Ar tikrai didžiai turtingas – tai tik pinigai?

Dar mokykloje išmokstama, kad sunkus darbas veda pirmyn ir garantuoja turtingą gyvenimą, tačiau vienas žymiausių Amerikos finansų ekspertų Ricas Edelmanas su šia mintimi nesutinka. „Tai tik pusė istorijos. Jei viskas, ką darote - tik sunkus darbas, niekada nebūsite pasiturintys“, - sako jis ir paaiškina, kad norint užsitikrinti finansinį stabilumą ateičiai, svarbu elgtis ir protingai.

Ponas Sieboldas įsitikinęs, esą reikia rūpintis ne tik didesnėmis santaupomis, bet ir aukštesnėmis pajamomis. Taupyti, anot jo, svarbu, tačiau turtingi žmonės daugiau dėmesio skiria uždarbiui. „Žmonės praleidžia svarbiausias savo galimybes, karpydami akcijų kuponus“, - teigia milijonierius. Jis tikina, kad sėkmingi verslininkai užsitikrina keletą pajamų šaltinių ir tik tuomet savo rutiną papildo mažais taupymo įpročiais.

Vienas efektyviausių būdų užsidirbti - investuoti. „Milijonieriai kasmet investuoja vidutiniškai 20% namų ūkio pajamų. Jų turtas nėra matuojamas pagal tai, kiek jie kasmet uždirba, bet pagal sumas, kiek jie sugeba išsaugoti ir investuoja“, - teigia verslininkas, parašęs „New York Times“ bestselerį „Aš išmokysiu tave būti turtingu“ (angl. Norint investuoti visai nebūtina vadintis finansų ekspertu, kalbant vartoti įmantrų ekonominį žodyną ar uždirbti įspūdingų sumų.

Labai daug žmonių siekia ne savo, o kieno nors kito, pavyzdžiui - tėvų, svajonių. Tai klaida“, - sako Thomas Corley, knygų autorius, tyręs, kaip tampama milijonieriais. „Siekdami ne savo svajonių ir tikslų galiausiai pasijusite nelaimingi dėl specialybės, kurią pasirinkote. Jūs nebepajėgsite našiai dirbti ir tai atsilieps jūsų finansams. Savąją aistrą turėti privalu, tai neišvengiama, siekiant būti sėkmingu“, - rašo jis savo knygoje „Pakeisk savo įpročius, pakeisk savo gyvenimą“ (angl.

Pono Sieboldo teigimu, neužtikrintumas ir diskomfortas yra dalykai, prie kurių būtina priprasti, siekiant tapti turtingu lyderiu. „Fizinis, psichologinis ir emocinis komfortas yra viduriniosios klasės žmogaus pirminis tikslas, o lyderiai anksti supranta, kad milijonieriumi tapti nėra lengva. Tai, visų pirma, reikalauja atsisakyti komforto ir savąjį susikurti nežinomybėje“, - aiškina p.

Milijonierius T. Harvis Ekeris tikina, kad turtingi žmonės turi įsipareigoti savo būsimam uždarbiui, nes jį pasiekti įmanoma tik tuomet, kai turi aiškią viziją, ką galima nuveikti su būsimais pinigais.

„Vos gavę uždarbį dauguma žmonių pirmiausia skuba apmokėti sąskaitas už nuomą, padengti kreditinės kortelės išlaidas, pervesti pinigus už telefono ryšį ir sumokėti mokesčius valstybei“, - knygoje „Automatinis milijonierius“ (Angl. Pasak jo, protingiau yra gavus algą dalį jos iš karto pervesti į kokį nors fondą. Sumos dydis sudaromas kiekvieną dieną atidedant tiek, kiek gaunama už vieną darbo valandą. Šį procesą patartina automatizuoti.

Pasak p. Sieboldo, dažnas galvoja, kad turtai yra privilegija, kuria apdovanojami tik tie, kuriems pasiseka. „Iš pradžių paklauskite savęs: „O kodėl ne aš?“. Tuomet kelkite sau didelius tikslus ir galvokite plačiau.

