Šiandien 68-ąjį gimtadienį švenčiantis scenos grandas, dainininkas Edmundas Kučinskas, laidoje „Stilius“ atviravo apie baimę, žvaigždžių ligą bei linksmesnius dalykus - Nepriklausomybės pradžioje patirtus emigranto darbus. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo karjeros kelią, požiūrį į uždarbį ir verslo sėkmės paslaptis.
Edmundas Kučinskas. Šaltinis: LRT.lt
Muzikinės Karjeros Pradžia
Muzikinė Edmundo istorija prasidėjo Palangoje, kur rinkdavosi garsiausi to meto atlikėjai. Jam tuomet buvo vos keturiolika.
„Aš perėjau per visas stadijas. Mačiau viską, mačiau visus. Aš didžiuojuosi ir nesigėdiju pasigirti, kad dainavau šalia, tiksliau grojau, akomoponavau akordeonu Šabaniauskui. Man teko garbė dirbti šalia Nelės Paltinienės, šalia Stasio Povilaičio ir daugelio kitų. Aš nesu iš tų, kurie kuklinasi - aš žinau savo vertę. Aš žinau, ką aš galiu. Esu muzikantas-dainininkas ne iš gatvės. Aš daug metų investavau į save, kaip sakydavo Juročka Smoriginas, - juokiasi pašnekovas.
Aš esu iš tų žmonių, kurie nori uždirbti iš savo profesijos. Aš daug metų dirbau tarybiniais laikais, kaip grubiai sakoma, į autą. Gauni ten savo tas kapeikėles, pradedant nuo keturiolikos metų legendiniame Kurhauze - šokius grojau už penkis rublius. Bet tada irgi buvo neblogi pinigai.
Uždarbio Svarba
Uždirbti pinigus jis mėgsta ir šiandien. „Man keista kartais girdėt: „oi, čia dėl pinigų“. O kaip gi?! Žinot, aš jums pasakysiu, mano vieno gero draugo tėtis sakydavo, turėjo tokią patarlę, pasakysiu grubiai, kaip jis sakydavo - nėra nieko blogiau už kūdą kiaulę, girtą bobą ir vyrą be pinigų. Man čia kartu ir juokinga, ir labai įdomiai, labai teisingai skamba“, - juokiasi E. Kučinskas.
Pastaruosius trejus metus, kaip ir kitiems atlikėjams, Edmundui lengva nebuvo. „Prieš kokius aštuonis-septynis metus, galvoju, buvau ganėtinai populiarus, nes man sekdavosi koncertų salėse. Tada dar nebuvo arenų, bet aš, pavyzdžiui, Kaune darydavau koncertus „Girstučio“ salėj, kurioj yra 550 vietų. Pats pirmasis pradininkas buvo Stasys Povilaitis. Ačiū jam. Tada dar galima buvo stovėti didesnėse scenose be muzikantų. Aš turėjau paruošęs programą, dviejų valandų programą.
Repertuaras ir Įvaizdis
Gyvenimu Edmundas, turintis būrį ištikimiausių gerbėjų, nesiskundžia ir dabar. Jis įsitikinęs, atlikėjui svarbiausi du dalykai: repertuaras ir įvaizdis. O vyrui dainininkui, pasak Edmundo, scenoje nė kiek nelengviau nei moteriai.
„Aš išbandžiau savo karjeroje viską: įvairiausių kostiumų, tokių, kaip aš vadinu, papūgiškų. Iki šiol mane parodijuoja su tuo baltu didžiuliu chalatu ir raudona gerbera, bet tuo metu, kai aš užsisakiau tą chalatą ir kai gavau, man išėjus į sceną, jis furorą sukeldavo, - šypsosi E. Kučinskas. Dabar sau to nebeleidžia. Tačiau suvokimas, kad reikia ne tik šokiruoti įvaizdžiu atėjo dar seniau, su senųjų estrados vilkų pamokymais.
