Kaip tapti šventuoju Katalikų Bažnyčioje

Tapimas šventuoju Katalikų Bažnyčioje yra ilga, daugiasluoksnė kelionė, kurioje susipina tikėjimas, mokslas ir istorija.

Šventasis Jonas Paulius II

Šis procesas, trunkantis nuo kelerių metų iki šimtmečių, yra tarsi detektyvinė istorija, kurioje ieškoma Dievo veikimo ženklų žmogaus gyvenime. Kiekvienas etapas reikalauja kruopštumo, o kandidato gyvenimas detaliai nagrinėjamas.

Kanonizacijos procesas

Katalikų Bažnyčioje šventumo pripažinimas vyksta per griežtą ir oficialų procesą, vadinamą kanonizacija, kuris gali trukti daugelį metų ar net amžius. Pateikiame pagrindinius kanonizacijos etapus:

1. Proceso pradžia po asmens mirties: Žmogus, kurio gyvenimas pasižymėjo ypatingu dvasiniu gyvenimu ir Dievo valia, gali būti nominuotas šventumo titului.
2. Vietinis tyrimas: Pagal Bažnyčios taisykles, tyrimas paprastai pradedamas praėjus bent penkeriems metams po kandidato mirties. Vyskupijos lygmeniu pradedamas tyrimas, siekiant surinkti informaciją apie kandidato gyvenimą, jo dorybes, stebuklus ar kitus svarbius faktus. Šis tyrimas dažnai inicijuojamas vietinės bendruomenės ar parapijos prašymu.
3. Bylos perdavimas į Vatikaną: Surinkus visą reikiamą informaciją, byla perduodama Vatikano institucijai - Šventųjų skelbimo kongregacijai.
4. Kandidato gyvenimo nagrinėjimas: Ši kongregacija išnagrinėja kandidato gyvenimą ir tikrina, ar jis gyveno herojine dorybe - ypač tikėjimu, viltimi ir meile. Jei vyskupas randa pakankamai įrodymų apie dorybingą gyvenimą, kandidatas gauna titulą „Servus Dei“ (Dievo tarnas).
5. Beatifikacija (paskelbimas palaimintuoju): Kitas žingsnis yra beatifikacija, kai kandidatas paskelbiamas palaimintuoju. Norint tapti palaimintuoju, paprastai reikalaujamas vienas stebuklas, įvykęs po kandidato mirties, kuris yra pripažįstamas kaip Dievo įsikišimas per kandidato užtarimą. Stebuklas paprastai būna medicininis, pavyzdžiui, nepaaiškinamas išgijimas. Kankiniai, kurie mirė dėl tikėjimo, gali būti paskelbti palaimintaisiais be stebuklo. Jei Kongregacija patvirtina herojiškas dorybes, kandidatas paskelbiamas „Venerabilis“ (gerbiamasis).
6. Kanonizacija (paskelbimas šventuoju): Norint tapti šventuoju, reikalingas antras stebuklas, įvykęs po beatifikacijos, ir šis stebuklas taip pat turi būti pripažintas Bažnyčios. Kai antrasis stebuklas patvirtinamas, popiežius gali paskelbti kandidatą šventuoju per oficialią kanonizacijos ceremoniją.

Šis procesas yra ilgas ir sudėtingas, reikalaujantis kruopštaus tyrimo ir įrodymų.

Šventieji ir stebuklai

Svarbu paminėti, kad stebuklai nereikalingi šventajam, jie reikalingi, kad stiprintų tikėjimą. Tuomet žmonės pamato, kad yra dvasinė jėga, kuriai šventasis atstovauja ir kuri veikia gyvenimą. Šiaip žmonės retai apie tai susimąsto, nebent ištikus bėdai prisimena, kad yra kažkokia jėga, ir kartais kreipiasi į ją.

Dažniausiai tai būna neįtikėtini išgijimai, pavyzdžiui, nuo nepagydomų ligų. Pavyzdžiui, 1992 m., tiriant Motinos Teresės beatifikaciją, buvo nagrinėjamas atvejis, kai Indijos moteris, sirgusi pilvo naviku, pasveiko po maldos prie Motinos Teresės relikvijos. Gydytojai, net ir netikintys, pripažino, kad navikas dingo be medicininės intervencijos. Šventasis popiežius Jonas Paulius II buvo kanonizuotas 2014 m., rekordiškai greitai - praėjus vos devyneriems metams po jo mirties. Antrasis stebuklas buvo susijęs su Kosta Rikos moterimi, kuri pasveiko nuo smegenų aneurizmos po maldos Jonui Pauliui II.

