Ar vaistai gali būti vartojami kaip narkotikai?

Priklausomybė nesirenka, ji pasibeldžia į gyvenimą nekviesta. Priklausomybė nepaiso nei lyties, nei vertybių ar religinių įsitikinimų.

Narkotikai

Iš sąrašo matyti, kad tik dalis narkotinį poveikį sukeliančių medžiagų yra tikrieji narkotikai. Narkomanija paveikia smegenų struktūras, susijusias su atlygiu, motyvacija ir atmintimi, dėl ko žmogus praranda gebėjimą kontroliuoti narkotikų vartojimą. Narkotikai - tai opiumas, heroinas, morfinas, kodeinas.

Priklausomybės priežastys

Narkomanijos priežastys yra sudėtingos ir apima tiek biologinius, tiek aplinkos veiksnius:

• Genetiniai veiksniai: žmonės su genetiniu polinkiu gali būti labiau linkę tapti priklausomais nuo narkotikų.
• Aplinkos veiksniai: aplinka, kurioje žmogus užaugo ar gyvena, gali turėti įtakos priklausomybės vystymuisi. Veiksniai gali būti šeimos narių priklausomybė, socialinis spaudimas, lengva prieiga prie narkotikų.
• Psichologiniai veiksniai: asmenys, turintys psichologinių problemų, tokių kaip depresija, nerimas ar potrauminio streso sindromas, gali naudoti narkotikus kaip būdą pabėgti nuo emocinio skausmo.
• Socialinis spaudimas: jauni žmonės dažnai pradeda vartoti narkotikus dėl bendraamžių įtakos arba norėdami būti priimti grupėje.
• Neurologiniai veiksniai: narkotikai tiesiogiai veikia smegenų chemiją, sukeldami stiprų dopamino išsiskyrimą, kuris sukelia euforijos pojūtį ir skatina vartojimą.

Priklausomybės simptomai

Narkomanija pasireiškia įvairiais fiziniais, psichologiniais ir elgesio simptomais, kurie skiriasi priklausomai nuo vartojamų narkotikų tipo ir vartojimo trukmės:

• Stiprus noras vartoti narkotikus: nepaisant to, kad narkotikai sukelia žalingas pasekmes, asmuo jaučia stiprų potraukį juos vartoti.
• Tolerancija: ilgainiui organizmas tampa atsparus narkotikams, todėl reikalingos didesnės dozės norint pasiekti tą patį efektą.
• Nutraukimo simptomai: kai narkotikai nėra vartojami, atsiranda stiprūs nutraukimo simptomai, tokie kaip nerimas, drebulys, pykinimas, prakaitavimas ir depresija.
• Elgesio pokyčiai: gali pasireikšti slaptumas, izoliacija, problemos darbe ar mokykloje, finansinės problemos ar nusikalstama veikla.
• Fiziniai simptomai: priklausomai nuo narkotiko tipo, gali būti pastebimi svorio netekimas, odos pokyčiai, miego sutrikimai, kraujagyslių pažeidimai, dantų problemos ar infekcijos.

Priklausomybės klasifikacija

Narkomanija gali būti klasifikuojama pagal vartojamų narkotikų tipus:

• Stimuliatoriai: tokie kaip kokainas, amfetaminai ir metamfetaminai, kurie sukelia padidėjusį energijos lygį ir euforiją.
• Opiatai: tokie kaip heroinas, morfinas ir fentanilis, kurie veikia kaip stiprūs skausmo malšintuvai ir sukelia atsipalaidavimo jausmą.
• Depresantai: benzodiazepinai ar barbitūratai, kurie lėtina nervų sistemos veiklą, sukelia ramybę ir mieguistumą.
• Halucinogenai: LSD, psilocibinas, kurie sukelia haliucinacijas ir keičia suvokimą.
• Kanabinoidai: marihuana ir jos sintetiniai analogai, veikiantys smegenų sritis, susijusias su malonumu, atmintimi ir laiko suvokimu.

Narkotinių medžiagų poveikis

Narkotikų poveikis priklauso nuo dozės, vartojimo dažnio, vartotojo lūkesčių. Sukelia euforiją, pasitenkinimo jausmą, mažina nerimą, įtampą, agresiją, tačiau būdingas ir šalutinis poveikis - mieguistumas, niežulys, nemiga, apatija, neaiški kalba, nesugebėjimas sutelkti dėmesio, vyzdžių susitraukimas, vidurių užkietėjimas, pykinimas, vėmimas, šlapinimosi, kvėpavimo sutrikimai.

Stimuliatoriai

Amfetaminai - seniausi ir plačiausiai vartojami sintetiniai narkotikai. Vartojami geriant, įkvepiant, švirkščiant, rūkant; vienos dozės poveikis tęsiasi 3-4 valandas. Pavartojus padidėja judrumas (žmogus pasidaro energingas ir pasitikintis savimi), padažnėja pulsas, padidėja kraujospūdis, pakyla kūno temperatūra. Poveikiui susilpnėjus atsiranda persekiojimo manija, akių jautrumas šviesai, prapuola apetitas. Nuolat vartojant sutrinka miegas, atsiranda neramumas, išsiblaškymas, troškulys, drebulys, haliucinacijos, širdies ritmo sutrikimai, depresija; perdozavus sutrinka koordinacija, ištinka paralyžius.

