Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo priešgaisrinės saugos reikalavimas - visuose gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominius dūmų detektorius. Nors šis reikalavimas jau įsigaliojo, tačiau nėra tikimasi, kad visi gyventojai jau gegužės mėnesį bus įsigiję ir įsirengę dūmų detektorius. Ekspertai sako, kad šiuo metu vos 16 proc. visų gyvenamųjų būstų yra įrengti dūmų detektoriai. Visgi dūmų detektorius įsirengti yra svarbu, nes net 90 proc. visų Lietuvoje gaisruose mirštančių žmonių žūva degant gyvenamiesiems namams. Yra tikimasi, kad tokios apsaugos priemonės padės šį skaičių sumažinti bent jau perpus ir kad ši Vakarų Europos norma pasiteisins ir mūsų krašte.
Dūmų detektorius - būtina priemonė kiekvienuose namuose.
Kai kurie žmonės į dūmų detektorius žiūri nepalankiai, nes juos supa nemažai mitų. Vienas iš tokių mitų - sunkus jų įrengimas. Visgi, įsirengiant šiuolaikinį dūmų detektorių, nereikia nei gręžimo, nei laidų vedžiojimo, užtenka jį tiesiog priklijuoti prie lubų. Taip pat dalis žmonių yra linkę manyti, kad dūmų detektorius gadins interjero vaizdą. Kitas populiarus mitas - įsirengus dūmų detektorių, ugniagesiai automatiškai gaus signalą apie kilusį gaisrą. Paskutinis mitas - nuolatinis signalizacijos kaukimas, dėl nekaltų veiksnių, ypač maisto gaminimo.
Bute arba vienaukščiame individualiame name pakanka vieno autonominio dūmų detektoriaus. Nerekomenduojama jo laikyti virtuvėje, nes šioje erdvėje yra per daug garų bei temperatūros svyravimų.
Kur įrengti dūmų detektorių – „Ace Hardware“
Pastatų sandarumo testavimas
Verta pažymėti, jog sandarumo testas turi būti atliekamas baigus statyti pastatą prieš tai, kai atliekamas energinis naudingumas ir suteikiamas energinio naudingumo sertifikatas. Svarbu, jog būtų pilnai baigti visi statybos darbai, galintys neigiamai paveikti sandarumo bandymo rezultatus. Atliekant sandarumo testą į pastato vidų pučiamas arba iš jo ištraukiamas oras - taip sukeliamas slėgį ar vakuumą pastate vertinamos nesandarios pastato vietos.
Sandarumo rodikliai
Projektuojant ir statant pastatus svarbu, jog nebūtų viršytos Statybos techniniame reglamente nurodytos normos.
Kokia sandarumo testo nauda?
Pastatų sandarumo bandymo metu nustatomi defektai ir įvertinama reali pastato būklė. Svarbu žinoti, jog aukšta pastato atitvarų šiluminė varža dar negarantuoja mažų eksploatacijos kaštų, kadangi pastatas gali būti nesandarus ir tai lems defektų atsiradimą ateityje, o eksploatacijos išlaidos gali būti didesnės, nei numatyta projektiniame energinio sertifikavo vertinime. Sandarumo testo metu įvertinsime pastato būklę ir pateiksime išsamią ataskaitą.
Sandarumo testas padeda nustatyti pastato defektus.
Sandarumo bandymus verta atlikti dėl daugelio priežasčių, mat testo rezultatai leidžia pamatyti tikslų bendrą pastato sandarumo lygį. Dar vienas svarbus aspektas - sandarumo bandymo metu identifikuojamos nesandarios pastato vietos. Tiesa, neretai individualių namų savininkai ar rangovai nustemba, jog daug investavus į šiltinamąsias medžiagas, pastatas visgi neatitinka sandarumo normų. O esmė tame, kad ne tik apšiltinimo medžiagos ir jų sluoksnio storis lemia sandarumą, jaukumą, šilumą namuose bei mažas šildymo sąnaudas.
Be minėtų aspektų, sandarumui didžiulės įtakos turi ir langai bei durys - tiek jų kokybė, tiek tinkamas montavimas. Taip pat vienas iš didžiausių šilumos laidininkų namuose yra stogas - ir čia problema gali būti net ne per plonas šiltinamosios medžiagos sluoksnis, o netinkamai paklota garo izoliacijos plėvelė.
