Architektai ir gyvenamųjų namų kvartalai Lietuvoje: apžvalga

Šiame straipsnyje apžvelgiama įvairūs architektai ir jų projektai, gyvenamųjų namų kvartalai Lietuvoje, taip pat pateikiama atsiliepimų ir įžvalgų apie urbanistinę plėtrą ir architektūrines tendencijas.

Architektūriniai projektai ir studijos

Lietuvoje veikia įvairios architektūros studijos, kurios prisideda prie miestų plėtros ir modernizavimo. Štai keletas pavyzdžių:

• Studija „Altitudės“: Ši studija akcentuoja multifunkcines erdves ir aiškiai suvokiamą miestovaizdį, siekdama sukurti gyvus miestus.
• Studija „Konceptas“: Orientuota į šiuolaikiškų, daugiafunkcių erdvių kūrimą, skatinantį bendravimą ir aktyvumą.
• KTU komanda „4Mat“: Siekia sukurti kokybiškas, kombinuotas gyvenamąsias, darbo ir poilsio erdves, vadovaujantis ekologiško planavimo principais.
• KTU „Idesign“ komanda: Orientuota į naujų, lankytinų erdvių kūrimą mažuosiuose miestuose, skatinant laisvalaikį, pramogas ir naujų darbo vietų kūrimą.

Urbanistinės idėjos ir projektai

Architektai ir urbanistai Lietuvoje ieško būdų, kaip pagerinti gyvenimo kokybę, skatinti bendruomeniškumą ir tvarumą. Štai keletas įdomių projektų ir idėjų:

• Žiedo parkas Jonavoje: Siekiama apjungti parko skirtingų veiklų zonas į vientisą sistemą, puoselėjančią lankytojų aktyvumą bei bendravimą.
• Rimkų parkas Jonavoje: Nauja viešoji erdvė, paremta Išmanaus miesto projektavimo principais, skatinanti tvarumą, pažangias technologijas, fizinį aktyvumą, bendruomeniškumą ir gamtos pažinimą.
• Teritorijos prie Rašės upės Utenoje: Siekiama puoselėti socialumą bei bendruomeniškumą, atsižvelgiant į galimybes dirbti nuotoliniu būdu ir ieškant ramesnės aplinkos gyvenimui.
• Biržų miesto centrinės dalies apleistos pramoninės teritorijos pertvarkymas: Formuojamos komplekso erdvės (aikštė, skveras), suskaidomi pastatų tūriai pagal gretimo užstatymo mastelį, išdėstomi multifunkciniai moduliai.

Montvilos kolonijos Vilniuje

Turbūt ne vienas bevaikštinėdamas Lukiškėse, Rasose, Šnipiškėse ar Naujamiestyje yra atkreipęs dėmesį į vienas greta kito dailiai sustatytus bei bendroje rajonų architektūroje išsiskiriančius namukus. Šie, po miestą išsibarstę namų kvartalai dar kitaip vadinami Montvilos kolonijomis ir savo eksterjeru žavi ne vieno praeinančiojo akį.

Juozapas Montvila - lenkų kilmės visuomenininkas, žemės banko direktorius bei filantropas, XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje pradėjęs sublokuotų kotedžų, kitaip vadinamų kolonijomis, statybos koncepciją Lietuvoje. Vaikštinėjant po Montvilos kolonijas, ne vienam iš lūpų gali išlįsti frazė, jog vaikščiojimas čia labiau primena ne buvimą Vilniuje, o kažkur svetur.

Žymiausios Montvilos kolonijos:

• Aguonų kolonija: Pati pirmoji ir seniausioji iš penkių. Šiam kvartalui buvo suprojektuota 11 namų, tačiau pastatyti vos 6. Teigiama, kad viename iš Aguonų g. kolonijos namų (Aguonų g. 13) gyveno vasario 16-osios nepriklausomybės akto signataras, būsimasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, o jo namuose nestigdavo inteligentijos susibūrimų.
• Pohuliankos kolonija: Antroji Montvilos įkurdinta kolonija - taip pat Naujamiestyje, tarp dabartinių Čiurlionio, Jovaro ir Basanavičiaus gatvių. 10 šiame kvartale esančių namų sudaro kvadratinį planą ir yra sustatyti atskirai arba sublokuoti po dvi sekcijas.
• Piromontas: 1898-1899 m. čia įkurta dar viena Montvilos kolonija, kur tarp Rinktinės, Šeimyniškių ir Slucko gatvių išsidėstę 20 namų.
• Rasų kolonija: Pastatyta 1898-1902 m. Gyvenamųjų namų kompleksą sudaro 30 namų, o įdomus faktas tas, kad Vitebsko ir Baltstogės gatvės, kuriose pastatyta dalis Rasų kolonijos namų, savo pavadinimus išlaikė nuo pat jų suteikimo, t. y. XIX a. pabaigos.
• Lukiškių kolonija: Šią koloniją sudaro 22 namai, išsidėstę beveik trikampiu - 5 namai prie Lukiškių aikštės, 10 namų Kražių skersgatvyje bei 7 Kražių gatvėje. 1911-1913 m. pastatytu kvartalu J. Montvila siekė dar labiau paraginti gyvenamosios aplinkos reformavimą, kai vientisai projektuojama bei statoma uždara kotedžų bendrija su vidiniu sodu.

Vilniaus savivalda ir urbanistinė plėtra

Vilnius yra Lietuvos sostinė, svarbiausias šalies politinis, ūkio, kultūros ir švietimo centras. Miesto gyvenimui vadovauja Vilniaus miesto savivaldybė. Po 50 metų trukusios sovietinės okupacijos Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. pavasarį buvo demokratiškai išrinkta Vilniaus miesto taryba.

Vilniaus savivaldos istorija tęsiasi daugiau kaip 600 metų. 1387 m. kovo 22 d. krikščionybės įvedimo proga Lietuvos didysis kunigaikštis Lenkijos karalius Jogaila suteikė Vilniui Magdeburgo teises. Vilnius buvo pirmas miestas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gavęs šias teises.

Sostinės savivaldybės pastangomis, vykdant Kanados-Baltijos šalių savivaldybių bendradarbiavimo programą, išleistas leidinys „Vilniaus vizija 2015“ (Vilnius, 1996). Jame apžvelgiamos miesto plėtros reikmės ir galimybės, spręstini uždaviniai.

Statistikos duomenys apie Vilnių

Vilniaus plotas - apie 401 kv. km (2007 m.). 2011 m. duomenimis, Vilniuje gyveno 524406 žmonės. Tai sudaro apie 17% visų šalies gyventojų. Vilniaus miesto tautinė gyventojų sudėtis yra margiausia Lietuvoje. Paskutiniojo gyventojų surašymo duomenimis ji buvo tokia: lietuviai čia sudaro 57,8 %, lenkai - 18,7 %, rusai - 14 %, baltarusiai - 4% , žydai - 0,5%, likusieji 3,7% yra kitų tautybių atstovai.

Šiame straipsnyje pateikiama tik dalis informacijos apie architektūrą, gyvenamųjų namų kvartalus ir urbanistinę plėtrą Lietuvoje. Daugiau informacijos galite rasti specializuotuose leidiniuose, interneto svetainėse ir architektūros studijų puslapiuose.

tags: #architektai #gyvenamuju #namu #kvartalas #gabija