Pastaruoju metu vis dažniau kyla klausimas, ar valstybė turėtų apmokėti miesto lietaus kanalizaciją, esančią privačiame sklype. Ši tema ypač aktuali, atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkius ir didėjančius reikalavimus aplinkosaugai.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip Lietuvoje yra tvarkomos lietaus nuotekos, kokie mokesčiai taikomi ir ar yra galimybių, kad valstybė kompensuotų šias išlaidas privačiame sklype.
Esama Situacija Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje už lietaus nuotekas moka tik dalis pramonės įmonių, tačiau taip yra ne visuose miestuose. Įmonių mokamas mokestis svyruoja nuo 15 iki 50 centų už hektarą. Tačiau gaunamos lėšos iš pramonės įmonių sudaro labai mažą dalį finansinių išteklių, reikiamų lietaus nuotekų tinklams eksploatuoti. Be to, tarifas už lietaus nuotekas buvo nustatytas vos atkūrus nepriklausomybę ir nuo to laiko nesikeitė.
Anot dr. M. Rimeikos, paviršinių nuotekų tvarkymas Lietuvoje paliktas likimo valiai. Nėra įstatymų bazės, reglamentuojančios, kam turėtų būti priskirta lietaus vandens tvarkymo funkcija, kaip turėtų būti plėtojama infrastruktūra. Savivaldybės dažniausiai duoda nurodymų šį ūkį prižiūrėti savo įmonėms. Tad viename mieste su lietaus kanalizacija tvarkosi vandentvarkos įmonės, kituose - komunalininkai, dar kitur priežiūra patikėta kelininkams. M. Rimeikos manymu, tai tėra gaisro gesinimas.
Specialistai tvirtina, kad lietaus nuotėkis yra žmonių sukurta problema, jo susidaro ant konkretiems asmenims priklausančių nelaidžių paviršių. Todėl tokių teritorijų savininkai turi mokėti už nuotekų, susidarančių ant jų teritorijos, tvarkymą.
„Paviršinių nuotekų tvarkymas yra tokia pat komunalinė paslauga, kaip ir vandens tiekimas bei buitinių nuotekų šalinimas. Todėl ji turi būti apmokama nekilnojamojo turto savininkų priklausomai nuo jų nuosavybėje susidarančių paviršinių nuotekų kiekio. Kitaip tariant, nuo jų daromos įtakos paviršinių nuotekų rinkimo ir tvarkymo sistemai“, - kalbėjo M. Rimeika.
Anot jo, toks paviršinių nuotekų tvarkymo finansavimo būdas yra teisingiausias, nes paslaugos gavėjo išlaidos priklauso nuo to, kiek jo nuosavybėje susidaro paviršinių nuotekų. Tokiu būdu įgyvendinamas principas „teršėjas moka“.
Mokesčių už Lietaus Nuotekas Perspektyvos
Prieš kurį laiką Klaipėdos miesto savivaldybė buvo iškėlusi idėją apmokestinti lietaus nuotekas. Tačiau pasipylė priekaištų tirada. Nepatenkinti tokiu siūlymu buvo ir gyventojai, ir miesto vadovams oponuojantys politikai. Galiausiai pritrūkta politinės valios, kaip įteisinti naują mokestį ir tvarkytis su itin aktualia problema.
Yra atlikti preliminarūs skaičiavimai, kad Vilniuje vienam butui per mėnesį reikėtų mokėti apie 40 centų lietaus kanalizacijos mokesčio. Surinkti pinigai būtų naudojami sistemos priežiūrai, jos atnaujinimui, plėtrai, ir viskas funkcionuotų nepriekaištingai.
Paaiškėjo į didžiąją Dailidę tekančių lietaus nuotekų tyrimų rezultatai
Infrastruktūros Būklė ir Investicijos
VGTU docentas M. Rimeika svarstė, kad gali kilti klausimas, kokia reikalinga paviršinių nuotekų priežiūra. Pirmiausia būtina, kad lietaus vanduo turėtų kur sutekėti, privalu užtikrinti tinklų laidumą. Šiuo metu miestuose objektų daugėja, o paviršinių nuotekų infrastruktūra nesikeičia.
Antai pastačius tokius objektus kaip Vilniaus „Akropolis“, į vamzdynus sutekančio lietaus vandens padaugėja smarkiai, trasų apkrova tampa du ar tris kartus didesnė. O infrastruktūra lieka nepakeista.
„Todėl natūralu, kad vandens perteklius šauna aukštyn pro šulinių dangčius ir užlieja gatves. Kol nebus investicijų į tinklų renovaciją, tol plauksime“, - neabejoja M. Rimeika.
Į paviršinių nuotekų infrastruktūrą investicijų nėra jau nuo 1990 metų. Daugiau kaip 30 proc. tinklų yra per maži, ir tik kiek daugiau nei 30 proc. būklė patenkinama. Likusios dalies tinklų padėtis yra bloga, labai bloga arba iš viso nežinoma.
Užsienio Šalių Patirtis
Yra daug pavyzdžių, kaip būtų galima sutvarkyti paviršinių nuotekų infrastruktūrą ir rinkti mokesčius už jos priežiūrą bei įrengimą. Vienas pavyzdžių - JAV. Paviršinių nuotekų infrastruktūros finansavimas čia užtikrinamas iš dalies nekilnojamojo turto mokesčiu, rinkliava už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugą, rinkliava už sistemos tikrinimą bei priežiūrą, rinkliava vietoj paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių statybos, rinkliava už poveikį infrastruktūrai. Taip pat taikoma rinkliava vėliau įsikūrusiam savininkui, yra ir specifinių apmokestinimų, skiriamos dotacijos.
Didžiojoje Britanijoje vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikia privačios bendrovės. Jos rūpinasi ir paviršinėmis nuotekomis. Šių įmonių veiklą prižiūri OFWAT (vandens paslaugų tiekimo reguliavimo institucija), nustatanti formulę, pagal kurią skaičiuojama maksimali leistina kaina už paslaugų teikimą. Didžiojoje Britanijoje taikomos įvairios mokėjimo už lietaus nuotekas metodikos.
Finansavimo Būdai Užsienyje
| Šalis | Finansavimo Būdai |
|---|---|
| JAV | Nekilnojamojo turto mokestis, rinkliavos už tvarkymo paslaugas, rinkliavos už sistemos priežiūrą, rinkliavos už poveikį infrastruktūrai, dotacijos |
| Didžioji Britanija | Privačios bendrovės, reguliuojamos OFWAT, įvairios mokėjimo metodikos pagal nelaidžių teritorijų plotą |
