Ar Varovai Gali Būti Kukurūzuose: Šernų Medžioklės Strategijos ir Žala Žemės Ūkiui

Šernai yra plačiai paplitę gyvūnai, darantys įtaką tiek miškų ekosistemoms, tiek žemės ūkio veiklai. Šiame straipsnyje aptarsime šernų biologiją, elgseną, jų daromą žalą pasėliams, medžioklės ypatumus ir trofėjų vertinimą.

Šernų Biologija ir Elgsena

Šernas (Sus scrofa) yra stambus žinduolis, kurio patinai (kuiliai) gali sverti iki 200 kg, o kartais net iki 300 kg, patelės (kiaulės) - iki 130-150 kg. Jų kūnas apaugęs rusvai rudais šeriais, o suaugusių - juosvais. Vasarą šeriai būna šviesesni, trumpesni ir retesni, o žiemą po jais auga tankūs rudi vilnaplaukiai. Ilgiausi šeriai auga ant keteros.

• Galva: Didelė, pleištiška.
• Snukis: Ilgas, baigiasi knysle.
• Akys: Mažos.
• Kaklas: Nežymus.
• Liemuo: Iš šono kiek plokščias.

Pirmamečiai šernai žiemą išsiskiria nedideliu ūgiu ir rusvai rudu kailiu, vyresnių - kailis tamsus. Pirmamečiai ir antramečiai (iki rujos), nepriklausomai nuo lyties, laikosi būriais (bandomis). Trečiamečiai ir vyresni patinai laikosi pavieniui.

Vidutinio amžiaus (3-6 m.) patinų snukis pakumpęs, nugaros linija nuo kūno vidurio uodegos link eina žemyn, uodegos kutas nukaręs žemiau šlaunies sąnario. Senų patinų snukis labai pakumpęs, ryškios iltys, nugaros linija nuo vidurio staiga išlinkusi žemyn. Patelių uodega be ryškaus kuto. Vidutinio amžiaus (3-6 m.) patelės nugaros linija tiesi. Uodega iki šlaunies sąnario ar kiek ilgesnė. Ryškūs speniai (vasarą). Senų patelių nugaros linija tiesi arba, labai senų, ties viduriu įlinkusi. Uodega ilga, į galą plonėjanti, nukarusi gerokai žemiau kulno sąnario. Speniai neryškūs (vasarą).

Šernai gyvena miškuose, ypač jiems tinkami nelabai dideli, su dirbamais laukais besikaitaliojantys miškai, krūmynuose. Maitinasi dažniausiai ne miškuose, o žemės ūkio naudmenose. Maistas labai įvairus, apie 95% raciono sudaro augalinis maistas: grūdai, požeminės augalų dalys, žolė, giles, obuoliai. Likusius apie 5% raciono sudaro gyvūninis maistas: peliniai graužikai, vabzdžiai ir jų lervas, sliekai, moliuskai, dvėsena.

Lytiškai subręsta antraisiais metais, patelės - kartais 8-10 mėn. amžiaus. Jei populiacijoje yra pakankamai vyresnio amžiaus patinų, jaunesni kaip 3,5 metų rujoje nedalyvauja - nukonkuruoja vyresni. Ruja lapkričio-gruodžio (sausio) mėn. Patinai kartais tarpusavyje rungiasi. Nėštumas apie 4 mėn. Dauguma jauniklių gimsta kovo-balandžio (gegužės) mėn. Patelė atsiskiria nuo bandos ir nuošalioje vietoje padarytame guolyje atveda 4-8 (iki 12) jauniklių. Apie savaitę laiko jie guli guolyje, vėliau pradeda sekioti paskui motiną, o nuo 2-3 savaičių jau knaisioja žemę. Patelė, būdama su jaunikliais, gali būti agresyvi. Jaunikliai išilgai gelsvai ir rudai dryžuoti. Po 3-5 mėn. dryžiai išnyksta.

Aktyvūs sutemose ir naktį. Vasarą maudosi purve ir, po to, trinasi į medžius. Žiemą iš šakų, žolių neretai įsiruošia guolius. Kartais, ypač seni patinai, gulasi įsiknisę į skruzdėlynus (siekiant to išvengti, skruzdėlynai aptveriami). Atsargūs ir jautrūs. Mato prastai, bet judančius objektus pastebi greitai. Turi gerą uoslę ir klausą, jaučia žemės virpesius. Konkuruoja su tauriaisiais elniais.

Pėdos panašios į tauriojo elnio pėdas, bet šernų kraštiniai pirštai (II ir V) yra žemai ir nemaži, todėl einant siekia žemę ir atsispaudžia net tvirtame grunte. Pagal pėdas galima nustatyti žvėries dydį.