Kriterijai ir reikalavimai

Du pagrindiniai kriterijai, norint tapti šventuoju, yra:

• Doras gyvenimas
• Dievo ir artimo meilė

Visi kiti dalykai yra poįstatyminiai aktai. Šventasis Augustinas tą dar sutrumpino ir sakė: „Mylėk Dievą ir daryk, ką nori.“

Šventųjų pavyzdžiai

Ne visi šventieji buvo kunigai ar vienuoliai. Pavyzdžiui, Šv. Tomas Moras buvo teisininkas ir Anglijos lordas kancleris, nukirsdintas už tikėjimą XVI a. Štai keletas kitų įdomių šventųjų:

• Šv. Pranciškus Asyžietis (1181-1226): Italijos mistikas, įkūręs pranciškonų ordiną, garsėja meile gamtai ir neturtui.
• Šv. Joana Arkietė (1412-1431): Prancūzijos kaimo mergaitė, vadovavusi kariuomenei per Šimtametį karą, tvirtino gavusi Dievo nurodymus.
• Šv. Augustinas (354-430): Hipono vyskupas ir filosofas, kurio „Išpažinimų“ knyga laikoma pirmąja autobiografija Vakarų pasaulyje.
• Šventoji Teresė Avilietė (1515-1582): Ispanijos mistikė ir karmelitų reformatorė, garsėjanti giliomis dvasinėmis vizijomis.
• Šv. Jonas Paulius II (1920-2005): Pirmasis lenkas popiežius, kanonizuotas 2014 m., padėjo griauti komunizmą ir keliavo po pasaulį kaip joks kitas pontifikas.
• Šv. Motina Teresė (1910-1997): Kalkutos misionierė, įkūrusi Gailestingumo seserų ordiną, skirta tarnauti vargingiausiems.
• Šv. Petras (m. apie 64 m.): Jėzaus apaštalas, laikomas pirmuoju popiežiumi.
• Šventoji Marija Magdalietė (I a.): Jėzaus sekėja, pirmoji pamačiusi prisikėlusį Kristų.
• Šv. Ignacas Lojola (1491-1556): Jėzuitų ordino įkūrėjas, kurio „Dvasinės pratybos“ keičia gyvenimus ir šiandien.
• Šventoji Katerina Sienietė (1347-1380): Italijos mistikė, kuri, būdama vos 33 metų, drąsiai rašė laiškus popiežiams ir valdovams, ragindama Bažnyčios reformas.

Šventieji globėjai

Bažnyčia šventuosius priskyrė būti globėjais. Štai keletas pavyzdžių:

• Radijo globėjas - arkangelas Gabrielius
• Dailininkų ir daktarų globėjas - apaštalas Lukas
• Popiežių globėjas - šv. Petras
• Politikų - Thomas More`as
• Žurnalistų - Pranciškus Salezas
• Dainininkų ir muzikantų globėja - šv. Cecilija
• Gaisrininkų - šv. Florijonas
• Mistikų - šv. Jonas Kryžius
• Muitininkų - šv. Matas
• Žvejų - šv. Andrejus
• JAV globoja Mergelė Marija
• Airijos - šv. Patrikas
• Vienintelis šventasis, gimęs Vilniuje, yra Juozapas Rapolas Kalinauskas

Tikėjimo metai

2011 m. spalio 11 d. apaštališkuoju laišku Porta fidei Šventasis Tėvas Benediktas XVI paskelbė Tikėjimo metus, prasidėsiančius 2012 m. spalio 11-ąją, per Vatikano II Susirinkimo pradžios penkiasdešimtąsias metines, ir truksiančius iki 2013 m. Šie metai suteikė visiems tikintiesiems gerą progą giliau suvokti, kad krikščioniškojo tikėjimo pagrindas yra „susitikimas su tam tikru įvykiu, su Asmeniu, atveriančiu gyvenimui naują horizontą ir sykiu duodančiu tvirtą kryptį“.

