Ar žmogus gali būti laimingas: argumentai ir įžvalgos

Laimė - viena didžiausių ir svarbiausių žmogaus gyvenimo siekiamybių. Būtent laimė žmogaus gyvenimui suteikia prasmės, šviesos ir džiaugsmo. Laimės pojūtis leidžia identifikuoti žmogų kaip laimingą, laisvą ir atsipalaidavusį. Laimingam žmogui visada viskas atrodo gražu.

Tačiau, kad ir kokia laimė žmogaus gyvenime būtų svarbi, ji neatsiranda šiaip sau. Dėl šios laimės ir jos poveikio žmogui tenka daug dirbti ir nuveikti didžius darbus, atsižvelgiant į savo paties arba aplinkos padėtį. Tad kyla klausimas, kada žmogus iš tiesų gali būti vadinamas laimingu?

Vienatvė ir laimė

Vienišumas - tai būsena, kai žmogus yra visiškai vienas, neturi nei šeimos, nei draugų, nei kitų artimų žmonių ir dažniausiai gyvena vienas. Vienišumo būklė nėra lengva - kai kuriems žmonėms yra sunku būti vieniems, likti nesuprastiems kitų, neturėti su kuo pasikalbėti apie gyvenimą ar pas ką kreiptis, kai jiems nutinka nelaimės.

Vis dėlto, kiti žmonės sugeba atrasti laimę būdami visiškai vieni pasaulyje. Su ypač sunkia situacija susiduria tie žmonės, kurie yra kitokie nei kad dauguma - šis išskirtinumas gali būti negalia, kitokia išvaizda, intelektas, interesai ar asmenybės bruožai - tokie žmonės tampa visuomenės atstumtieji, nes jie nenori arba negali prisiderinti prie daugumos. Žmonės dažnai būna ypač žiaurūs - jie tyčiojasi, išnaudoja, niekina tuos žmones, kurie yra kitokie.

Tuomet kitokiems žmonėms vienatvė gali tapti vienintele galimybe pabėgti nuo žmonių brutalumo ir patyčių, atrasti tylų ir ramų pasaulį.

Koheletas: laimė efemeriškame pasaulyje

Koheleto knyga, dar žinoma kaip Ekleziasto knyga, Pamokslininko knyga, Mokytojo knyga, - viena iš keistesnių Šventojo Rašto knygų. Visa knyga persmelkta tiesiogiai išreikšto nihilizmo pasaulio ir gyvenimo atžvilgiu. Šis nihilizmas nusakomas kaip konstatavimas, kad joks dalykas po saule, joks žmogaus triūsas neturi galutinės prasmės. Visa, ką jis dirba, kuo šiandien džiaugiasi, kuo mėgaujasi, yra efemeriška kaip rūkas.

Tačiau kaip tik todėl, sako Koheletas, „žmogus neturi nieko geresnio, kaip būti laimingas ir patirti malonumo savo gyvenime. Iš tikrųjų, kai žmogus gali valgyti, gerti ir iš savo užsiėmimo rasti pasitenkinimo, tai yra Dievo dovana“ (Koh 3, 12b-13).

Koheletas panašiai priartina žmogų prie gyvulio, rašydamas: „Širdyje sau tariau: „Ir teisuolį, ir nedorėlį teis Dievas, nes yra paskirtas laikas kiekvienam reikalui ir kiekvienam įvykiui.“ Tada apie žmones širdyje sau tariau: „Tai Dievo kelias juos ištirti ir parodyti, kad savyje jie yra tik gyvuliai. Juk likimas žmonių ir likimas gyvulių yra toks pat. Ir vieni, ir kiti miršta, nes jie turi tą patį gyvybės alsavimą. Žmogus neviršija gyvulio, nes abu yra nykstantis rūkas. Abu eina į tą pačią vietą, abu yra iš dulkių ir į dulkes jiedu abu sugrįžta. Kas žino, ar žmogaus gyvybės alsavimas kyla aukštyn, ar gyvulio gyvybės alsavimas nueina į žemę? Suvokiau tad, kad nėra nieko geresnio žmogui, kaip rasti pasitenkinimą iš savo užsiėmimo, nes tai yra jo dalia.