Tačiau svarbu pažvelgti ir į dvasinę pusę. Neteisinga tokia žmogaus ėjimo į priekį kryptis - esą daug vartoji, tai progresuoji. Nė velnio - žmogus turtingas tada, kai jis kiekvieną dieną tyliai, ramiai pabūna su savimi, pasikalba su savo širdimi. Tai - pagrindinė vertybė. Jei ją skiepytume, ko gero, išmoktume vieni kitiems padėti.“ Aktoriui kaip oro gurkšnis reikalingas pabuvimas su savimi. „Dar geriau, jei žmogus yra tikintis ir gali kalbėtis su Dievu“, - sako Vytautas ir prisipažįsta norintis būti tokiu, tačiau ir šioje srityje reikia dirbti, domėtis, kaip ir bet kur kitur.

Žmonių tarpusavio santykiai, jų laikysena, draugijiniai papročiai ir elgesiai yra tvarkomi įvairiausių formų, kurios tobulėjo per ištisus šimtus metų ir kurioms niekam nevalia nusikalsti. Išvidinė mūsų pagarba kitiems turi pasirodyti ir išviršiniuose elgesiuose. Kas pvz., atsilankiusį svečią priimtų vienmarškinis, be apykaklės, be kaklaraiščio, tas geriausiu atveju būtų laikomas neišlavintu žmogumi. Bet atsilankiusieji nesuklystų, jei šitokiam elgesį įžiūrėtų savęs įžeidimą ir nepagarbą. Ir teisingai! Rodydamas kitam pagarbą, žmogus pats save parodo, - pasakė šv. Povilas. Tai labai svarbus dalykas. O vis dėlto yra žmonių, kurie maža tevertina išorines formas arba net jas niekina, visai jų nepaisydami. T i k r a s i s m a n d a g u m a s y r a t v i r t o b ū d o i r g e r o s š i r d i e s v a i s i u s . Neturint kilnios sielos, yra beveik negalima išmokti būti mandagiam. Jei mandagumas neina kartu su charakteriu, tada lengva prigauti žmones, po žibančia išore, po gerai pasiūtais moderniškais drabužiais slepiant, deja, visiškai supuvusią sielą. Gražus obuolys, bet - sukirmijęs! Ir jeigu reiktų man pasirinkti, tai daug mieliau sėsčiau prie stalo su geros širdies žmogumi, nors jis ir kištų peilį į bumą, negu su apgaudinėtoju, mokančiu elegantiškai net ir vėžius mėsinėti.

Rimtai galvoją jaunuoliai, matydami, kiek sugedimo ir becharakteriškumo slepiasi po mandagumo, elegancijos ir grožio priedangomis, pradeda savo nelaimei išviršinių formų visiškai nepaisyti. Bet jie užmiršta, kad ne tos mandagumo formos yra blogos, tik anie žmonės, kurie šitoms formoms neįstengia suteikti gyvybės. Mandagumas ir būdas yra ne tik rimtai skambą žodžiai, bet juodu taip vienas su kitu santykiuoja, kaip priežastis su pasėka. Kas dėl kitų gero suvaldo savo blogą nuotaiką, kas pakenčia kitų ydas, kas padeda draugui nelaimėje, tas yra ne tik mandagus, bet kartu ir tvirto būdo vyras. Kas tikrai mandagus ir išlavintas, tas toks bus ne tik kitų akyse, bet ir tada, kai jo niekas nematys, kai jis liks vienas, nes mandagumas sutinka su jo charakteriu ir neturi jokių prievartos ar varžymosi žymių. Toks jaunuolis valgydamas nečepsės ir nesiurbs sriubos, nors būtų vienų vienas. Vasaros poilsio metu jis nevaikščios murzinas, nors aplinkui būtų ir miškas, kur „niekas jo nemato“.

