Turto deklaracijos pildymo instrukcija pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas

Pretenduojant į valstybės tarnautojo pareigas, vienas iš svarbiausių žingsnių yra teisingai ir laiku užpildyti turto deklaraciją. Šiame straipsnyje pateikiama išsami instrukcija, padėsianti tinkamai atlikti šią procedūrą.

Turto deklaracijos svarba

Turto deklaracija yra svarbi priemonė užtikrinant valstybės tarnautojų skaidrumą ir atskaitomybę. Pateikdami informaciją apie savo turtą, pretendentai į valstybės tarnybą parodo savo sąžiningumą ir pasirengimą laikytis aukštų etikos standartų.

Kas turi pildyti turto deklaraciją?

Turto deklaraciją privalo pildyti visi asmenys, pretenduojantys į valstybės tarnautojo pareigas. Šis reikalavimas taikomas nepriklausomai nuo pareigų lygio ar kategorijos.

Kur rasti turto deklaracijos formą?

Turto deklaracijos formą galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) interneto svetainėje arba kreipiantis į VMI tiesiogiai.

Kaip užpildyti turto deklaraciją: žingsnis po žingsnio

1. Asmens duomenys: Įrašykite savo asmens duomenis, tokius kaip vardas, pavardė, asmens kodas ir kontaktinė informacija.
2. Deklaruojamas turtas: Pateikite išsamią informaciją apie visą savo turtą, įskaitant:
   • Nekilnojamąjį turtą (žemę, pastatus, butus)
   • Transporto priemones
   • Vertybinius popierius (akcijas, obligacijas)
   • Pinigines lėšas (banko sąskaitose, grynaisiais)
   • Kitą turtą (meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius)
3. Įsipareigojimai: Nurodykite visus savo finansinius įsipareigojimus, tokius kaip paskolos, kreditai ir laidavimai.
4. Pajamos: Deklaruokite visas savo pajamas, gautas per praėjusius metus, įskaitant darbo užmokestį, dividendus, palūkanas ir kitas pajamas.
5. Patvirtinimas: Patikrinkite, ar visa informacija yra teisinga ir išsami. Pasirašykite deklaraciją ir nurodykite datą.

Svarbūs aspektai pildant turto deklaraciją

• Tikslumas: Užtikrinkite, kad visa pateikta informacija būtų tiksli ir atitiktų tikrovę. Klaidingos ar neišsamios deklaracijos gali turėti neigiamų pasekmių.
• Terminai: Laikykitės nustatytų turto deklaracijos pateikimo terminų. Pavėluotas pateikimas gali užtraukti sankcijas.
• Konsultacijos: Jei turite klausimų ar abejonių dėl turto deklaracijos pildymo, kreipkitės į VMI specialistus arba teisininkus.

Valdybos nario atlygis

Bendrovės kolegialus valdymo organas - valdyba susideda iš 5 narių, iš kurių 1 valstybės tarnautojas. Valdybos nario atlygis - vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1092 „Dėl Atlygio valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų narių civilinės atsakomybės draudimo“ valdybos kadencijos laikotarpiui valdybos nariui nustatomas fiksuotas mėnesinis atlygis ne mažesnis kaip 1/8 ir ne didesnis kaip 1/4 Bendrovės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių).

Sutartį dėl Bendrovės valdybos nario veiklos Bendrovės valdyboje įgaliotas pasirašyti Bendrovės generalinis direktorius.

Atrankos tikslas

Atrankos tikslas - atrinkti tinkamiausią valstybės tarnautoją į Bendrovės valdybą iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos (iki 2028 m.

Kandidatai teikia dokumentus Susisiekimo ministerijos Valstybės turto ir įmonių valdymo grupei iki 2026 m. vasario 11 d. Paštu, adresu Gedimino pr.

Valstybės tarnautojo teisės ir garantijos

VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos visų pirma kaip įtvirtinančios valstybės tarnautojo teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas.

Numatydama atitinkamos pareigybės panaikinimą, atitinkama institucija (įstaiga) per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą.

VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu valstybės tarnautojas į kitas pareigas gali būti paskirtas tik iki jo užimamos pareigybės panaikinimo.

