškinimo metodai, nes ir aiškinant vienašalį sandorį nustatoma būtent jo sudarymo metu egzistavusi jį sudariusio asmens valia.

Žemės sklypo paskirtis

Teisėjų kolegijos vertinimu, pastato paskirtis - šiuo atveju daugiabutis gyvenamasis namas - suponuoja tiek daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, tiek ir žemės sklypų, ant kurių stovi daugiabutis gyvenamasis namas, savininkų interesų apsaugos ypatumus statybos teisiniuose santykiuose.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 ir 7 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja specialų žemės sklypų savininkų interesų teisinės apsaugos mechanizmą statybos teisiniuose santykiuose tais atvejais, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams.

Tokioje situacijoje nuo kiekvieno buto iki gretimo (kaimyninio) sklypo ribos nėra jokio atstumo, kuris būtų skirtas gretimo (kaimyninio) sklypo savininko interesams apsaugoti, t. y. kiekvieno buto išorinė siena iš esmės sutampa su gretimo (kaimyninio) žemės sklypo riba.

Šiuo atveju sklypai ir suformuoti kaip savarankiški, jų pagrindinė paskirtis šiuo atveju yra užtikrinti viso daugiabučio gyvenamojo namo, kurio pagrindinės konstrukcijos butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tinkamą naudojimą, todėl daugiabučio gyvenamojo namo atžvilgiu tokie sklypai nelaikytini gretimais žemės sklypais, besiribojančiais su daugiabučio gyvenamojo namo butais, Statybos įstatymo ir STR 1.05.01:2017 nuostatų prasme, ir šioje situacijoje nėra pagrindo taikyti teisinį reguliavimą, nustatantį normatyvinius atstumus nuo statinių iki besiribojančių sklypų ribų.

Klausimai-Atsakymai

Klausimas: Gautas kaimyno sutikimas, dėl 3 m ribos nesilaikymo. Išduotas leidimas statybai. Jeigu pasikeitė gretimo sklypo savininkas, ar galioja leidimas statybai?

Atsakymas: Jeigu gautas raštiškas pritarimas, jis galioja ir pasikeitus savininkams. Tik būtų gerai, kad ir projektas būtų pridėtas, kad būtų aišku kokiomis sąlygomis pritarta statybai arčiau ribų. Leidimai statybai dabar yra neterminuoti, netgi jeigu turite terminuotą leidimą, jis galioja. Jeigu jūs jau turite leidimą statybai namui arčiau negu 3m, tai reiškia kad ankstesnis sklypo savininkas davė tam sutikimą ir naujasis savininkas pirkdamas sklypą, perka jį su ankstesnio savininko sutikimu, t.y. leidimas statybai galioja.

Taip, galioja, nes visi įsipareigojimai, prisiimti ankstesnio sklypo savininko, pereina naujajam sklypo savininkui, tik, žinoma, naujasis savininkas apie ankstesnio savininko duotus sutikimus privalo būti supažindintas. Taip sutikimas galioja.

Civilinė byla dėl normuojamų atstumų

Civilinė byla dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių normuojamus atstumus tarp gretimų (kaimyninių) sklypų ribų ir juose esančių statinių.

Statybos leidimas buvo išduotas daugiabučio gyvenamojo namo buto, kuris yra daugiabučio gyvenamojo namo dalis, rekonstrukcijai. Namas pastatytas ir įregistruotas kaip daugiabutis gyvenamasis namas, stovintis ant jam skirto, visam namui bendro žemės sklypo. Atlikus kadastrinius matavimus buvo suformuoti atskiri sklypai, priskirti kiekvienam butui, tačiau pastato paskirtis liko gyvenamoji - daugiabutis gyvenamasis namas, kurio butai išsidėstę perimetru, t. y. sublokuojant butus ant sklypo ribų palei gatvę, taip, kad butai yra išsidėstę viena eile, o juos jungiančios sienos yra ant suformuotų atskirų sklypų ribų, t. y. kiekvienam butui skirtų atskirų sklypų šoninės ribos sutampa su butus jungiančiomis bendromis sienomis.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, jog toks namo ir sklypo registravimo atvejis yra išimtinis, nes vėlesniais metais tokio tipo daugiabučiame name esantiems butams nebuvo formuojami ir atskirai registruojami butams priklausantys sklypai po tuo namu.

Rekonstrukcija buvo vykdoma ir ginčijamas statybos leidimas išduotas vienam iš daugiabučiame gyvenamajame name esančių butų ir rekonstrukcijos metu nebuvo mažinamas atstumas iki besiribojančių žemės sklypų, t. y. esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimų sklypų ribų.

Besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad kai numatoma statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju.

Atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti STR 1.05.01:2017 7 priede (STR 1.05.01:2017 55 punktas). STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte nustatyta bendra taisyklė, kad statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl nurodytų atstumų skaičiavimo, pažymėta, kad atstumas iki sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 24 punktas).

STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punktu nustatyta išimtis iš taisyklės, kai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra neprivalomi. Šiame punkte reglamentuojama, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose įtvirtintos normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad teisės aktais nustatytais normatyviniais atstumais tarp statinio ir sklypo ribos siekiama apsaugoti būtent gretimo (kaimyninio), kitaip tariant, šalia statinio esančio, sklypo savininkų (valdytojų) interesus. Šį tikslą, be kita ko, atspindi ir šio atstumo skaičiavimo taisyklė: atstumas nuo statinio iki gretimo (kaimyninio) sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų.