„Vyras turi būti solidus. Nelė Paltinienė man duodavo daug naudingų patarimų. Ji sakydavo: „ko tu blaškaisi? Daina normali, ritmiška, ko ten strikinėt toj scenoj? Atsistok tu ramiai, solidžiai. Imk tembru, imk balsu, imk akim, imk išraiška“.
Edmundas sako scenai atidavęs visą savo gyvenimą. Juolab kad yra patyręs nejuokingą sutrikimą, po kurio liko pasekmių, pakeitusių net ir jo artikuliaciją.
„Meluočiau, jei sakyčiau, kad ne. Pfu pfu pfu, aš pakankamai gerai jaučiuosi fiziologiškai. Kaip čia pasakyti, aš nebijau pasakyti, ir dabar dar diskomfortą turiu, kad man buvo kairės veido pusės trišakio nervo uždegimas. Ir tuo metu galvojau: „ir kas dabar bus? Ką dabar reikės daryti?“ Aš pusę metų su draugais kai telefonu kalbėdavau, man sakydavo, kad švepluoju. Bet dabar švepluojančių dainininkų yra ir sveikų, - juokiasi E. Kučinskas.
Jau senokai Edmundas gyvena sveikai, save išmoko tausoti ir galvoti apie pasekmes. „Pagrindinis dalykas yra valgymas. Kada tu valgai, režimas, kokiu laiku ir kiekiai. Na tai nieko naujo nepasakysiu. Kažkur išgirdau televizijoj, vat (sugniaužęs kumštį demonstruoja dainininkas - LRT.lt) čia yra skrandis žmogaus. Tai pasižiūriu, kiek įsidėjau į jį. Nusižengiu kartais. Nieko tokio. Ant svarstyklių lipu kas antrą dieną. Pasižiūriu. Labai gerai veikia, tarp kitko! Kai tu matai progresą, iš karto motyvacija atsiranda. Kai esi geros formos, ir į sceną lipti smagiau.
Daug metų dirbęs meno vadovu Palangos naktiniame bare, atėjus Nepriklausomybei, dainininkas staiga liko tarsi ant ledo. Naktinių barų durys užsidarė. Koncertų neliko, muzikuoti tiesiog nebuvo kam. Tuomet Edmundas pasuko daugumai įprastu keliu, patartas pasirinko uždarbiauti užsienyje.
„Man nebuvo pasakyta, kad reikės braškes ar agurkus skinti. Man buvo pasakyta, kad mes ten muzikuosim. Mes ir muzikavome. Ganėtinai sėkmingai. [...] O prie to muzikavimo man teko išbandyti (minėtus žemės ūkio darbus - LRT.lt). Aš grįžau pilnas sveikatos ir jėgos. Keliesi penktą valandą ryte. Gamta, miškai, švarus oras, paukščiai, žydras giedras dangus. Parenki ten tuos agurkus ar brašes penkias-septynias valandas ir užsidirbi pinigų. Tais laikais tai buvo dideli pinigai. Man buvo labai įdomus laikotarpis.
Kad ir kaip pozityviai Edmundas priėmė pokyčius, dabar sako širdyje nesąs optimistas.
Edmundas Kučinskas. Šaltinis: Youtube.com
Politinė Veikla
Lietuvos centro sąjungos (LCS) Klaipėdos skyriaus nariai rinkosi boulingo centre. LCS Klaipėdos skyriaus naujokas dainininkas Edmundas Kučinskas turnyre nedalyvavo - boulingas yra ta sporto šaka, kuri jam nėra gerai pažįstama, tačiau džiaugėsi atėjęs.
„Šis renginys - labai geras dalykas, nes tokiu būdu stiprėja žmonių tarpusavio santykiai. Mane, partijos naujoką, nustebino labai draugiška atmosfera. Seniai buvau kolektyve, kuriame vyrautų tokia draugiška ir geranoriška atmosfera. Čia nėra intrigų, apkalbų, užkulisinių pasisakymų: vyrauja gera dvasia", - kalbėjo populiarus dainininkas.