Mandagumo taisyklės įpareigoja žmogų, todėl niekam neleista jų laužyti. Ir visai teisingai. Žmogus jau ir taip yra labai didelis savimyla, o ypač būdamas jaunas. Dabar supranti, kodėl kiekvienas jaunuolis turi įprasti mandagiai elgtis, įprasti ne tik išviršinių manierų, bet pirmoj eilėj įsigyti teisingų išvidinių nusiteikimų, kuriais remiasi visos mandagumo taisyklės. Todėl visados būk draugiškas, pastabus ir mandagus su savo tėvais, su broliais ir seserimis, su draugais, mokytojais, pažįstamais, darbininkais - net ir su savo priešais (jei jų turėtum). Mandagumas, atsargumas ir malonus elgimasis yra brangiausi jaunuolio turtai, kurie ne tik parodo jo išauklėjimą, bet daro įtakos jo ateičiai ir padeda jam iškilti. Mandagumas mažmožiuose yra tas pat, kas artimo meilė didžiuose dalykuose. Jis yra alyva, kuria tepamas draugijos mechanizmas, kad lengvai suktųsi visi jo ratai ir rateliai. Todėl mandagumas tari lydėti kiekvieną daiktelį, kurių kasdieniniame gyvenime yra tūkstančiai. Juk tas pat yra ir būti pastabiam arba pakantriam su kitais ir nusigalėti. Grafas Chesterfieldas savo sūnui davė šitokią mandagumo taisyklę: „Su kitu elkis taip, kaip norėtum, kad su tavim būtų elgiamasi; tai yra geriausias, kiek žinau, būdas kitiems patikti. Mandagumas pakilnina kiekvieną žmogų. Jis pats nieko nekaštuoja bet jojo vertė yra milžiniška. Mandagus jaunuolis, kur tik jis pasirodo, kaip matai, patraukia žmonių širdis. Mandagumas yra tarptautinė kalbą, kurią visi supranta. Taigi nors viena ar kita šitos kalbos taisyklė tau atrodytų ir nepatogi, dėl to dar negali josios nepaisyti.

Reikia ypač saugotis kalbos darkymo, kuriuo tiesiog sirgte serga beveik visa didesnių miestu moksleivija. Be svetimybių ji vartoja ištisą eilę valkatų pramanytų žodžių, kurie dažnai yra ir nepadorus ir kalbos atžvilgiu netaisyklingi. Kalbėti apie baisius atsitikimus, apie dideles ligas galima tik būtinam reikalui esant. Valdykis, kai jauti, kad ateina žiovulys, ir stenkis jį nuslopinti. O jeigu matai, kad nepasiseks, tada pridenk burna nosine skepetaite. Jąją vartok ir tada, kai kosti arba čiaudi. Apskritai, yra daugybė smulkmenų, kurias galima greitai peržengti, jei tik nekreipiama į jas tinkamo dėmesio: klausyti svetimos kalbos, draugijoj šnibždėti kitam į ausį, kėdę slankioti arba sėdint suptis, kaukšėti viena koja kitą, nagus krapštyti arba pjaustyti, duris neatsargiai trenkti ir tt. Su kitu kalbant, negalima rūkyti. Laikant papirosą dantyse, reikia atsiminti laiku nubraukti pelenus, kad nenukristų ant stalo arba ant grindų; nubraukti į šiam reikalui skirtą indą, o ne bet kur. Netinka labai nustebti, nors kitas pasakotų ir tikrai nuostabų dalyką. Apskritai, negražu, kitam kalbant, vartyti akis, trūkčioti petimi, raukytis, žodžiu - daryti bet kokią veido gimnastiką. Taip pat netinka savo pastabomis kalbantį pertraukti net ir tada, kai dalykas jau girdėtas. Tai dažnai atsitinka senesnių žmonių draugijose, kada jie dėl susilpnėjusios atminties dažnai tą patį dalyką ne sykį pakartoja. Bet pakęsk! Jei ko nors nesupratai ar gerai nenugirdai, netinka taip klausti: „Ką? Ką pasakei?" Bet mandagiau: „Atleiskite, gerai nesupratau!" Žymiai už save vyresnių niekados nieko neklausk. Kalbančio pertraukti niekad negalima: reikia laukti, kol jis pabaigs. Niekad nekalbėk perdaug garsiai. Žiūrėk į veidą tam, su kuriuo kalbi. Jei kalbančiųjų yra daugiau, reikia kartas nuo karto į visus pažvelgti, kad tuo būdu jie visi būtų įtraukti į pokalbį. Pamatęs, kad du nori slaptingiau pasikalbėti, pasitrauk į šalį ir nekreipk dėmesio į jųjų kalbą.