Šernų Daroma Žala Žemės Ūkiui

Šernai, maitindamiesi žemės ūkio naudmenose, gali padaryti nemažą žalą. Jie nuniokoja kviečių, avižų, mišinių, žirnių, kmynų, kukurūzų pasėlius, išknisa pasodintas bulves, pievas, ganyklas. Norint atitraukti šernus nuo žemės ūkio kultūrų, įruošiami padariniai sklypeliai.

Ūkininkai kukurūzus augina tikrai ne šernams, tačiau būna, jog šie pirmieji suskumba į jų laukus. Dažniausiai dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos kreipiamasi tik prieš pat kukurūzų nuėmimą. Tačiau ūkininkai turi kreiptis laiku. Jei ūkininkas pastebi žalą, turi per 3 darbo dienas kreiptis į seniūniją, o seniūnija - per vieną dieną informuoti medžiotojus.

Visą kaltę versti tik šernams - neteisinga, nes žalą padaro ir elniai, ir barsukai. Pavasarį gervės „padėjo“, o jei dar sėklos mažiau berta, kukurūzai reti, vasarinės liūtys išlaužė. Yra ir tokių plotų, kur gali su motociklu pervažiuoti ir nenuminsi.

Pirmiausia, netaikoma sėjomaina. Daug metų kukurūzus sėja toje pačioje vietoje. Laukiniai žvėrys atsimena, kad ten yra, eina, ieško. Net sulėkščiavus, aparus, buvusį kukurūzą lauką apsėjus pieva, šernai knisa, rodos, pievą, o iš tikrųjų ieško burbuolių: nuėmus kukurūzus žaliai masei, lieka burbuolių liekanų, kurios taip greit nesupūva. O jei dar kukurūzai pasėti problemiškoje vietoje, prie miško, apsaugoti sudėtinga. 50 procentų atvejų yra kaltas ir pats ūkininkas.

Miške šernai laikytini naudingais. Nors ėda sliekus, išknisa skruzdėlynus, bet sunaikina ir daug miško kenkėjų.

Šernų Medžioklė

Šernus medžioti MT leidžia visus metus. Jie medžiojami tykojant, sėlinant, varant. Iš lygiavamzdžio šautuvo šaunama stambiomis (8-9 mm) grankulkėmis arba kulkomis, bet draudžiama šauti iš didesnio kaip 45 metrų atstumo. Iš graižtvinio šautuvo draudžiama šaudyti ištisai dengtomis kulkomis ir šoviniais, kurių kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 2500 džaulių (jei šaunamas suaugęs šernas) arba mažesnė kaip 2000 džaulių (jei šaunamas antrametis šernas arba jauniklis).

Prieš naudojant sumedžiotų šernų mėsą maistui, medžioklės vadovas privalo pateikti veterinarijos specialistui patikrinti visus sumedžiotus šernus, ar šie nėra užsikrėtę trichinelioze. Tai dažniausiai šernų platinama užkrečiama liga (žiūr. 7.4.). Kol patikrinimo rezultatų nėra, žvėrieną naudoti draudžiama.

Svarbiausias šernų medžioklės tikslas - sumažinti jų skaičių ir padidinti tikslinio amžiaus gyvūnų kokybę, be to, išvengti galimos žalos žemės ūkio kultūroms, aišku, taikoma kalbant apie normalias situacijas. AKM atveju tikslas taip pat yra ir šernų skaičiaus bei žalos mažinimas.

Šernų medžioklė kukurūzuose yra dažnas reiškinys, ypač rudenį. Dėl AKM buvo skirtas ypatingas dėmesys šernėms ir, kaip paaiškėjo, tokia programa geriausiai veikia būtent rudenį - tai geriausias laikas patelėms medžioti. Kad jas reikia medžioti, siekiant pristabdyti populiacijos augimą, yra aišku.

Vokiečiai pabrėžia, kad be tikslinės medžioklės, įskaitant šernių skaičiaus kontrolę, neįmanoma ilgalaikėje perspektyvoje efektyviai tvarkyti šernų populiacijos. Šias priemones reikia įvesti visame medžioklės plote.

Amžiaus grupės ir selekcinė medžioklė:

• Amžiaus grupė 0 (jaunikliai): Medžiotini praktiškai visi individai, neskiriant lyties.
• Amžiaus grupė 1 (pernykščiai): Lietuvoje paprastai šioje amžiaus grupėje šernai neskirstomi, bet iš principo jau turi matytis lyčių skirtumai. Labiau reikėtų medžioti šernaites, o ne šerniukus.
• Amžiaus grupė 2 (2 metų ir vyresni): Reikia laikytis selekcinės medžioklės principų. Stipriausius šernus 2-4 metų amžiaus grupėje reikia patausoti. Vyresnius nei 5 metų šernus jau galima drąsiai medžioti.