Paklaustas, kokios priežastys lėmė kai kam galbūt labai netikėtą jo apsisprendimą dalyvauti miesto Tarybos rinkimuose, E. Kučinskas teigė esąs įsitikinęs, kad kiekvienas neabejingas pilietis turi dalyvauti savo miesto tvarkyme.
„Tuo labiau, kad dabar gyvenimas ir aukščiausių valdžios sluoksnių diktatas verčia kiekvieną žmogų gintis. Aš, siekdamas tapti Tarybos nariu, esu užsibrėžęs tikslą apginti save. O apgindamas save automatiškai apginsiu ir tūkstančius kitų žmonių, esančių šalia", - teigia E. Kučinskas.
Sėkmės Paslaptys
Penki Rusijos rizikos kapitalo valdytojai pataria, kaip sudominti investuotojus verslo pradžioje: svarbiausias veiksniai - tikėjimas savo projektu, išsamios žinios apie produktą, pagrįstas verslo planas, degančios akys, kurios sako: „Aš žinau, kaip projektas atrodys per 3-5 metus“.
Ir, ko gero, pats svarbiausias veiksnys - greitas projekto įgyvendinimas. Iš savo žodyno ištrinkite žodį „vėliau“. Pačioje pradžioje iškelkite sau ambicingą tikslą - įgyvendinti idėją per 50 dienų. Apie projektą turi pradėti kalbėti. Komanda, kuri dirba su idėja, gali nebūti didelė, o projektas įgaus pagreitį. Projektas gyvas, jeigu į jį investavo keli investuotojai arba yra kažkas, kas nori investuoti.
Versle reikia galvoti, kaip uždirbti. Pinigai, tai kuras, kuris kompanijai padeda judėti į priekį. Tačiau kur kas svarbiau nei pinigai yra verslininko vizija, savo produkto supratimas, rinkos pažinimas ir dėmesio sutelkimas į tai, kad produktas būtų vertingas vartotojams.
Kai tu esi verslo pradžioje, o kompanija dar maža, reikia ieškoti konkurencinių pranašumų ir planuoti savo verslą. Pagrindinis sunkumas, su kuriuo teks susidurti, finansų trūkumas. Tačiau pinigai - tik dalis problemos.
Sutelkite dėmesį. Klaidinga manyti, kad apėmus daugiau verslo sričių, kompanija išsiplės. Geriausia sutelkti dėmesį į mažesnį kiekį produktų, potencialius vartotojus ir paskirstymo kanalus. Kuo stipriau būsite susitelkęs į vieną sritį, tuo greičiau augsite.
Pačioje pradžioje, kai turite idėją ir neturite prototipo, neišvengiamai susidursite su technologinėmis problemomis. Čia verta prisiminti posakį „neišradinėkite dviračio“.
Plika idėja pinigų neatneša, todėl investuokite į stiprią komandą, kuri gali gerą idėją paversti veikiančiu verslu. Investuotoją gali sudominti technologinė branda, suprojektuotas verslo modelis, aiškus rinkos supratimas ir sąryšis su ja. Kitaip tariant, projektas, turintis gerus patarėjus ir ambicijas išeiti į tarptautinius vandenis.
Todėl svarbu pradėti rodyti rezultatus kuo greičiau ir bandyti gauti lėšų iš investuotojų. Gali ateiti du žmonės su identiška idėja ir biznio planu. Tačiau vienam pinigų duoti norisi, kitam - ne. Todėl, kad tai du skirtingi žmonės. Ir tu supranti: vienas padarys viską, kad šis verslas būtų pradėtas, kitas neturi tokio polėkio. Investuotojo akimis, viskas labai priklauso nuo žmonių.
Ir ne taip svarbu, ar idėja unikali, ar tai verslo modelis, sėkmingai pradėtas, pavyzdžiui, Vakaruose. Galų gale, gera komanda su geru produktu ir teisingu požiūriu į rinką visada išlošia.
