Atmintinė buto savininkui: ką svarbu žinoti nuomojant būstą

Nuosavas būstas - tai didelis turtas ir kartu atsakomybė. Jeigu nusprendėte savo butą ar namą išnuomoti, svarbu žinoti esminius dalykus, kurie padės apsaugoti jūsų turtą ir užtikrins sklandų bendradarbiavimą su nuomininkais. Ši atmintinė skirta būtent jums - būsto savininkui.

Nuomos sutartis - jūsų saugumo garantas

Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis - tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už santykinai nedidelį mokestį. Abiem sandorio šalims būtina tokį susitarimą užfiksuoti ir aprašyti. Tam naudojama nuomos sutartis.

M.Čiulados teigimu, vis dar pasitaiko atvejų, kai šalys vengdamos mokesčių valstybei ar dėl klaidingų įsitikinimų nesudaro nuomos sutarties, tačiau nuoma vyksta. Toks modelis pavojingas abiem šalims - tiek nuomotojui dėl galimos žalos, nuompinigių nemokėjimo, tiek ir nuomininkui nuo netikėto nuomos nutraukimo, planų pasikeitimo ar pan.

Sutartys turi būti sudaromos raštiškai. M.Čiulados teigimu, vis dar pasitaiko atvejų, kuomet nuomos sutartis sudaroma žodiškai. Taip gali būti, tačiau rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų. Be to, teisės aktai nustato, kad ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė.

Sutartis privalo būti sudaryti valstybine kalba. Tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis. Tokiu atveju patartume naudotis teisininkų ar NT agentūrų pagalba, kurie parengs teisingą sutarties vertimą.

Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir patvirtinta notaro arba sudaroma be notaro (didžioji dalis nuomos sutarčių netvirtinamos notaro). Taip pat šios sutartys gali būti užregistruotos Registrų centre. Paprastai to reikia norint deklaruoti gyvenamąją vietą ar apsaugoti savo interesus prieš trečiąsias šalis.

Esminiai nuomos sutarties elementai:

• Identifikuoti sutarties šalis: savininką ar jo įgaliotą atstovą ir nuomininką/nuomininkus (vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data).
• Tiksliai aprašyti nuomojamą objektą: nurodyti adresą ir patalpų unikalų numerį, automobilio stovėjimo vietos ar garažo unikalius numerius, pažymint juos planuose ir kt.
• Nurodyti nuomos terminą: kuriam laikui turtas nuomojamas. Būna ir neterminuotų sutarčių, tačiau mes visada rekomenduojame apibrėžti nuomos laikotarpį. Aiškus baigtinis terminas leidžia tiek savininkui, tiek nuomininkui turėti aiškius rėmus laike, prognozuoti būsimus veiksmus. Nuomininkas turi pirmenybės teisę nuomotis būstą, pasibaigus nuomos terminui, tačiau tik tuo atveju, jei tinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas.
• Nurodyti nuomos kainą: paprastai tai mėnesinis mokestis, aptarti ir kitus mokėjimus (mokesčius valstybei, komunalinius mokesčius), mokėjimo formą (grynais ar pavedimu) ir periodiškumą. Nuomos kaina gali būti peržiūrima ir keičiama, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą per metus.
• Nurodyti nuomos užstatą (depozitą): Taip pat paprastai nuomininkas sumoka būsto savininkui užstatą (depozitą) - dažniausiai vieno ar dviejų mėnesių nuomos dydžio sumą, kaip garantą, kad esant žalai ar vėluojant mokėjimams nuomotojas turėtų iš ko padengti žalą. Svarbu įsitikinti, ar depozitas yra sumokamas tikrai turto savininkui ar nuomotojui. Tad siekdamas tai užtikrinti, nuomininkas gali paprašyti pateikti RC išrašą su nuosavybės įrašu.

Taip pat prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė, inventorius, raktai, užfiksuojami skaitliukai, aprašomi defektai, ar būstas išvalytas/nevalytas ir kt. Dar geriau, jei padaromos turto nuotraukos (fotofiksacija) ir pridedamos, tai padeda išvengti interpretacijų bei nesusipratimų nuomos termino pabaigoje.

Kartais kyla klausimas dėl turto nudėvėjimo, arba dėl galimos žalos (subraižytos grindys, išpurvintos sienos ar lubos, įskilusios plytelės ir t. t.). Tokiu atveju labai gelbsti būsto perdavimo metu daroma buto ar namo būklės fotofiksacija. Tada visoms šalims nekyla klausimų, kas ir kaip atrodė perdavimo metu ir kaip yra dabar - turtą grąžinant. Šiais laikais visi turime išmaniuosius telefonus, tad atlikti nuotraukas yra greitas ir paprastas procesas, kuris labai padeda ateityje išvengti nesutarimų ir galimų nuostolių.

Įtraukti sąlygą, jog nuomininkas būstą įsipareigoja naudoti tik savo asmeninėms gyvenamosioms reikmėms. Įtraukti sąlygą dėl naminių gyvūnų laikymo. Paprastai tam turi pritarti turto savininkas.

Kuo išsamesnė ir pilnesnė sutartis, tuo mažiau erdvės interpretacijoms ar nesusipratimams. Todėl taip pat rekomenduojame aptarti ir kitus svarbius momentus: galimos periodinės turto apžiūros, kaip būstas bus tvarkomas ir kas atsakingas už galimus gedimus, remontą ir panašiai.

Remontas: kieno atsakomybė?