Žemės sklypo paskirtis

Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kai iš esmės visas sklypas, nors ir vėliau suformuojant atskirus sklypus, priskirtus kiekvienam butui, yra skirtas visam daugiabučiui gyvenamajam namui eksploatuoti. Atskirų sklypų suformavimas ir priskyrimas kiekvienam butui nepakeitė pačios pastato paskirties. Tai, kad ir faktiškai išliko tokia pastato paskirtis, patvirtina ir byloje esantys įrodymai - pastato dalies (buto) rekonstrukcijos klausimas buvo sprendžiamas pagal daugiabučiam gyvenamajam namui nustatytą teisinį reguliavimą. Daugiabučio gyvenamojo namo paskirtis lemia, kad, rekonstruojant konkretų butą daugiabučiame gyvenamajame name tokiu būdu kaip nagrinėjamoje byloje, kartu rekonstruojama ir daugiabučio gyvenamojo namo dalis, priklausanti visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pastato paskirtis - šiuo atveju daugiabutis gyvenamasis namas - suponuoja tiek daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, tiek ir žemės sklypų, ant kurių stovi daugiabutis gyvenamasis namas, savininkų (valdytojų) interesų apsaugos ypatumus statybos teisiniuose santykiuose.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 ir 7 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja specialų žemės sklypų savininkų interesų teisinės apsaugos mechanizmą statybos teisiniuose santykiuose tais atvejais, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal šiuose punktuose nustatytą reguliavimą žemės sklypų savininkų interesai yra apsaugomi taikant butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas, t. y. savarankiškai žemės sklypų savininkų (valdytojų) interesai statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese nėra saugomi.

Žemės sklypų paskirtis iš esmės yra ta pati kaip ir tuo atveju, kai žemės sklypai priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo butai yra išsidėstę vientisu perimetru ant sklypo ribų palei gatvę, o juos jungiančios sienos yra ant suformuotų atskirų sklypų ribų, t. y. kiekvienam butui skirto atskiro sklypo šoninės ribos sutampa su šį butą su gretimais butais jungiančiomis bendromis sienomis. Tokioje situacijoje nuo kiekvieno buto iki gretimo (kaimyninio) sklypo ribos nėra jokio atstumo, kuris būtų skirtas gretimo (kaimyninio) sklypo savininko (valdytojo) interesams apsaugoti, t. y. kiekvieno buto išorinė siena iš esmės sutampa su gretimo (kaimyninio) žemės sklypo riba.

Šiuo atveju sklypai ir suformuoti kaip savarankiški, jų pagrindinė paskirtis šiuo atveju yra užtikrinti viso daugiabučio gyvenamojo namo, kurio pagrindinės konstrukcijos butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tinkamą naudojimą, todėl daugiabučio gyvenamojo namo atžvilgiu tokie sklypai nelaikytini gretimais (kaimyniniais) žemės sklypais, besiribojančiais su daugiabučio gyvenamojo namo butais, Statybos įstatymo ir STR 1.05.01:2017 nuostatų prasme, ir šioje situacijoje nėra pagrindo taikyti teisinį reguliavimą, nustatantį normatyvinius atstumus nuo statinių iki besiribojančių sklypų ribų.

Atstumai iki nuotekų valymo įrenginių

Planuojant buitinių nuotekų valyklos vietą, būtina atsižvelgti į statybos techniniame reglamente (STR) pateiktus reikalavimus. Leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį (įskaitant individualų biologinį buitinių nuotekų valymo įrenginį) reikalingas tuomet, jei statinys patenka bent į vieną iš teritorijų, nurodytų statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Statybos techniniame reglamente nurodyta, kad mažiausias leistinas nuotekų valymo įrenginių atstumas nuo sklypo ribos turi būti 3 metrai.

Tam, kad buitinių nuotekų valymo įrenginiai atitiktų visus reikalavimus, svarbu išlaikyti minimalius sanitarinius atstumus (nors jie dažnai pavadinami biologinių valymo įrenginių apsaugos zona, iš tiesų buitinėms nuotekoms skirtos valyklos tokios zonos neturi) iki sklype esančių statinių. Visi jie nurodyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priede.

Atstumas nuo jūsų valymo įrenginio iki kaimynų gyvenamojo namo sienos būti ne mažesnis nei 8 metrai (jūsų namui šis reikalavimas netaikomas). Taip pat svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 15 metrų atstumą iki šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio, jei toks yra (taikoma tiek jūsų, tiek kaimynų šuliniui / gręžiniui).

Dažnai kanalizacijos įrengimo darbai atliekami kartu su vandentiekio įvedimu. Tokiu atveju verta įsidėmėti, kad atstumas nuo vandentiekio įvado į namą iki nuotekų valyklos turi būti mažiausiai 7 metrai.

Įsirengiant vietinę nuotekų valyklą reikėtų vadovautis „Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašu“, kurį galima rasti internete. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-18 jis buvo patvirtintas 2015 m. sausio 9 d. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į „Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo ir aplinkosaugos taisykles“, kurios patvirtintos 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.

Dabar, kai jau žinote, koks turi būti nuotekų valymo įrenginio atstumas nuo namo ir kitų statinių, galite drąsiai pereiti prie kitų žingsnių.

tags: #atstumai #gyvenamojo #namo #nuo #kaimynu #sklypo