Jūs turite būti verslininkas, o ne vadybininkas. Verslininkas - asmuo, kuris turi charizmą, polėkį ir yra pasirengęs šokti nuo uolos, kadangi žmogus, visur ir visada apskaičiuojantis riziką, nepanašus į „startup'o“ kūrėją.
Į TOP 500 sąrašą pakliuvęs „Daumantai LT“ vienas iš įkūrėjų ir dabartinis Kėdainių meras Saulius Grinkevičius prisimena, kad pradėdamas verslą Lietuvos nepriklausomybės pradžioje daugiausia rūpinosi dėl pinigų verslo startui. Pačių idėjų tikrai netrūko.
„Niekur jų negalėjai gauti, buvom tarybiniai inžinieriai, bankų nebuvo, tad finansavimas buvo sudėtingiausia. Mes tada idėjomis nesiskundėme. Jos, aišku, kitokios buvo nei dabartinių verslininkų - startuoliai, IT, mobilios programėlės. Bet galvočiau, kad ir dabar su ta pačia problema jauni žmonės susiduria.. Idėjų turi, tik pinigėlių reikia. Bet gal lengviau rasti finansinių šaltinių, kurie investuotų“, - tv3.lt portalui sako S. Grinkevičius.
Paklaustas apie sėkmingo verslo receptą, S. Grinkevičius prisimena, kad jam visada buvo svarbiausia tikėti tuo, ką daro. Tuomet ir įstatyminė bazė ar krizė tampa nebaisiais veiksniais.
„Gal tai banalu, bet aš nuoširdžiai sakau, niekada negalvojau, kad mūsų kompanija ar aš galiu bankrutuoti. Net tuomet, 1994-1996 m., kai buvome ant realaus bankroto slenksčio, nes buvo Lietuvos bankų krizė, nekilo tokios minties, kad galiu bankrutuoti. Dirbome, ieškojome variantų ir pasirodo jų visada galima rasti. Kada manęs paklausia ką daryti, kai prispaudžia prie sienos - tai reikia ta siena lipti į viršų. Tų įstatymų tiek mačiau per tuos 24 metus versle ir 2 metus kaip rajono vadovas. Tai jie geresni, blogesni, bet ne jie nulemia galutinį rezultatą. Pirmiausia tai vadovas, artimiausias kolektyvas, atmosfera ir supratimas. Jei būsi pasimetęs, nenuoseklus ir blaškysiesi, tai tikrai persiduos artimiausiai aplinkai. Bus nepasitikėjimas, kad vadovas ko nors nesupranta, ne taip daro. Dirbant kartu, vadovu turi pasitikėti, o vadovas bet kuriomis aplinkybėmis turi parodyti ką daryti. Tai nereiškia, kad tai autokratinis valdymas - reikia diskutuoti, ieškoti variantų, kalbėtis, bet reikia kryptingai ir nusiteikus dirbti. Tada ir kolektyvas kitaip dirba“, - savo verslo sėkmės paslaptį atskleidžia verslininkas.
Lietuvos turtingiausiems priskiriamas S. Grinkevičius įsitikinęs, kad ir dabar pradedantys verslą, be jokių problemų gali užsidirbti milijoną, nes nišų yra visur - net ir tradiciniuose sektoriuose. „Patarčiau nebijoti. Turėti didelį norą, idėją, tikslą ir nebijoti. Ir tikiu, kad daug kam pasisektų. Aš maisto pramonės atstovas ir čia dar daug yra nišų: keičiasi žmonių skoniai, mitybos pasirinkimai, kalbama apie sveikesnius, ekologiškesnius, naujesnius produktus. Reikia paprasčiausiai smarkiai pasidomėti, apsižiūrėti, galbūt kartais gerąja prasme nusižiūrėti iš kitų šalių ir būnant čia patobulinti. Nebūtina visada dviratį išradinėti, kartais geriau jį patobulinti“, - visiems norintiems pradėti savo verslą pataria „Daumantai LT“ įkūrėjas.
