Asmenys Neturintys Gyvenamosios Vietos: Teisinė Bazė ir Deklaravimo Tvarka Lietuvoje

Straipsnyje aptariama asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, teisinė bazė Lietuvoje, gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka ir svarbūs aspektai, susiję su šia procedūra.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas: Bendrieji Aspektai

Savo gyvenamąją vietą deklaruoja piliečiai, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo ją deklaruoti. Užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, kuriems patvirtinta ar suteikta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamosios vietos deklaraciją pateikia gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotas institucijas.

Deklaravimo įstaiga šiems asmenims išduoda dokumentą, patvirtinantį ar suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Gyvenamosios vietos neturintys asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka į apskaitą įtraukiami pagal savivaldybę, kurioje faktiškai jie gyvena.

Teisės Aktai, Reglamentuojantys Paslaugos Teikimą

• VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2018 m. sausio 12 d. įsakymas Nr.
• VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymas Nr.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Tvarkos Pasikeitimai Nuo 2016 Metų

Savivaldybės Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad nuo 2016 metų sausio pasikeitė gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka. Iki šiol į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą galėjo būti įtraukiami visi gyventojai, neturintys savo būsto, o nuo šių metų liepos 1 dienos asmenys, deklaravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje be tikslaus adreso, privalės nurodyti tikslų gyvenamosios vietos adresą.

Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ribotam terminui galės būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotuose psichikos sveikatos įstaigose.

Gyventojams, neturintiems savo būsto į seniūniją ar savivaldybę atvykus deklaruoti gyvenamosios vietos, užteks pateikti sudarytą būsto nuomos ar panaudos sutartį arba pateikti notariškai patvirtintą būsto savininko leidimą deklaruoti savo gyvenamąją vietą jam priklausančioje nuosavybėje. Jeigu minėti gyventojai iki nurodytos datos savo gyvenamosios vietos nedeklaruos, jie bus išbraukti iš Savivaldybės apskaitos, o tai gali sukelti nepatogumų.

Būsto savininkai neturėtų nerimauti, nes nuo šiol jie gali nustatyti datą, iki kurios leidžia gyventi bei deklaruoti gyvenamąją vietą nurodytame name ar bute nuomininkams. Atėjus nustatytam terminui, laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre bus panaikinami automatiškai. Taip gyvenamųjų patalpų savininkai išvengs papildomų rūpesčių ir jiems teikti prašymų, kad būsto nuomininko deklaravimo duomenys būtų panaikinti.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Eiga

Asmeniui pageidaujant deklaruoti gyvenamąją vietą ir pateikus reikalingus dokumentus, pildoma deklaracija. Seniūnijos darbuotojas per vieną darbo dieną įrašo deklaravimo duomenis į Gyventojų registro duomenų centrinę bazę ir pažymi deklaraciją.

Asmeniui pageidaujant taisyti, keisti ar naikinti deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis, seniūnijos darbuotojas registruoja fizinių ar juridinių asmenų prašymus panaikinti, taisyti, keisti savo gyvenamosios vietos ar jiems priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis.

Seniūnas svarsto gautą prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, taisymo, keitimo ir priima sprendimą bei pasirašo sprendimą patvirtinantį įsakymą. Seniūnijos darbuotojas įrašo naujus duomenis į Gyventojų registro centrinę duomenų bazę.

Papildoma Informacija

Vis dažniau pasitaiko atvejų, kad butus nusipirkę žmonės sužino, jog juose gyvenamąją vietą yra deklaravę jiems nepažįstami asmenys. Gyvenamąsias patalpas parduodantys savininkai apie jose deklaruotus žmones pirkėjams dažniausiai nutyli.

„Žmogus, apsigyvenęs įsigytame bute ar name, per 7 darbo dienas privalo deklaruoti naują gyvenamąją vietą“, - akcentavo Z. Jemeljanovienė. Nepilnamečių iki 18 m. gyvenamosios vietos deklaracijos pateikiamos kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu: Lietuvos Respublikos piliečio pasu arba asmens tapatybės kortele, pasu arba vaiko kelionės dokumentu ar leidimu gyventi Lietuvos Respublikoje.