Vienas didis žmogus kartą pasakė: .„Koks yra jaunuolis, geriausiai galima pažinti iš to, kaip jis elgiasi su mergaitėmis". Tai tiesa! Kilnus jaunikaitis be jokių sąlygų gerbia kiekvieną mergaitę - vis tiek kokia ji bebūtų: kad ir žemiausios kilmės. Visas jo apsiėjimas dvelkia skaistumu ir susivaldymu. Bet tam anaiptol nereikia nuleisti akių ir tik ieškoti progos pabėgti! Ne! Galima - ir net reikia pasakyti ir linksmą žodelį. Bet sukinėtis po gatves, puoštis, per naktis šokti - štai ką niekina kilnus jaunikaitis! Vyriškasis jo idealas yra toli nuo šitos lėkštaprotės minios idealų. Čia jis neras tikrai kilnios mergaitės, iš kurios galėtų šio to pasimokyti. Kas yra tikras džentelmenas, geriausiai parodo šokiai. Atėjęs į draugiją, pasveikinęs šeimininką ir pažįstamus svečius, džentelmeniškas žmogus pirmoj eilėj pasirūpins susipažinti ir su nepažįstamais. Baisiai yra nesmagu būti ištisas valandas draugijoj ir nesusipažinti. O šituo atžvilgiu nusikalsta net ir išlavinti žmonės, manydami tai esąs menkas ir jau pasenęs dalykas. Todėl visados paprašyk šeimininko arba kurio jau pažįstamo, kad tave supažindintų ir su kitais svečiais.

Visose tautose, taip pat ir mūsų, yra labai daug negatyvių, perspėjančių ir apsaugančių nuo įvairių bėdų ir nelaimių ženklų ir prietarų. Bet juk taip norisi, kad mūsų gyvenime būtų kuo daugiau optimizmo. Todėl čia pabandysiu surinkti kuo daugiau LAIMĖS IR SĖKMĖS ŽENKLŲ IR PRIETARŲ. Jei ir Jūs žinote mažai, arba dar visai negirdėtų ženklų, ar prietarų, prašau atsiųsti man. Jie bus kuo skubiau čia patalpinti. Pasidalinkime laime ir jos gausime daug daugiau. Jei jūs norite, kad jūsų namuose vyrautų gėrovė, o visi to namo gyventojai būtų laimingi, pakabinkite ant įėjimo durų pasagą. Rasti keturlapį dobilą ir alyvos penkialapį žiedą - laimei. Rasti akmenėlį su skylute, kuris dar kitaip vadinamas vištų dievu - laimei. Jei aižant žirnelių ankštį, jums pasiseka ir randate 9 žirnelius, tai jų nevalgykite, bet sugalvoję norą meskite jį per petį. Kai virš savo galvos pamatysite krentančią žvaigždę - sugalvokite norą. Jei jūs gegužės 1 d. Jei sausio 1 d. nupjausite nuo bet kokio medžio vytelę ir ją nešiosite kišenėje, tuomet ištisus metus jus lydės sėkmė.

Apibendrinant galima teigti, kad būti didžiai turtingam reiškia ne tik finansinę gerovę, bet ir dvasinę ramybę, gerus tarpusavio santykius ir gebėjimą džiaugtis gyvenimu. Tai reiškia būti mandagiam, pastabiam ir rūpestingam, taip pat siekti savo aistrų ir tikslų.

Finansinis stabilumas yra svarbus, bet ne vienintelis turtingo gyvenimo aspektas.

tags: #as #esu #zmogus #didziai #turtingas