K. Glaveckas: kitų turto šaltinių, išskyrus darbą, nėra. Tarp TOP 500 turtingiausiųjų yra ir politikų. Vienas jų - liberalas Kęstutis Glaveckas. Jis vadovaujasi garsaus ekonomisto Davido Ricardo pasakymu: „Bet kokio turto šaltinis yra darbas“. Politikas prisimena ir Nepriklausomybės pradžią, kuomet žmonėms buvo išdalinti investiciniai čekiai. Vieni sugebėjo pasinaudoti privatizacijos procesu ir išvystyti verslą, kitiems iniciatyvos pritrūko.
„Žmonėms reikia dirbti, o ne kitų skaičiuoti. Tada į priekį būsime nuėję. Kitų turto šaltinių, išskyrus darbą, nėra. Reikia ieškoti, kur investuoti. Jeigu negalima Lietuvoje, reikia ieškoti rinkų kitur. Žmonėms reikia globaliau žiūrėti, juk atidarytos visos ES rinkos. Atskiros sriubos ilgai nepavirsi, esame įšokę į bendrą katilą“, - sako politikas.
K. Glavecko teigimu, žinant dabartinę ekonominę situaciją, rizikinga ir sunku uždirbti iš akcijų, tad lieka nekilnojamasis turtas.
„NT irgi iš esmės pervertintas daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Į NT investuoti geriau negu niekur, bet didelių pajamų tikrai neduos, nes esant biudžeto trūkumams visada žiūrima į NT mokesčio pusę“, - sako jis.
Jis taip pat dažnai mini ir seną graikų patarlę: „Jei jūs žinote, bet nedarote, reiškia nežinote“. Būtent šis posakis tinka tiems, kurie nesiima darbo, tačiau nori užsidirbti, mano politikas. Jis tvirtai teigia, pinigai - tik laikinas dalykas.
Liberalas taip pat prasitaria, jog jau plačiai tarp ekonomistų manoma, kad atskris juodoji gulbė, t.y. finansinė krizė.
Turtingiausi Lietuvos Žmonės
Žurnalas TOP 500 pasitelkęs profesionalų komandą įvertino ir mažiau pinigų sukaupusių lietuvių turtą. Šį reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis.
Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.
Išsamiau aprašomi vieni įdomiausių bei žinomiausių Lietuvos milijonierių:
- 309. Vilius Navickas, 7 mln. eurų, „V&J Consulting“ Sovietmečiu dirbo Valstybinės autoinspekcijos transporto techninės priežiūros inspektoriumi, į verslą pasuko 1991-aisiais.
- 312. Laimutis Pinkevičius, 7 mln. eurų, „Ranga Group“ Nors nuo krizės metų verslininkas L. Pinkevičius išgyvena tikrai ne geriausius laikus, jis - vis dar milijonierių sąraše.
- 326. Saulius Grinkevičius, 6 mln. eurų, „Daumantai LT“ Viktoro Uspaskicho tėvonijoje tiesioginius mero rinkimus 2015 m. sensacingai laimėjęs liberalas S. Grinkevičius versle sukasi nuo 1991-ųjų.
- 340. Robertas Neimontas, 6 mln. eurų, „Daumantai LT“ Į Lietuvos milijonierių TOP patenka ir S. Grinkevičiaus bendražygis, dabartinis „Daumantai LT“ vadovas Robertas Neimontas.
- 329. Ričardas Jarmalavičius, 6 mln. eurų, „Publicum Group“ Šilutės rajone, Saugų vaikų namuose užaugęs R. Jarmalavičius savo karjerą pradėjo dar žurnalistikos studijų laikais dienraštyje „Respublika“.
- 341. Kostas Noreika, 6 mln. eurų, „Paysera“Inžinerinės informatikos bakalaurą ir vadovų magistrantūros diplomą turintis K. Noreika nuo pat pradžių sukosi su internetine veikla susijusiose įmonėse.
- 353. Vytautas Banys, 5 mln. eurų, „Vėtrūna“, „Versina“Garsios šiuo metu restruktūrizuojamos statybų bendrovės „Vėtrūna“ savininkas dabar vadovauja šeimos nariams priklausančiai „Versinai“.