Didžiausių problemų kelia šernų populiacija, kurioje nesubalansuota lyčių ir amžiaus struktūra, taip pat pernelyg gausus šėrimas. Visa tai lemia populiacijos sprogimą su visomis to pasekmėmis. Šernaičių skaičiaus mažinimo formulė yra paprasta: pirmose dviejose amžiaus grupėse jos medžiotinos be apribojimų. Kuo daugiau šernų sumedžiojama pirmaisiais gyvenimo metais, tuo kokybiškesnė bus suaugusių šernų populiacija.

Vienas svarbiausių šiuolaikinių atradimų yra tai, kad šernų kaimenės yra tam tikros struktūros šeimos, o ne tiesiog atsitiktinai susitikę šernai. Jauniausios šernaitės yra vyresnių, dominuojančių šernių dukterys. Kaimenę su vadovaujančia šerne formuoja motinos ir dukterų bei seserų tarpusavio santykiai. Vadovaujanti šernė yra dėmesingiausia ir įtariausia.

Skirtingai nuo elninių, šernės priima svetimus jauniklius. Iškart po gimimo jaunikliai gali žįsti ir kitas kaimenės šernes, be to, šernės priims be motinos likusius jauniklius, neišvydamos jų iš kaimenės.

Medžioklės Trofėjai

Vertingas trofėjus yra šerno iltys. Būtina tinkamai paruošti. Medžioklės trofėjais yra laikomos šios Lietuvoje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų dalys: stumbrų, briedžių, tauriųjų ir dėmėtųjų elnių, danielių, muflonų, stirninų ragai su kaukole ar jos dalimi, vilkų, lūšių, barsukų, lapių, mangutų kaukolės, šernų iltys, vilkų ir lūšių kailiai.

Kartais dar minimi smulkieji (mažieji) trofėjai. Tai tauriojo elnio viršutinės iltys (perliniai dantys), plėšriųjų žvėrių iltys, Huberto kryžius (kauliukas tauriojo elnio širdyje), šerno keteros šeriai, kiškio ūsai, stirnos koja, slankos pirmoji (neišsivysčiusi) didžioji plasnojamoji plunksna (vadinamoji dailininko plunksna), slankos "šepetukas" (antuo-degio riebalinės liaukos plunksna), didžiosios anties patino (gaigalo) antuodegio riestos plunksnos, tetervino ir fazano uodegos plunksnos ir kt.

Medžioklės trofėjai, vertinami pagal Tarptautinės medžioklės ir medžiojamųjų gyvūnų apsaugos tarybos (CIC) medžioklės trofėjų vertinimo formules turi būti tinkamai paruošti. Medžioklės trofėjų paruošimo reikalavimus nustato Aplinko ministro patvirtinta Medžioklės trofėjų apžiūros tvarka (Žin., 2002, Nr. 32-1221).

Trofėjų Paruošimas

• Elninių žvėrių ragai: Paruošiami su visa kaukole. Kaukolės kaulas turi būti nubalintas.
• Muflonų ragai: Paruošiami panašiai kaip elninių žvėrių ragai.
• Kaukolės (vilko, barsuko, lapės, manguto): Ruošimas niekuo nesiskiria nuo ragų ruošimo.
• Šernų iltys: Pirmiausiai nupjaunamas šerno snukis. Atsargiai išvaloma ilties pulpos ertmė.
• Kailiai: Išdirbtą kailį rekomenduojama ištempti.

Trofėjų Vertinimas

Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, Medžioklės trofėjai vertinami pagal Tarptautinės medžioklės ir medžiojamųjų gyvūnų apsaugos tarybos (CIC) patvirtintas medžioklės trofėjų vertinimo formules balais. Pasaulyje trofėjai vertinami ir pagal kitas jų vertinimo sistemas (Roulendo Vordo (Rowland Ward), BCC, SCI ir kt).

Medžiotojas, sumedžiojęs raguotus elninius žvėris (šiuos žvėris leidžiama medžioti tik medžiotojams selekcininkams), jų ragus, pasibaigus medžioklės sezonui, privalo pristatyti į medžioklės trofėjų apžiūrą. Nepristačiusieji baudžiami. Šios apžiūros organizuojamos kasmet.

Medžioklės Trofėjų Parodos

Visi parodai pristatyti medžioklės trofėjai medžioklės trofėjų ekspertų yra įvertinami pagal tarptautines medžioklės trofėjų vertinimo formules. Išleidžiamas parodos katalogas, kuriame surašomi visi trofėjai, jų savininkai, įgijimo metai ir vieta, visi vertinimai ir galutinis įvertinimas balais. Pagal balų skaičių trofėjams skiriami parodos aukso, sidabro ir bronzos medaliai.

Ragų, kaukolių, ilčių saugojimui ypatingų sąlygų nereikia, tik nepatartina, kad jie ilgą laiką būtų apšviečiami tiesioginiais saulės spinduliais (blunka).

tags: #ar #varovai #gali #buti #kukuruzuose