Esant reikalui kapitalinį remontą turi atlikti savininkas. Paprastai tai apima esmines buto ar viso pastato konstrukcijas (stogą, sienas, pamatus, langus ar inžinerinius įrengimus). Smulkų remontą gali atlikti ir nuomininkas, ir nuomotojas, priklausomai nuo susitarimo ir nuo to, kodėl atsirado tokio remonto poreikis.

Jei nuomininko „dėka“ atsirado toks poreikis (pažeistos sienos, grindys ar įrengimai) - tada, be abejo, remontą turi daryti nuomininkas arba kompensuoti tokio remonto išlaidas.

Dažnas klausimas būna, kas turi dengti sugedusios buitinės technikos remonto ar keitimo naujomis išlaidas. Bendra taisyklė yra tokia - kad jei buitinė technika sugedo dėl senumo - išlaidas kompensuoja nuomotojas, tačiau jei sugedo dėl netinkamo naudojimo - be abejo, kompensuoja nuomininkas. Žinoma, dažnai yra sunku nustatyti tokių gedimų priežastis, tada šalys geranoriškai tariasi ir sutarta proporcija pasidalina išlaidas.

Nuomininko patikimumas ir jūsų teisės

Ypač svarbu prieš mokant depozitą įsitikinti, ar asmuo turi teisę nuomoti šį būstą. Savininkas, kaip įrodymą, turi pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodytas būsto savininkas.

Nuomojamas turtas gali būti įkeistas, tokiu atveju turi būti banko/kreditoriaus sutikimas nuomoti. Būsimas nuomininkas turi pasidomėti, ar turtas nėra įkeistas.

Savininkams rekomenduojama patikrinti būsimo nuomininko mokumą. Tokią informaciją galima patikrinti „Credit info“ (tačiau gali tik įmonės, kurios turi sutarti su šia įmone).

Nuomininkas gali deklaruoti nuomojamame bute ar name savo gyvenamąją vietą tik gavęs savininko sutikimą. Paprastai to reikia dėl migracinių, vizos klausimais, registruojant vaikus į darželius.

Turto draudimas - ramybė ateičiai

Nuomininkui svarbu pasidomėti, ar nuomojamas būstas ir jame esantis turtas (baldai, buitinė technika, kt.) yra apdrausti. Siekiant išvengti nuomojamojo turto nuostolių ar norint apsaugoti turtą nuo vagystės, patariama pasirūpinti būsto ir jame esančio turto draudimu.

Nusistovėjusi praktika, kad nekilnojamąjį turtą dažniausiai draudžia jo savininkas, nes būtent nuomotojas yra atsakingas už laikančiąsias konstrukcijas, sienas, lubas ar stogą, inžinerines sistemas. Būsto savininkui vertėtų pasirūpinti ir brangesnio namų turto draudimu. Savo ruožtu studentai neretai draudžia atsivežtą buitinę techniką ar kitus vertingesnius asmeninius daiktus.

Komunaliniai mokesčiai: kaip juos tvarkyti?

Yra keletas būdų, kaip galima apmokėti komunalinius mokesčius nuomojant butą:

1. Nuomininkas apmoka tiesiogiai: Nuomininkas kiekvieną mėnesį apmoka mokesčius pats. Tai universalus būdas, tinkantis visiems, įskaitant ir užsieniečius. Be to tai saugiausias būdas, nes nuolat sekami skaitiklių rodmenys ir mokėjimai.
2. Naudojantis "Viena sąskaita": Reikia teisingai suvesti mokėtojų kodus www.vienasaskaita.lt ir laiku apmokėti (iki kiekvieno mėnesio 25-27 d.), nes to nepadarius susimaišys įmokos ir matytis permokos/nepriemokos. Tinka nuomojant butą ar namą, ypač pasiteisina nuomojant 1 ir daugiau NT objektų.
3. Fiksuotas mokestis: Savininkas apmoka komunalinius mokesčius savarankiškai, neapkraunant nuomininkų. Šis būdas labai patinka nuomojantiems daugiau nei 1 butą, nes sutaupoma laiko kiekvieną mėnesį skaičiuojant komunalinius mokesčius.

Nuomojant komercines patalpas ar gyvenamuosius objektus juridiniams asmenims (arba užsienio ambasadoms) yra normalu tiesiog perrašyti komunalinių paslaugų sutartis nuomininkų vardu.

Kad ir kokį būdą pasirinksite periodiškai rekomenduojama patikrinti ir pasidomėti apie komunalinių mokesčių mokėjimus, tarifus papildomus mokesčius. Nes dažnai Vilniuje pasitaiko naujovių komunalinių mokesčių mokėjimo srityje.

4 patarimai naujakuriams:

1. Sutarčių su tiekėjais perrašymas: Dėl sutarčių su dujų ir elektros tiekėjais persirašymo įprastai reikia kreiptis į Lietuvos dujų tiekimą ir Energijos skirstymo operatorių (ESO). Vandens ir šilumos tiekėjai priklauso nuo miesto.
2. Naujų tiekėjų pasirinkimas: Norint į naujus namus įsivesti internetą ar televiziją, galima rinktis iš daugybės skirtingų paslaugų tiekėjų. Šiuo atveju patariama konsultuotis su kaimynais.
3. Skaitiklių parodymų deklaravimas: Informacijos, kaip deklaruoti skaitiklių rodmenis, galima rasti paslaugų tiekėjų tinklalapiuose arba paskambinus klientų aptarnavimo telefonu.
4. Atsiskaitymo būdas: Atsiskaityti galima Lietuvos pašte, perlo terminaluose, prisijungus prie elektroninės bankininkystės paskyros. Ieškantys greitesnio būdo atsiskaityti už komunalines paslaugas, renkasi automatizuotas atsiskaitymo sistemas.

tags: #atmintine #buto #savininkui