Tokiu būdu aiškėja pirmųjų šios knygos žodžių „rūkų rūkas, viskas yra rūkas“ prasmė. Kažkada buvome pripratę prie kito šios eilutės vertimo, lyg ir aiškesnė ji tada buvo: „Tuštybių tuštybė, ir viskas tuštybė…“

Šios amžinybės perspektyvoje visa, ką daro žmogus, tėra rūkų rūkas. Tuštuma. Tikrai ne tuštybė, kaip buvome įpratę skaityti, bet niekis. Skirtumas nemenkas. Nes Koheletas svarstydamas nedaro išvados, kad malonumai, paprasta kasdienė laimė, sotumas yra tuštybė, kurios nereikėtų vaikytis, siekti, ir verčiau atsidėti asketizmo rūstumui ir visokiems gyliams ir prasmėms. Ne, jis, apsvarstęs visokią neteisybę, egzistuojančią po saule, blogį, vargus ir triūso bergždumą, sako: „Štai ką suvokiau iš tikrųjų esant gera: žmogus turėtų valgyti, gerti ir mėgautis visais savo triūso vaisiais po saule per tas suskaičiuotas gyvenimo dienas, kurias Dievas jam yra davęs. Juk tokia yra jo dalia! Be to, kada tik Dievas suteikia žmogui turtų ar nuosavybės, jis leidžia jam ir mėgautis jais, sutikti su savo dalia ir džiaugtis savo triūso vaisiais.

Laimė santykiuose

Net ir laimingiausiuose santykiuose galima patirti abejonių: „Ar tikrai šis žmogus yra tas vienintelis?“, „Ar dabar jau štai taip ir praleisiu visą savo likusį gyvenimą?“, „Ar sugebėsime visą gyvenimą išlaikyti gerus santykius?“. Tokie ar panašūs klausimai, kylantys partnerių galvose, visai nebūtinai reiškia artėjančią santykių griūtį ar žlugimą. Kiekviena šeima susiduria su sunkumais, problemomis, konfliktais. Pasitaiko momentų, kai atrodo, tarsi nebėra išeities - partneris negirdi, ką sakai, abu šaukiate, kaltinate vienas kitą, jokie argumentai ar „tiesos“ neišgirstami. Kyla daug emocijų - pyktis, nusivylimas, bejėgiškumas, kaltė, net kyla minčių apie tai, kad „gal neverta gyventi kartu toliau“.

Kai aistros nuslūgsta ir šeimos gyvenime įsivyrauja taika ir ramybė, atrodo, kad taip bus visada. Iki sekančių konfliktų.

Gaila, tačiau garantuotai veikiančio recepto, kaip sukurti ilgalaikius ir darnius santykius šeimoje, nėra. Tačiau tikrai yra dalykų, be kurių tvirti ir ilgalaikiai santykiai negali egzistuoti. Kai išmokstame šiuos dalykus pastebėti ir juos puoselėti, tikimybė, kad santykiai išaugs į ilgalaikį tvirtą ryšį, gerokai padidėja.

Kaip kurti darnius santykius?

  • Išgirsti ir atvirai kalbėtis. Emocinis ryšys užsimezga tuomet, kai dalinamės savo emocijomis, išgyvenimais, savijauta, kai išbūname kartu bet kokio sunkumo situacijose ir palaikome vieni kitus, todėl ypač svarbu mokėti atvirai kalbėtis, išsakyti, ko trūksta santykyje iš partnerio, išgirsti kito žmogaus norus. Svarbu ištverti ir laikinus „atšalimus“, kurie retkarčiais atsiranda tarp partnerių ir nebūtinai reiškia santykių griūtį.
  • Aiški ir paprasta kalba. Turime išmokti savo norus partneriui tiesiog išsakyti paprastai, aiškiai, suprantamai, o ne mėtytis užuominomis. Pagalvokime, ar tikrai tai, jog grįžote iš darbo pusvalandžiu vėliau, reiškia, jog darbe patyrėte didžiulių nemalonumų, bandėte juos išspręsti ir dabar esate neįtikėtinai suirzęs? Mokėjimas aiškiai ir paprastai kalbėtis yra vienas iš svarbių dalykų, galinčių nulemti sėkmingą ilgalaikį poros bendravimą.
  • Pyktis - normalu, bet reikia mokėti ir taikytis. Bet visų svarbiausia - mokėti susitaikyti ir atleisti, nes ilgą laiką kaupiant nuoskaudas ir neišmokus atleisti, santykiuose gali atsirasti nebeperšokama praraja. Jei kilo konfliktas ir matote, kad reikia, atsiprašykite arba prisiimkite tam tikrą dalį atsakomybės už įvykius.
  • „Priekaištas“ kitaip. Bet jeigu kritiką išsakytume ramiai, aiškiai ir nepriekaištaudami, pavyzdžiui: „Dėl didelio mudviejų užimtumo šiuo metu sunkiai randame laiko, kad pabūti kartu. Aš jaučiuosi tavęs pasiilgusi. Gal bent vieną vakarą per savaitę galėtume rasti laiko tik mums dviem? Kaip manai, ar pavyktų?“ Tokia forma išsakytas tas pats „priekaištas“ skamba kitaip ir suteikia daugiau galimybių būti išgirstu ir suprastu. Išmokę pagarbiai bendrauti, partneriai didina vienas kito supratimą ir galimybes sėkmingai ilgalaikei partnerystei.
  • Svajonės įkvepia. Poros santykių palaikymui ir kūrimui būtina ir ateities perspektyva, bendros svajonės, planai. Svajonės ir bendros ateities planai suartina, suteikia laimės ir saugumo. Porai būtina matyti savo ateitį, nes svajonės įkvepia, jose galima atrasti bendrų tikslų. Skatindami pokalbius apie bendros ateities planus, parodome kitam asmeniui, kad santykiai mums svarbūs, kad mums rūpi, kad tikime, jog santykiai tęsis.
  • Maži mielas dalykai. Ilgalaikiais santykiais besidžiaugiančios poros moka savo dėmesį ir meilę reikšti mažais mielais dalykais: kavos puodeliu į lovą, nuplautu automobiliu ar pusryčiams suteptu ir paliktu ant stalo sumuštiniu. Pastebėkime ir vertinkime, džiaukimės ir branginkime, patys tokias smulkmenas dovanokime atgal. Nes ilgalaikei meilei šito taip pat reikia.

