Didžioji dalis Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose, kurių statybos prasidėjo dar XX a. šeštajame dešimtmetyje. Daugelis jų yra stambiaplokščiai, pastatyti pagal tarybinius techninius normatyvus, kurie numatė ypač žemus reikalavimus pastatų energiniam efektyvumui. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su daugiabučių namų atnaujinimu, valdymu ir komunalinių paslaugų klausimais.
Daugiabučio Namo Atnaujinimas
Pagrindinis daugiabučio namo atnaujinimo tikslas - pagerinti jo energinį efektyvumą. Labai svarbu, kad rengiant namo investicinį planą būtų parinktos konkrečiam namui reikalingos priemonės, o projektavimo etape priimti ekonomiškai pagrįsti ir gyventojams patogūs sprendimai. Dažnu atveju, neracionalus priemonių pasirinkimas, kurioms nėra teikiama valstybės parama, gali lemti tai, kad atnaujinus daugiabutį namą paaiškėja, jog namo inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios ir jas reikia atnaujinti.
Atnaujinimo Iniciatoriai ir Procesas
Daugiabučio namo atnaujinimą gali inicijuoti savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, bendrijos pirmininkas arba patys gyventojai. Pirmas žingsnis - gyventojų susirinkimas. Šiame etape labai svarbus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų vaidmuo - susirinkime galima gauti atsakymus apie būsto atnaujinimo galimybes.
Susirinkime apibendrinama namo būklė, apžvelgiamos energinio efektyvumo didinimo priemonės, paaiškinamos finansavimo sąlygos: kokią paramą teikia valstybė, kas turi teisę į kompensaciją. Esant poreikiui, pakviečiami APVA atstovai, kiti specialistai, kurie suteikia reikiamą informaciją.
Valstybės Parama
Į valstybės paramą pretenduoja atnaujinimo programoje dalyvaujančių daugiabučių namų (su 3 ir daugiau butų), pastatytų iki 1993 m., būstų savininkai. Parama gali siekti 100% būsto atnaujinimo projekto ar jo dalies parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms.
Atsinaujinantys Energijos Šaltiniai
Pagal naujausius reikalavimus, didesniuose kaip 1500 m2 ploto daugiabučiuose, esant techninėms galimybėms, reikia įrengti saulės elektrines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms. Šiam reikalavimui įgyvendinti yra sudaryta galimybė daugiabučiam namui būti nepriklausomam nuo išorinių energijos tiekėjų ir energiją šilumai bei karštam vandeniui gamintis naudojant šilumos siurblius, saulės kolektorius ar kitus atsinaujinančiosios energijos įrenginius.
Daugiabučio namo atnaujinimas - tai daugiau nei vien tiesioginės ekonominės naudos siekimas. Tai - daugeliui Lietuvos gyventojų aktuali tema, juolab, kad patogus, šiltas, ekonomiškas stogas virš galvos užtikrina ne vien buitinį komfortą, bet ir tam tikrą visuomeninį statusą, stabilumą, nežudančias išlaidas už būsto išlaikymą.
Būsto Valdymas: Bendrija, Jungtinė Veikla ar Administratorius?
Yra keletas pagrindinių daugiabučio namo valdymo formų:
- Daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB)
- Daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis
- Administratorius, skiriamas savivaldybės
Daugiabučių Namų Savininkų Bendrija (DNSB)
Daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
Įkūrus bendriją, patiems gyventojams patariama nesiimti daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) administravimo (raštvedybos, buhalterijos) ir namo priežiūros (šilumos sistemų, elektros, vandentiekio), o šiam darbui samdyti administruojančią įmonę.
Jungtinės Veiklos Sutartis
Kita valdymo forma - daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis paprastai patogi tik nedideliems 3 - 10 butų namams. Šią sutartį sudaro visi pastato patalpų savininkai (partneriai). Joje numatoma, kaip patalpų savininkai tvarkys bendrus reikalus, valdys ir prižiūrės daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus: ar vienas partnerių turės teisę veikti visų partnerių vardu, ar bendrus reikalus tvarkys vienas partnerių, ar visi partneriai kartu.
Jei reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikės visų partnerių sutikimo. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais - notarinės formos. Jei sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis negalioja.
Daugiabučiame name butai parduodami, keičiasi savininkai ir nuomininkai, todėl net ir vienam savininkui pasikeitus, sutartis tampa negaliojanti. Jungtinę veiklą (kitaip - partnerystę) reglamentuoja LR Civilinis kodeksas.
Administratorius
Administravimas - tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.
Daugiabučiams pastatams, kurių patalpų savininkai nesiėmė patys prižiūrėti nuosavo turto, savivaldybė turi skirti administratorių, taip pat parengti ir patvirtinti jo nuostatus, kuriuose numatoma administratoriaus darbo tvarka ir atsakomybė, patvirtinti privalomų atlikti darbų sąrašą, nustatyti jiems padaryti būtiną administravimo kainą.
Administruojami tik tie daugiabučiai namai, kuriuose yra įrengti 3 ir daugiau butų. Savivaldybės skiriamas administratorius yra kraštutinė priemonė, ja siekiama garantuoti tinkamą daugiabučio namo priežiūrą tol, kol savininkai nesiims jos organizuoti patys.