- 356. Ana Ciupij, 5 mln. eurų, „Stikliai“
- 357. Aleksandras Ciupijus, 5 mln. eurų, „Stikliai“
- 390. Romas Zakarevičius, 5 mln. eurų, „Stikliai“
- 361. Židrūnas Garšva, 5 mln. eurų, „Dextera“Aktyvus Kauno miesto savivaldybes tarybos Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Ž. Garšva finansini kapitalą sukaupė 1996 m. su partneriais įsteigęs bendrovę „Dextera“, kuriai su pertraukomis vadovavo.
- 367. Dainius Kreivys, 5 mln. eurų, „Catus“ Vienas skandalingesnių Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių. Taip būtų galima apibūdinti verslininką D Kreivį, kuris ne kartą atsidūrė žiniasklaidos akiratyje dėl viešų ir privačių interesų.
Estrados žvaigždė ir tarybos narys Edmundas Kučinskas turi tik nekilnojamojo turto už 440 tūkst. litų, 160 tūkst.
Konfliktas su Rašytoja Loreta Anilionyte
Dienraštis „L.T.“ jau rašė apie nesantaiką, įsiplieskusią tarp E.Kučinsko ir L.Anilionytės, kai dienos šviesą išvydo vilnietės filosofės, humanitarinių mokslų daktarės ir vertėjos romanas „O kas po to?“
Knygoje aprašomi herojai filosofė ir popžvaigždė bei jų santykiai. Daugelis romano vertintojų neabejoja, kad popžvaigždės prototipas - E.Kučinskas.
„Esu įsitikinęs - herojaus prototipas esu aš. Tik ten viskas iškreipta, daug melo. Nesu nieko šlykštesnio skaitęs. Tai arba maniakiškas iškrypimas, arba noras užsidirbti“, - tuomet piktinosi klaipėdietis.
Pykčio atlikėjas neslėpė ir per jubiliejinį koncertą, praėjusią savaitę vykusį Palangos vasaros estradoje. Tarp žiūrovų pamatęs L.Anilionytę su dukra jis pasiūlė pinigų, kad šios paliktų salę.
„Kas negerai? Klausiu, kas negerai? Jūs man trukdote. Atiduosiu jums tuos 30 litų, tik negadinkite koncerto“, - tokiais žodžiais daugiau nei 1000 gerbėjų akis į rašytoją su mažamete dukterimi nukreipė jubiliatas.
L.Anilionytė tikino, jog su dukra kikeno iš neva pagal fonogramą dainavusių Nelės Paltinienės ir E.Kučinsko. „Tai labai nustebino. Vis tiek jubiliejinis koncertas, tikėjausi, kad bent jau gyvai dainuos“, - tikino moteris, su dukra apsilankiusi ir Ingos Valinskienės koncerte. „Ten lygiai taip pat elgėmės, tačiau niekas išeiti nepaprašė“, - šyptelėjo pašnekovė.
Paklausta, ar E.Kučinskas išeiti iš salės jų paprašė dėl ankstesnių konfliktų, L.Anilionytė buvo tiesi: „Manau, taip. Jis jautrus ir impulsyvus žmogus. Jaučiu ir savo kaltės. Reikėjo toliau sėdėti, kad mūsų nepastebėtų“, - svarstė Loreta. Anot moters, atlikėjo dėmesį galėjo patraukti gotų stiliumi apsirengusi jos vienuolikmetė atžala.
Išgirdęs, jog apie incidentą "L.T." pranešė dienraščio skaitytojai, o vėliau jį pakomentavo L.Anilionytė, E.Kučinskas nesiryžo paaiškinti tarp jo ir rašytojos įsižiebusio konflikto.
„Nieko nesakysiu, visiškai. Ką man kalbėti? Niekas nieko jums nerašė. Pati ten parašė. Jau trejus metus visiems rašo, pati komentuoja. Ką galima sakyti apie žmogų ligonį.
Baltijos šalys. Šaltinis: Wikipedia.org