Kitaip tariant, būtent pareigybės panaikinimas, o ne atleidimas iš pareigų yra ta teisiškai reikšminga aplinkybė, iki kurios atsiradimo aptariama karjeros valstybės tarnautojo garantija būti paskirtam į kitas pareigas gali būti įgyvendinama.

Todėl siūlymas užimti pareigas, kaip viena iš svarbiausių garantijų atleidžiamam valstybės tarnautojui, po to, kai buvo panaikinta karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, nepriklausomai nuo to, kad atleidimo data buvo perkelta, realiai (siūlymas) negali būti įgyvendinamas minėtos įstatymo nuostatos nustatyta tvarka.

Atleidžiant valstybės tarnautoją pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jam taip pat taikomos VTĮ 44 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Administracinėje byloje Nr. A2-706/2007 aiškindama VTĮ 44 straipsnio 4 dalies (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nuostatas, teisėjų kolegija pažymėjo, jog bendra minėtoje normoje įtvirtinta taisyklė - kad apie ketinimą atsistatydinti valstybės tarnautojas privalo pranešti jį į pareigas priėmusiam asmeniui prieš 14 kalendorinių dienų.

Ši taisyklė nustatyta, pirmiausia siekiant garantuoti valstybės institucijos interesų apsaugą: tam, kad nesutriktų institucijos veikla ir jos vykdomos funkcijos, ypač susijusios su kitų piliečių teisių realizavimu, nustatytas 14 kalendorinių dienų laikas, per kurį galima pasirengti būsimam atleidimui, surasti naują darbuotoją ar atitinkamai laikinai perorganizuoti darbą.

Tuo pačiu valstybės tarnautojas garantuotas, kad jis nebus atleistas anksčiau įstatyme nurodyto laiko, o taip pat galės realizuoti įstatymų leidėjo suteiktą galimybę pakeisti savo nuomonę ir per 3 darbo dienas nuo atsistatydinimo prašymo pateikimo atšaukti šį prašymą.

Valstybės tarnautojui pageid...

Konsultacijos su darbuotojų atstovais

Pareiga konsultuotis nustatyta kaip priemonė, užtikrinanti darbuotojų teises ir skatinanti darbuotojus bei darbdavius bendradarbiauti.

Be to, įstatyme nustatyti darbdavio pareigos numatomo grupės darbuotojų atleidimo atveju konsultuotis su darbuotojų atstovais pažeidimo padariniai - draudimas nutraukti darbo sutartį (DK 1301 str. 4 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad bendriausia prasme konsultacijų su darbuotojais tvarkos pažeidimas (nesilaikymas) būtų pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, jeigu būtų nustatyta, jog konsultacijų su darbuotojų atstovais nesurengimas ar surengimo tvarkos pažeidimas galėjo turėti esminę įtaką konkretaus darbuotojo atleidimo atveju.

Apibendrinant byloje atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjui siųsta informacija apie Administracijos pertvarkos procedūras, priimtus sprendimus, kvietimus į konsultacijas, apie elektroniniu būdu siųstų laiškų pareiškėjo pirmininkui gavimą, šių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir turėjo galimybę konsultuotis su atsakovu dėl Administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo ir atsakovo skundžiamų sprendimų, susijusių su struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo, turinčio esminę įtaką darbuotojų teisinės padėties keitimuisi.

Kvalifikacijos vertinimas atleidžiant iš tarnybos

LVAT yra nurodęs, jog DK 135 straipsnio 2 dalies nuostata suponuoja atsakovui pareigą visų pirma vertinti atleidžiamo tarnautojo kvalifikaciją.

Atsakovas, priimdamas sprendimą atleisti tarnautoją, turi diskrecijos teisę pasirinkti, su kuriais tarnautojais toliau tęsti tarnybos santykius, tačiau tokia diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais - įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais VAĮ 3 straipsnyje.

Objektyvių kriterijų nurodymas priimant sprendimą dėl konkretaus pasirinkto valstybės tarnautojo atleidimo yra itin svarbus sprendžiant, ar nebuvo pažeista asmens teisės ir teisėti interesai, iš jų, ar nebuvo diskriminacijos dėl amžiaus, socialinės padėties ir kitų priežasčių.