Sandarumo matavimai taip pat suteiks informacijos ir apie langus bei duris, tiksliau - ar jie yra kokybiški bei ar tinkamai sumontuoti. Ne paslaptis, jog langai ir durys, jei sumontuoti netinkamai, gali būti labai gerais šilumos laidininkas iš namų. Tad sandarumo testas leis sužinoti ir apie langų bei durų montavimo kokybę. Ir tai toli gražu ne viskas, nes sandarumo testas suteiks informacijos ir apie visą statybų procesą - ar jis buvo atliekamas kokybiškai. Tai labai naudinga tiems asmenims, kurie su statybomis neturi nieko bendra ir nežino, kaip patikrinti atliktų darbų kokybę.
| Testo tipas | Atlikimo laikas | Tikslas |
|---|---|---|
| Tarpinis patikrinimas | Statybos eigoje | Nesandarių vietų nustatymas ir sutvarkymas |
| Galutinis patikrinimas | Po galutinės apdailos | Bendro pastato sandarumo įvertinimas |
Ir tai dar ne viskas… Atliktas pastato sandarumo bandymas suteiks informacijos apie bendrą pastato būklę, jo sandarumą, nesandarias vietas, sandarinimo poreikį ir pan. Tai, savo ruožtu, leis nuspręsti dėl tolesnių darbų, paskaičiuoti, kiek išlaidų reikės sandarumui užtikrinti, koks būtų jų atsiperkamumo laikotarpis arba kiek išlaidų patirsite pastato eksploatacijos metu, jei nuspręsite sandarinimo neatlikti, o paliksite viską taip, kaip yra dabar, t. y.
Sandarumo testų tipai
Ne visi žino, jog sandarumo bandymą galima atlikti ne tik baigus visus statybos darbus, tačiau ir jų eigoje.
- TARPINIS PATIKRINIMAS - Sandarumo bandymas gali būti atliekamas ir neužbaigus visų statybos darbų. Šis bandymas bus skirtas tik atrasti nesandarias vietas pastate. Tai leis jas sutvarkyti dar iki baigiant statybų procesą.
- GALUTINIS PATIKRINIMAS - Galutinis bandymas atliekamas, kai yra galutinė apdaila (lubos, grindys, inžinerinės dalys: ventiliacija, vandentiekis, nuotekos). Nors paviršiai gali būti ir neglaistyti bei nedažyti, visgi rezultatas bus geresnis, jei šie darbai taip pat bus atlikti. Tad galutiniam sandarumo bandymui turi būti atlikti visi darbai, kurie gali pažeisti sandarinimo izoliaciją (plėveles, putas ir t.
Jei priduodant namą šeimininkai nėra atlikę būsto sandarumo bandymo, verta tuo pasirūpinti pirkėjui. Prieš pirkdami namą paprastai apie jį nežinome nieko. O ir senieji savininkai priduodami namą ne visuomet būna sąžiningi. Taigi tiksliai sužinoti, kokios šiltinimo medžiagos naudotos, koks jų sluoksnio storis, ar yra garo izoliacija, kaip sumontuoti langai bei durys ir kitus reikšmingus aspektus, yra gana sudėtinga. Šiuo atveju sandarumo testas bus labai naudingas, kadangi leis sužinoti ne tik pastato sandarumo rodiklius, tačiau ir problemines - nesandarias - vietas. Negana to, duomenys padės numatyti, kokios išlaidos laukia, norint pagerinti pastato sandarumą ir sandarumo rodiklius pakelti iki norimos normos. Pasitaiko, ypač perkant senus pastatus, kad remonto, sandarinimo išlaidos būna labai aukštos, tad pirkėjai verčiau nusprendžia pasidairyti kito varianto.
Taip, šiuo metu Lietuvoje galiojančiose normose sandarumas yra privalomas A, A+, A++ klasės pastatams. Lokalizuosime nesandarias pastato vietas naudojant dūmų testą ar vėjo greičio matuoklį, už papildomą mokestį atliekame termovizinį tyrimą. Specialaus pasiruošimo sandarumo bandymas nereikalaus, jei būsite baigę statybos darbus. Galimas pastato sandarumo bandymo atlikimas ir nesant vieno ar kelių aukščiau paminėtų kriterijų. Pastato sandarumo testas pradedamas į pastato vidų pučiant orą ir patalpoje sukeliant padidėjusį slėgį. Tokiu atveju natūralu, kad oro perteklius ims veržtis į lauką, o tai padaryti galės tik per nesandarias vietas. Antras sandarumo testo etapas vykdomas atliekant atvirkštinius veiksmus, t. y.