Tikėjimo metais naudinga tikinčiuosius kviesti ypatingu pamaldumu gręžtis į Mariją, Bažnyčios provaizdį, nes ji „sujungia ir atspindi savyje didžiausias tikėjimo tiesas“.

Tikėjimo metais visi tikintieji yra kviečiami atgaivinti tikėjimo dovaną, tad tesistengia perteikti savą tikėjimo bei meilės dovaną per dialogą su seserimis ir broliais, taip pat su kitų krikščioniškųjų konfesijų seserimis ir broliais, su kitų religijų sekėjais ir netikinčiais ar tikėjimui abejingais žmonėmis.

Pamokos planas

Tikybos mokymas yra kristocentriškas, nukreiptas į asmenį, sukurtą pagal Dievo paveikslą ir Kristaus asmens įgalintą. Programoje išskirtos penkios pasiekimų sritys: Šventojo Rašto pažinimas, Tikėjimo turinio pažinimas, Bažnyčia ir liturgija, Asmens tobulėjimas ir dvasinis gyvenimas, Asmuo ir moralė. Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 1 iki IV gimnazijos klasės.

Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 (I-II gimnazijos klasės) ir III-IV gimnazijos klasės). Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymosi rezultatai. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškam žinių ir supratimo įgijimui, gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymui.

Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymosi rezultatai. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškam žinių ir supratimo įgijimui, gebėjimų ir vertybinių nuostatų ugdymui.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.

Mokiniai susipažįsta su Šventuoju Raštu, tikėjimo turiniu, Katalikų Bažnyčios mokymu šių dienų moralės ir socialinio gyvenimo klausimais, aptaria kitas religijas, kai kurias filosofines idėjas. Katalikų tikybos pamokose mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo bei visuomenės poelgių pasekmes, analizuoti asmeninius ir visuomenės sprendimus, ugdytis socialinį atsakingumą, moralines nuostatas.

Mokiniai skatinami tyrinėti savo vidaus pasaulį, išgyventi savąsias tikėjimo patirtis ir dalyvauti dalinantis jomis su kitais, įsiklausyti į sąžinės balsą, sieti tikėjimo ir doros dalykus su kasdieniu gyvenimu. Giliau pažindami save ir aplinką ugdosi savimonę, savitvardą ir atsakomybę rūpindamiesi fizine, protine, emocine, socialine bei dvasine sveikata.

Katalikų tikybos pamokose ugdomas kultūrinis sąmoningumas, grindžiamas krikščioniška Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros tradicija. Ugdomas krikščioniško vaizduojamojo meno ir muzikos estetinis pažinimas ir skonis, skatinamas meninės raiškos aktyvumas. Mokiniai vertina ir kūrybiškai interpretuoja krikščionišką kultūros paveldą.

Katalikų tikybos pamokose mokiniai tyrinėja krikščioniškąjį kultūros paveldą. Dalyvaudami šeimos, klasės, mokyklos, vietos bendruomenės, Bažnyčios veikloje, mokiniai identifikuoja kūrybines galimybes, generuoja idėjas ir problemų sprendimus etikos, moralės, liturgijos ir kitose pažinimo srityse.

Katalikų tikybos pamokose mokinys supranta įvairiomis formomis perteikiamą religinę ir etinę (moralinę) žinią, ją kritiškai vertina, interpretuoja ir įsitraukia į komunikavimo diskursą, kurį sieja su asmeninio gyvenimo, tikėjimo, mokymo(si), viešosios ir profesinės veiklos sritimis.

Katalikų tikybos pamokose stebėdami ir tyrinėdami žmonių gyvenimą bendruomenėje, mokiniai mokosi suprasti demokratinės visuomenės ir valstybės prigimtį, jos pagrindinius gyvavimo principus ir vertybes (žmogaus teisės ir laisvės, teisingumas, solidarumas, subsidiarumas, lygybė, aktyvus pilietinis dalyvavimas, atsakomybė ir kt.). Nagrinėja pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, klimato kaitos problemas, pilietiniam ir krikščioniškam tapatumui kylančius iššūkius ir atsiveriančias galimybes, ugdymosi ekologinį atsivertimą, pilietinės atsakomybės už bendruomenę, šalį, pasaulį klausimus. Dalyvavimas tikėjimo bendruomenėje yra siejamas su socialiniu aktyvumu ir bendruomeniškumu.