Už gyvenamosios vietos deklaravimą valstybės rinkliava nenumatyta. Anot Z. Jemeljanovienės, tokie žmonės gali būti įtraukti į rajono Savivaldybės apskaitą kaip asmenys, neturintys gyvenamosios vietos. Tokia galimybe jau pasinaudojo 400 rajono gyventojų.

Asmenys, kurie buvo deklaravę gyvenamąją vietą nustatytam laikotarpiui ar įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą nustatytam laikotarpiui, šiam terminui pasibaigus.

Paslaugos Vadovai ir Vykdytojai Lazdijų Rajone

Norėdami gauti daugiau informacijos, galite kreiptis į šiuos paslaugos vadovus ir vykdytojus Lazdijų rajone:

Paslaugos vadovas:

• Būdviečio seniūnija. 8 620 55 233, el. p.
• Kapčiamiesčio seniūnija. 8 669 30 617 el. p.
• Krosnos seniūnija. 8 620 46 493, el. p.
• Kučiūnų seniūnija. 8 614 96 592, el. p.
• Lazdijų miesto seniūnija. 8 620 46 386, el. p.
• Lazdijų seniūnija. 8 696 93 159, el. p.
• Noragėlių seniūnija. 8 620 73 665 el. p.
• Seirijų seniūnija. 8 615 41 903, el. p.
• Šeštokų seniūnija. 8 698 82 496, el. p.
• Šventežerio seniūnija. 8 620 46 305, el. p.
• Veisiejų seniūnija. 8 685 45 898, el. p.

Paslaugos vykdytojas:

• Būdviečio seniūnija. 8 615 87 796, el. p.
• Kapčiamiesčio seniūnija. 8 613 88 061, el. p.
• Krosnos seniūnija. 8 620 47 236, el. p.
• Kučiūnų seniūnija. 8 620 47 234, el. p.
• Lazdijų miesto seniūnija. 8 682 05 462, el. p.
• Lazdijų seniūnija. 8 612 69 243, el. p.
• Noragėlių seniūnija. 8 698 21 278, el. p.
• Seirijų seniūnija. 8 614 76 514, el. p.
• Šeštokų seniūnija. 8 613 14 982, el. p.
• Šventežerio seniūnija. 8 620 47 296, el. p.
• Veisiejų seniūnija. 8 620 46 625, el. p.

Žemės Ūkio Veikla ir VSD Įmokos

Žemės ūkio ir turto valdymo skyrius informuoja, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra 2 ir mažiau EDV (nesvarbu, ar tokie gyventojai yra PVM mokėtojai, ar ne), asmenys patys už save kas mėnesį moka fiksuotus 3 proc.

Asmenims, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai jų žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra 4 EDV arba didesnis, kiekvieną mėnesį nuo MMA mokamų VSD įmokų dydis yra 9 proc. VSD privalomai draudžiami ūkininkai, kai ūkininkų bei jų partnerių žemės ūkio valdos ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį, nuo sausio 1 d.

Minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 2016 m. sausio 1 d. yra 350 eurų, nustatytas minimalus valandinis atlygis - 2,13 euro, draudžiamosios pajamos - 445 eurai. Taigi didėjantis minimalus darbo užmokestis koreguoja VSD įmokas. Asmenims, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai jų žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra 4 EDV arba didesnis, kiekvieną mėnesį nuo MMA mokamas VSD įmokų dydis nuo 2016 m. sausio 1 d.

Jei asmuo yra PVM mokėtojas, VSD įmokas apskaičiuoja ir sumoka nuo jo paties pasirinktos sumos, tačiau ne mažesnės kaip MMA (t. y. mėnesinė įmoka ne mažesnė kaip 99,75 euro) ir ne didesnė kaip einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis (t. y. Metinė VSD įmokos suma skaičiuojama nuo žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų sumos (neatėmus PSD ir VSD įmokų). Ūkininkų ne PVM mokėtojų VSD įmokų bazė - 12 MMA (4200 Eur). Nustatytas VSD įmokos tarifas - 28,5 proc. apmokestinamųjų pajamų.

Dėl informacijos galima kreiptis į Žemės ūkio ir turto valdymo skyrių, adresu: Vilniaus g. L. e.

tags: #asmenys #neturintys #gyvenamosios #vietos