Tačiau daugiabučių gyventojai turėtų suprasti, kad savivaldybės, o ne jų pačių sprendimu paskirtas privačios nuosavybės administratorius varžys jų teises ką nors spręsti patiems. Pastarąją valdymo formą pasirinkę daugiabučio gyventojai administratorių galės rinktis iš administruojančių įmonių sąrašo, kurį sudarys ir viešai paskelbs miesto savivaldybė.
Komunalinių Paslaugų Sutartys: Ką Pamiršta Naujakuriai?
Įsigijus naujus namus, gyventojus užgriūna ne tik galvosūkiai, kaip įsirengti būstą, bet ir būtinybė pasirašyti naujas sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais. Deja, praktikoje naujų mokėtojų registracija tiekėjų sistemose atliekama ne visada laiku ir sklandžiai, dėl ko neretam namų ūkiui anksčiau ar vėliau tenka padenginėti senas arba tarpiniu laikotarpiu susikaupusias skolas.
Siekiant išvengti šių problemų, ekspertai siūlo atidžiau sekti būsto skolų-permokų likutį bei mokant mokesčius už naują būstą vadovautis 4 žingsnių atmintine.
| Žingsnis | Veiksmas | Pastabos |
|---|---|---|
| 1 | Sutarčių su tiekėjais perrašymas | Kreiptis į dujų, elektros, vandens, šilumos tiekėjus. Pasikonsultuoti su kaimynais dėl šiukšlių išvežimo ir būsto administravimo paslaugų tiekėjų. |
| 2 | Naujų tiekėjų pasirinkimas | Pasidomėti interneto ir televizijos tiekėjais, jų siūlomais planais ir kaimynų atsiliepimais. |
| 3 | Skaitiklių parodymų deklaravimas | Deklaruoti skaitiklių rodmenis paslaugų tiekėjų tinklalapiuose arba telefonu. Užfiksuoti rodmenis kartu su ankstesniu savininku ir pasirašyti apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktą. |
| 4 | Atsiskaitymo būdas | Pasirinkti patogiausią atsiskaitymo būdą: Lietuvos pašte, perlo terminaluose, per elektroninę bankininkystę arba automatizuotas atsiskaitymo sistemas. |
4 Patarimai Naujakuriams
- Sutarčių su tiekėjais perrašymas: Dėl sutarčių su dujų ir elektros tiekėjais persirašymo įprastai reikia kreiptis į Lietuvos dujų tiekimą ir Energijos skirstymo operatorių (ESO). Nuo 2017 metų ESO vartotojams, norintiems perrašyti sutartis, nebereikia vykti į klientų aptarnavimo padalinius, o sutartys išsiunčiamos registruotu paštu. Vandens ir šilumos tiekėjai priklauso nuo miesto. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sutartys įprastai pasirašomos į namus išsikvietus inspektorių-kontrolierių arba atvykus į klientų aptarnavimo skyrių.
- Naujų tiekėjų pasirinkimas: Norint į naujus namus įsivesti internetą ar televiziją, galima rinktis iš daugybės skirtingų paslaugų tiekėjų. Šiuo atveju patariama konsultuotis su kaimynais, ar šie yra patenkinti pasirinktais tiekėjais, jų paslaugomis ir interneto sparta. Taip pat reikėtų pasidomėti, ar tam tikri tiekėjai konkrečiam namui nesiūlo išskirtinių planų už vartotojams palankią kainą.
- Skaitiklių parodymų deklaravimas: Skaitiklių rodmenų deklaravimas nemažu iššūkiu tampa tiems, kurie mokesčius, įsigijus naują būstą, savarankiškai moka pirmą kartą. Informacijos, kaip deklaruoti skaitiklių rodmenis, galima rasti paslaugų tiekėjų tinklalapiuose arba paskambinus klientų aptarnavimo telefonu. Skaitiklių rodmenis pirmą kartą užfiksuoti reikėtų kartu su ankstesniu būsto savininku, kad būtų aišku nuo kokio rodmens turi mokėti naujasis savininkas. Su ankstesniuoju savininku taip pat rekomenduojama pasirašyti apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktą, kuriame ne tik užfiksuojami skaitiklių rodmenys, bet ir nurodomas laikotarpis, per kurį turi būti nutraukta sena sutartis ir sudaryta nauja.
- Atsiskaitymo būdas: Ypač svarbus dalykas - atsiskaitymo už komunalines paslaugas būdo pasirinkimas. Atsiskaityti galima Lietuvos pašte, perlo terminaluose, prisijungus prie elektroninės bankininkystės paskyros. Ieškantys greitesnio būdo atsiskaityti už komunalines paslaugas, renkasi automatizuotas atsiskaitymo sistemas.
Nors reikalavimas persirašyti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais nurodomas ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse, dalis naujų namų savininkų tai padaryti delsia arba net apskritai pamiršta, kol sulaukia raginimų ir įspėjimų. Dažniausiai nuo to nukenčia patys naujakuriai.
Kartais nauji būstų savininkai sutartis su paslaugų tiekėjais palieka buvusio savininko vardu. Tokia praktika yra ydinga, nes būtent persirašant sutartis pakartotinai patikrinama informacija apie esamas būsto skolas ir permokas, jei tokių yra. Tai padeda išvengti staigmenų ir bereikalingų išlaidų, kai net ir mažam įsiskolinimui pradedami skaičiuoti delspinigiai.
„Fixer Upper“ ir „Money Pit“ (žinokite skirtumą!)
tags: #atmintine #daugiabuciu #gyventojams