Areštas - griežčiausia kardomoji priemonė, skiriama įtariamajam, padariusiam nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas nustato laisvės atėmimo bausmę. Jis gali būti taikomas ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laikotarpiu ir tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti reikiamų procesinių tikslų.
Esant prokuroro pareiškimui, suėmimą gali skirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, nurodydamas jo skyrimo pagrindą ir motyvus. Suėmimo skyrimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus.
Teisiniai Aspektai
Lietuvoje pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (2002, įsigaliojo 2003) suėmimas skiriamas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti taikoma griežtesnė nei 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Jis negali būti taikomas daugiau kaip 6 mėnesius. Konkretų suėmimo terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje, bet iš karto negali būti paskirtas daugiau kaip 3 mėnesiams. Terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki 6 mėn., gali tas pats ar kitas tos pačios ar kitos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Pranešimas Apie Suėmimą
Nutartis skirti suėmimą paskelbiama asmeniui jį suimant. Prokuroras privalo apie suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų artimųjų. Jei suimtasis turi vaikų iki 18 m., kurie lieka be priežiūros, prokuroras ar teismas privalo atiduoti juos šeimos nariams, artimiems giminaičiams, kitiems asmenims arba įstaigoms globoti ar rūpintis. Prokuroras ar teismas taip pat privalo aptarti su suimtuoju priemones be priežiūros liekančiam turtui ar būstui apsaugoti ir jas taikyti.
Informavimas Apie Suėmimą Užsieniečiams
Apie tai, kad suėmimas skirtas kitos valstybės piliečiui, prokuroras praneša Užsienio reikalų ministerijai ir suimtojo (jo pageidavimu) valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Arešto Bausmės Vykdymo Atidėjimas
Tyrimo tikslas - išnagrinėti Lietuvos Respublikoje naujo - arešto bausmės vykdymo atidėjimo instituto įteisinimo pagrįstumo aspektus, identifikuoti šio instituto taikymo galimus probleminius aspektus ir jų sprendimo būdus. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo instituto įteisinimu buvo siekiama sumažinti nuteistųjų arešto bausme bendrą skaičių ir sutaupyti valstybės biudžeto lėšų.
Straipsnio autorių nuomone, tokiam tikslui pasiekti skirta priemonė kelia tam tikrų abejonių, nes šis tikslas galėjo būti daug efektyviau pasiektas pakeičiant BK 55 straipsnyje numatytą bausmių skyrimo taisyklę ir joje nustatant, jog su areštu nesusijusią bausmę teismas paprastai (o gal net ir privalomai) turėtų skirti ir baudžiamojo nusižengimo atveju. Straipsnyje analizuojami trys arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų turinio ir jų taikymo teismų jurisprudencijoje probleminiai aspektai - tai nuostatos „asmens, pirmą kartą nuteisto arešto bausme“ turinys, bausmės paskirties (tikslų) reikšmė taikant arešto bausmės vykdymo atidėjimą ir intensyvios priežiūros privalomumas taikant arešto bausmės vykdymo atidėjimą.
Sąlygos Atidėti Arešto Bausmės Vykdymą
Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje numatyta „asmens, pirmą kartą nuteistas arešto bausme“ nuostata turėtų būti aiškinama taip, kad tai yra asmuo, anksčiau nenuteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė, arba, nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo jo teistumas išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas.
Be to, straipsnio autoriai pritaria LAT ir žemesnės instancijos teismų pozicijai, kad neturėtų būti tapatinami atvejai, kai asmuo yra nuteisiamas arešto bausme, ir atvejai, kai arešto bausme yra pakeičiama anksčiau paskirta kitos rūšies bausmė. Teismas, vertindamas, ar arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai jos neatliekant, turi vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.
Sprendžiant arešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turėtų būti vertinamos visos aplinkybės, kurias teismai vertina laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo atveju - nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis, jos padarymo aplinkybės, kaltinamojo asmenybė, taip pat ankstesnis vienos bausmės pakeitimas arešto bausme kaip kaltininko asmenybę apibūdinanti aplinkybė, ir kt.
Intensyvi Priežiūra
Šiuo metu BK įtvirtinta formuluotė dėl intensyvios priežiūros taikymo skiriant arešto bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamai aiški, todėl, straipsnio autorių nuomone, ją būtina patikslinti, nustatyti, kad intensyvios priežiūros skyrimas taikant bausmės vykdymo atidėjimą yra teismo diskrecinė teisė, kurią teismas įgyvendina atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę ir jo resocializacijos poreikius, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, kitas paskirtas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones, ir kt.
Atsitiktinis Radinys Kalnuose: Apleista Vario Kasykla | Praeities Žvalgas
EŽTT Praktika
2016 m. liepą priimtame sprendime Buzadji prieš Moldovą Europos Žmogaus Teisių Teismas papildė savo praktiką suėmimo ir namų arešto taikymo srityse. Buzadji byloje EŽTT griežtai pasisakė, kad nuo pat pirmojo teismo sprendimo suimti įtariamąjį turi būti pateikiami išsamūs suėmimo pagrindai. Negalima asmens suimti vien remiantis tuo, kad yra pakankamai duomenų manyti jį padarius nusikaltimą - tai viena iš esminių šios bylos naujovių. Kitas svarbus šios bylos aspektas - namų arešto taikymas.
EŽTT pabrėžė, kad nors namų arešto sąlygos ir yra lengvesnės nei suėmimo, ši priemonė taip pat yra asmens laisvės suvaržymas ir jai taikomas Konvencijos 5 straipsnis.
| Sąlyga | Apibūdinimas |
|---|---|
| Pagrindas | Pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs, slėpsis, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. |
| Terminas | Iki 6 mėnesių (pratęsimas galimas, bet ne ilgiau kaip iki 6 mėn.). |
| Informavimas | Privalomas artimųjų informavimas, rūpinimasis nepilnamečiais vaikais ir turto apsauga. |
| Užsieniečiai | Informuojama Užsienio reikalų ministerija ir ambasada. |