Ar mylimas žmogus visada laimingas?

Manau, jog kažkuri pasaulio žmonijos dalis nori mylėti be kančios, žalos, neigiamų dalykų, kitaip tariant, tiesiog be „žalojančios” meilės. Bet ar mylimas žmogus visada laimingas? Remdamasi apklausos duomenimis įrodysiu, kad mylimo žmogaus meilė ne visada tapati laimės jausmui.

Žmonės nebemoka vertinti to, ką turi. Santykiai yra ir meilė, ir rūpestis, bet santykiams lygiai taip pat reikia pagarbos, nuoširdumo, atvirumo, ištikimybės ir daugelio kitų dalykų. Tik pats žmogus gali valdyti savo meilę ir laimę. Kiti gali tik padėti, patarti ar pamokyti, bet jie niekada negalės pajausti Tavo meilės ir laimės.

Kad meilė būtų laiminga, laimingi turi būti ir partneriai. Pirmiausia mes turime išmokti gerbti, mylėti ir priimti save tokį, koks esu. Tik tada galime mylėti, gerbti ir priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra. Nemylėdami savęs skaudiname ne tik save patį, bet ir savo partnerį.

Meilė visada buvo, yra ir bus viena svarbiausių gyvenimo vertybių. Meilė, mylimojo rūpestis ir prisilietimas, tai tarsi mums gyvybiškai svarbūs dalykai. Ir nesvarbu, Tu vyras, moteris, paauglys ar senjoras, mums visiems reikia žmogaus, kurį galėtume vadinti savo vieninteliu.

Kaip pasijusti laimingam?

Štai psichologų, tyrėjų patarimai, kokie dalykai padeda akimirksniu pataisyti nuotaiką ir pasijusti laimingais:

  1. Pažaiskite su savo augintiniu.
  2. Prisiminkite, už ką galite jausti dėkingumą.
  3. Vis priminkite sau, kokie šaunūs esate.
  4. Paskambinkite mamai.
  5. Medituokite, medituokite, medituokite.
  6. Klausykitės muzikos.
  7. Jei norisi, klausykitės liūdnos muzikos.
  8. Padėkite.
  9. Daugiau laiko leiskite su džiaugsmingais, laimingais žmonėmis.
  10. Žiūrėkite linksmų, juokingų filmukų, reportažų.
  11. Planuokite atostogas.
  12. Pasigaminkite gardų patiekalą.
  13. Pasportuokite.
  14. Skirkite pinigų naujiems potyriams, įspūdžiams.
  15. Susigalvokite sau iššūkių.
  16. Priverstinai šypsokitės.
  17. Išeikite pasivaikščioti.
  18. Susiraskite naujų draugų.
  19. Išgerkite stiklinę pieno.
  20. Pagulėkite vonioje.
  21. Išsimiegokite.
  22. Nesipiktinkite dėl būsimos senatvės.
  23. Išsiverkite.
  24. Laikykitės vadinamosios pozityvaus mąstymo taisyklės.
  25. Rašykite pagyrimus elektroniniu paštu.
  26. Sakykite komplimentus.
  27. Rašykite po sakinį į savo laimės sąsiuvinį.
  28. Tiesiogine to žodžio prasme stabtelėkite ir pauostykite gėles.
  29. Mylėkitės.
  30. Kartais tiesiog PASISTENKITE būti laimingi.
  31. Pasistenkite mažiau dirbti.
  32. Nepamirškite dvasingumo.
  33. Džiaukitės mažomis pergalėmis.
  34. Prisiminkite laimingas gyvenimo akimirkas.
  35. Bent kartais negaiškite laiko tuščioms kalboms ir pakalbėkit apie rimtus dalykus.
  36. Kartokite pozityvią mantrą.
  37. Skirkite pinigų kitiems.
  38. Išmokite klausytis.
  39. Pasidarykite asmenukę.
  40. Pasikalbėkite su kuo nors gyvai.