Sprendžiant dėl asmens galimybės užimti vienas ar kitas pareigas, dėl jo atitikimo bendriesiems ir specialiesiems pareigybės reikalavimas, reikia atsižvelgti į tokių reikalavimų pagrįstumą ir realumą, nes dirbtinai nustatytos sąlygos neturėtų paneigti asmens pirmumo teisės likti tarnyboje.

Be to, atsakovas byloje nurodė kriterijus, dėl kurių nepasirinko pareiškėjos ir ji buvo atleista iš valstybės tarnybos, ir šie kriterijai yra susiję su pareiškėjos darbo kokybe, o ne su diskriminacinio pobūdžio kriterijais, t. y. atsakovas nepažeidė teisės aktais nustatytos diskrecijos pasirinkti tarnautojus, kurie bus palikti toliau vykdyti funkcijas.

Atleidimas dėl laikinojo nedarbingumo

Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų.

Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo.

Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis.

Kadangi nurodyta teisės norma yra dispozityvi, viršijus įstatyme nustatytą nedarbingumo laiką, darbuotojas nėra atleidžiamas automatiškai, t. y. darbdaviui priklauso diskrecijos teisė pasirinkti tokį darbuotoją atleisti ar ne.

Pareigūno vardo pažeminimas

Pareigūno vardą žeminančių kaltų veiksmų paviešinimas ar paviešinimo mastas nėra būtinos sąlygos pripažinti, kad atitinkami nustatyti kalti pareigūno veiksmai žemina pareigūno vardą, nes akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo atitinkama vidaus reikalų sistemos įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas yra sietinas su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems įstatymų suteikti valdingi įgaliojimai, patys nepažeis įstatymų ir laikysis nepriekaištingo elgesio standartų.

Atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pakanka duomenų pareigūno vardo pažeminimo faktui konstatuoti, o tai yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas, kuriam drausminės nuobaudos skyrimo procedūra nėra taikoma.

LVAT yra išaiškinęs, kad taikant atleidimo iš tarnybos pagrindą - pareigūno vardo pažeminimą - tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas.

Aptariamoje byloje teisėjų kolegija pritarė išvadoms, kad nepagarbiai, nemandagiai, ir netolerantiškai elgdamasis su pavaldiniais, jiems nepageidaujamu užgauliu elgesiu įžeidinėjo jų orumą, taip sukurdamas bauginančią, priešišką, žeminančią bei įžeidžiančią aplinką ir pavaldinių akivaizdoje dažnai vartodamas necenzūrinius žodžiu bei rodydamas nepadorius gestus ir seksualiai priekabiaudamas, pareiškėjas šiurkščiai nesilaikė Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 dalies bei pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 p., 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 bei 5 p. ir Etikos taisyklių 2.1, 9.2 bei 9.4 p. nuostatas ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kaip jis apibrėžiamas VTĮ 29 straipsnio 5 ir 6 dalyse.

Pareiškėjo padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai pagrįstai buvo įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

Ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o juo numatyta skirti tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų - yra proporcinga pareiškėjo padarytiems šiurkštiems tarnybiniams pažeidimams.

Aptariamoje byloje, pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas, vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, kad pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pataisos pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba jei buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovas turėjo pagrindą atleisti pareiškėją iš tarnybos, remdamasis Statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

Turto deklaravimo terminai

Turto deklaracijos pateikimo terminai yra nustatyti teisės aktuose ir gali skirtis priklausomai nuo situacijos. Paprastai, pretendentai į valstybės tarnybą turi pateikti deklaraciją prieš pradėdami eiti pareigas.

Svarbu: Visada pasitikrinkite aktualius terminus VMI interneto svetainėje arba tiesiogiai kreipdamiesi į VMI.

Laiku ir teisingai užpildyta turto deklaracija yra svarbus žingsnis siekiant valstybės tarnautojo pareigų. Vadovaukitės šia instrukcija ir būkite atidūs pildydami deklaraciją.

tags: #asmenys #pretenduojantys #i #valstybes #tarnautojo #pareigas