Mokiniai sprendžia etikos ir moralės problemas, sąveikaujant įvairiems veiksniams, susijusiems su skaitmeninio turinio kūrimu ir perdavimu, siūlo naujų idėjų ir tobulesnių bendravimo ir bendradarbiavimo procesų naudojant skaitmenines technologijas Bažnyčios gyvenime.

Katalikų tikybos pamokose mokiniai siekia išsiugdyti gebėjimą kritiškai vertinti informaciją ir ją rinkti skaitmeninėje erdvėje. Naudodami skaitmenines technologijas mokiniai paaiškina įvairius būdus, kaip išvengti pavojaus ir grėsmių dvasinei, fizinei ir psichinei sveikatai. Pamokose mokiniai mokomi pažinti ir įvaldyti skaitmenines technologijas, analizuoti skaitmeninių produktų poveikį klimatui ir aplinkai, vadovautis etikos normomis, sumaniai ir atsakingai naudotis skaitmenine aplinka mokantis, dirbant ir dalyvaujant visuomenės ir Bažnyčios gyvenime.

Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis?(A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) - pasiekimų lygis.

Tyrinėdami Biblijos kanoną, skaitydami Bibliją ir nagrinėdami jos pasakojimą susipažįsta su Apreiškimo šaltiniu ir asmeninio santykio su Dievu pagrindu. Atskleidžia Biblijos kultūrinį, istorinį paveldą, ugdosi biblinį raštingumą.

A1. Šventasis Raštas - ypatinga knyga. 1-2 klasių koncentras. Kuo skiriasi Biblija nuo kitų knygų? (Šventojo Rašto turinio svarba, pagarbus elgesys su Biblija). Kaip Dievas kalba Biblijoje? (Dievo žodis, Dievas kalba savo žmonėms). Kodėl Biblija paauksuota? (Biblijos išskirtinumas). Ar širdis turi ausis?

A2. Velykų žinia Biblijoje. 1-2 klasių koncentras. Kokie yra Prisikėlimo ženklai? (Nuristas akmuo, tuščias kapas, angelas, drobulės). Kaip evangelistai kalba apie Prisikėlimą?

A3. Įvardija Dievo pažadą atsiųsti Gelbėtoją... Kodėl vadinamės katalikais? Daugelis Lietuvoje gyvenančių žmonių save laiko katalikais. Tai tampa daugiau tradicija, perduodama iš kartos į kartą. Šie žmonės niekada nesusidūrė su rimtu tikėjimo ugdymu, retai kuris susimąsto, kodėl esame katalikais, ką reiškia būti kataliku. Dėl šios priežasties parapijų atsinaujinimo programa „Atgaivink“, remdamasi keturiomis Katekizmo dalimis, parengė programą „Kodėl vadinamės katalikais? Ši medžiaga pirmiausia siūloma parapijoms, kurios baigė „Atgaivink“ programos pirmąsias penkias pakopas, trukusias dvejus su puse metų. Tačiau šią programa gali naudotis ir kiti pavieniai asmenys ar grupės, kurie nori labiau pažinti Katalikų Bažnyčios Mokymą.

„Kodėl vadinamės katalikais? Kelionė Katekizmo puslapiais“ programa susideda iš keturių dalių, kurios veda dalyvaujantį joje Katalikų Bažnyčios katekizmo puslapiais. Pirmoji Katalikų Bažnyčios katekizmo dalis kalba apie didžiuosiuos mūsų tikėjimo slėpinius. Antroje dėmesys kreipiamas į tikėjimo šventimą sakramentinėje liturgijoje. Trečioji Katekizmo dalis aiškina moralinį Katalikų Bažnyčios Mokymą. Ketvirtoje dalyje atidžiau žvelgiama į mūsų santykį su Dievu ir į to santykio augimą maldoje. Tam tikra prasme „Kodėl vadinamės katalikais?

Atrodytų, tapti šventuoju nėra sudėtinga - pirmiausia reikia to norėti, sako šventųjų raštų tyrinėtojas, inžinierius projektuotojas Gražvydas Paukštė.

Kanonizacijos procesas

Šventųjų sąrašas pagal profesiją

tags: #as #trokstu #but #sventas