Pinigai, santuoka ir vaikai: ar tai laimės garantas?

Visuomenėje vyrauja nuostata, kad ilgainiui laimingi yra žmonės, turintys antrąją pusę, uždirbantys pakankamai pinigų ir susilaukę vaikų. Daugelis bent jau tikisi, kad šie dalykai padarys juos laimingus. Amerikiečių psichologas dr. D. Gilbertas teigia, kad santuoka pati savaime nedaro žmonių laimingų, tačiau laiminga santuoka iš tiesų gali suteikti ne vieną dešimtį puikių metų. Taigi svarbiausia ne pati santuoka, o kokybiškas šeimos bendravimas.

Įdomūs yra šio mokslininko argumentai apie galimybę pinigais nusipirkti šiek tiek laimės. Pasak jo, bent jau JAV pinigai daro didelę įtaką patiriamos laimės skirtumui tarp mažas ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų. Žmonės, išbridę iš skurdo ir pagaliau pradėję gauti vidutinei visuomenės klasei būdingas pajamas, pasijus kur kas laimingesni, nes galės labiau atsipalaiduoti, geriau maitintis ir rūpintis sveikata. Taigi pinigų galios laimei neverta visiškai nuvertinti.

Vis dėlto pinigų galimybės padaryti mus laimingus yra ribotos ir, pasak mokslininko, JAV gyventojams šlamančiųjų teikiama laimė baigiasi, kai metinės pajamos pasiekia maždaug 70 000 Amerikos dolerių.

Ilgamečiai tyrimai vienareikšmiškai rodo, kad vaikų susilaukusios poros nėra tokios laimingos kaip bevaikės, o poros su kartu gyvenančiais mažais vaikais yra mažiausiai laimingos iš visų. Netgi vienas žymiausių amerikiečių psichologų, pozityviosios psichologijos pradininkas Seligmanas, anksčiau tikinęs, kad tėvai patys save apgaudinėja teigdami esą laimingi susilaukę vaikų, ilgainiui pakeitė savo nuomonę ir sakosi per ilgus metus padaręs išvadą, jog prasmės jausmas, o ne laimės siekis gyvenime yra tai, ko iš tiesų trokšta žmonės.

Atvirkštinė laimės pusė

Nepaisant kartais, rodos, visuotinio noro būti laimingiems, yra ir atvirkštinė laimės pusė. Šiais laikais dažnai gali susidaryti įspūdis, kad gera nuotaika tampa tarsi privalomu dalyku. Visuomet turi būti pasitempęs ir šypsotis, o jeigu jau ir nusiminei, tai tik akimirkai.

Tačiau iš tiesų nėra žmonių, kurie visą laiką jaustų tik gerus jausmus. Psichologės Iris Mauss (Iris Maus) iš Denverio universiteto JAV tyrimai rodo, kad laimės vaikymasis gali duoti visiškai priešingą rezultatą, nei laukiama. Šiais laikais toks populiarus daugelio žmonių siekis bet kokia kaina tapti laimingiems yra pasmerktas žlugti, o neišsipildę lūkesčiai tik dar labiau apkartina gyvenimą.

5 svarbiausi gyvenimo klausimai kaip būti laimingu į kuriuos kiekvienas turėtų žinoti atsakymus

Tikėjimas ir laimė

Mokslininkai kol kas nesutaria, ar tikintieji tikrai yra laimingesni už netikinčiuosius. Štai daugelis JAV atliktų tyrimų rodo, kad tikintieji yra laimingesni, ypač moterys arba vyresnio amžiaus asmenys.

Psichologijos profesorius E. Danielis iš Ilinojaus universiteto teigia, kad religingumas ir jo teikiamas laimės jausmas smarkiai susijęs su padėtimi šalyje ir visuomenėje. Tokią teoriją galėtų paaiškinti ir nemažai lietuvių tremtinių pasakojimų, kad tikėjimas į Dievą suteikė stiprybės ištverti sunkumus ir vilties vėl pamatyti savo artimuosius, grįžti į Lietuvą.

tags: #ar #zmogus #gali #buti #laimingas #rasinys