Tik aukštos kokybės, moderni įranga naudojama testavimui. Sandarumo metu mūsų komanda naudoja kalibruotą ir patikrintą įrangą, kuri nekelia abejonių dėl duomenų tikslumo. Jūs pateikiate mums užklausą. Kiek laiko galioja sandarumo protokolas? Pastato sandarumo protokolo galiojimo laikas yra vieneri metai, būtent todėl reikėtų per šį laiką spėti pasirūpinti pastato energinio naudingumo sertifikavimu ir gauti sertifikatą.
Kaip užsisakyti sandarumo testą?
Užsisakyti namo ar kito pastato sandarumo testą Jums siūlome internetu - būdas labai patogus, neeikvojantis daug Jūsų laiko ir kur kas pigiau atsieinantis. Parašykite mums e. laišką svetainėje nurodytu el. paštu arba užpildykite šalia kontaktų pateiktą užklausos formą. Su Jumis susisieksime operatyviai ir aptarsime visa, kas susiję su paslaugos atlikimu, jos ypatumais, kokie reikalavimai galioja, kokia kaina ir kt. Netinka kontaktų formos? Parašykite per el. paštą.
Medienos naudojimas statybose
Aplinkos ministerijos suformuota darbo grupė, vadovaujama šios ministerijos viceministro Dariaus Kvedaravičiaus, svarsto organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai galimybę. Grupė jau suformavo siūlymus ateities statyboms: nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų.
Kai kalbama apie medienos naudojimą, dažniausiai žiūrima į individualių gyvenamųjų namų statybą, kuri auga neregėtu tempu. Pavyzdžiui, per pirmą 2021 m. ketvirtį naujiems gyvenamiesiems pastatams statyti buvo išduoti 2982 leidimai - net 85,4 proc. daugiau nei prieš metus. Gyvenamųjų namų statybai išduota net 99,2 proc. visų leidimų.
Tačiau net jei įvertintume, kad mediena individualiojoje statyboje yra populiaresnė, ji dažniausiai pasirenkama statant poilsiui skirtas sodybas, o ne gyvenamuosius namus. Medžio nepopuliarumą lemia jau susiformavusios individualių namų statybos tradicijos, žinių apie medienos panaudojimą ir naujas technologijas trūkumas, atitinkamo kvalifikacijos specialistų stygius, skeptiškas namų savininkų požiūris.
Taigi viešasis sektorius turi tapti pavyzdžiui, o tam reiks koreguoti galiojančius techninius reikalavimus, ieškoti kelių medienos reabilitacijai, aiškintis galimybes ir rizikas. Viena didžiausių problemų yra medienos degumas ir su tuo susiję teisiniai reglamentai.
Pasak viceministro, esminė žinutė yra tokia: „Pasistengėme visus pasiūlymus sukonstruoti taip, kad nebūtų tiesioginių medienos naudojimo draudimų, bet kad ją naudojant atsirastų ir papildomi saugumo reikalavimai. Tai kompromisinis sprendimas, kuris iš esmės turėtų visus tenkinti. Gaisrinės saugos specialistai irgi dalyvavo mūsų forume, ginčų buvo, ne visur nuomonės sutapo, mes siūlėme liberalesnį požiūrį, jie galbūt labiau linkę konservatyviau žiūrėti, bet tai normalu, nes jie atsakingi už saugumą, be to, įsivertina ir savo technines galimybes.
Pasak pašnekovo, didesnio medienos poreikio atsiradimas Lietuvoje mūsų rinkos labai nepaveiks, nes Lietuvos įmonės ir dabar medines konstrukcijas gamina dideliais kiekiais, yra vienos pagrindinių medienos eksportuotojų Europoje. Darbo grupės vadovas tiki, kad jei darbo grupės rekomendacijos bus įgyvendintos, galimybė 2024 m. viešuosius pastatus statyti iš medienos yra reali.
Daug kas priklauso nuo užsakovų ir vystytojų noro įtraukti medieną į savo projektus, bet teisinės galimybės tikrai bus. Įtakos turės ir naujos, dar tik aptarinėjamos ES normos, susijusios su pastatų gyvavimo ciklo ir CO2 emisijų skaičiavimo per visą gyvavimo ciklą metodika, kas pakeis dabartinę energinio naudingumo skaičiavimo metodiką - teks skaičiuoti ne tik eksploatacijos metu sunaudojamą energiją, bet ir pastato statybos ir utilizavimo metu sukuriamą CO2 pėdsaką. Tokiu atveju mediena natūraliai pakils į kur kas aukštesnes pozicijas nei betonas, plytos ar metalai ir taps paklausesnė. Tai skatins projektuotojus ir vystytojus daugiau naudoti medienos produktus.