Kokaino veikimas panašus į amfetaminų, bet daug stipresnis. Kokainas įkvepiamas, rūkomas, kramtomas, geriamas. Pavartojus užplūsta euforija, energija ir pasitikėjimo savimi jausmas, padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, pakyla temperatūra, kraujospūdis, gali ištikti mirtis dėl širdies nepakankamumo. Ilgai vartojant sutrinka miegas, visiškai dingsta apetitas, atsiranda persekiojimo manija, psichozės, haliucinacijos.

Opiatai

Natūralūs opiatai, išskiriami iš daržinės aguonos (Papaver somniferum), dažn. vartojami rūkant, švirkščiant, rečiau - ryjant, geriant. Pavartojus užplūsta palaima, euforija, atlėgsta skausmas, pakinta laiko ir atstumo suvokimas. Sutrinka kalba, organizmo funkcijos, perdozavus gali ištikti mirtis dėl kvėpavimo raumenų paralyžiaus.

Metadonas - sintetinė medžiaga, vartojama švirkščiant ar geriant kaip tradicinių opiatų pakaitalas, veikia ilgai (8-12 h). Vartojamas nuo opiatų mėginančių atprasti asmenų abstinencijos simptomams palengvinti ir priklausomybės nuo opiatų ilgalaikiam gydymui. Švirkščiamas metadonas sukelia euforiją, todėl kartais vartojamas kaip narkotikas.

Heroinas dažniausia švirkščiamas į veną, kartais įkvepiamas, rūkomas. Stipriai slopina smegenų veiklą, atsiranda mieguistumas, nejaučiamas nerimas ir skausmas, slopinamas kosulys, kvėpavimas (jis gali sustoti) ir pulsas, prarandama sąmonė. Vartojant nuolat greitai vystosi tolerancija, psichologinė priklausomybė. Staiga nustojus vartoti heroiną atsiranda sunkus abstinencijos sindromas, mėšlungis, raumenų traukuliai, gripo simptomai.

Haliucinogenai

Haliucinogenai keičia aplinkos ir savo kūno suvokimą, mąstymą. PCP (fenciklidinas) rūkomas su tabaku ar marihuana, įkvepiamas, kartais švirkščiamas ar ryjamas.

Lakiosios medžiagos

Plačiausiai vartojami tirpikliai ir lakiosios medžiagos - aerozoliai (plaukų lakas ir kita), butano dujos (naudojamos dujiniams žiebtuvėliams užpildyti), klijai, cheminiai valikliai, dažai ir jų skiedikliai - yra įkvepiami (uostomi). Didelis kiekis sukelia stiprų apsvaigimą (dujos patenka į kraujotaką ir blokuoja deguonies pernašą), regos ir klausos haliucinacijas, mažina raumenų tonusą, tirpdo riebalus ir gali kauptis riebaliniuose audiniuose. Apsvaigimui stiprėjant sutrinka kvėpavimo centro ir širdies veikla. Ilgai vartojant prarandama koncentracija, atsiranda liūdesys (depresija), nuovargis, pažeidžiamos smegenys, inkstai, kepenys. Dujoms patekus į plaučius vystosi plaučių edema.

Vaistai, sukeliantys priklausomybę

Priklausomybės sindromą, psichinę ir fizinę priklausomybę, toleranciją taip pat sukelia kai kurie vaistai - barbitūratai, benzdiazepinai.

Klinikinės toksikologijos gydytojas Haris Jakavičius teigia, kad vieną didžiausių priklausomybės vaistams rizikų kelia receptiniai benzodiazepinai - raminamieji, migdomieji, centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai, tokie kaip alprazolamas, klonazepamas, bromazepamas.

Pasak H. Jakavičiaus, klinikinėje praktikoje dažniausiai susiduriama su nuo raminamųjų medikamentų - benzodiazepinų - priklausomais pacientais. Priklausomybė gali išsivystyti ir nuo stiprių skausmą malšinančių opioidinių analgetikų, skiriamų dėl lėtinių skausmų ar skausmų, kurių nepavyksta numalšinti kitais vaistais, tokiais kaip paracetamolis ar ibuprofenas: kodeino, morfino, tramadolio, oksikodono.

Savo ruožtu H. Jakavičius atkreipia dėmesį, kad stiprūs vaistai toli gražu ne visais atvejais turėtų būti pirmas pasirinkimas, jie pasitelkiami, kai kitais būdais neįmanoma kontroliuoti problemos. Jei vis dėlto nusprendžiama skirti benzodiazepinų grupės vaistus, rekomenduojama rinktis silpnesnius ir ilgiau veikiančius medikamentus. Jei vaistas veikia trumpai, tai ir jo teigiamas efektas trunka trumpai, tuomet kyla rizika, kad žmogus savavališkai išgers papildomą dozę. Bet kokiu atveju, kai gydytojas skiria vaistus, svarbu žmogui ir pačiam stebėti savo savijautą.

Priklausomybės diagnostika

Narkomanijos diagnostika paprastai apima išsamų paciento elgesio, medicininės istorijos ir gyvenimo būdo įvertinimą:

• Psichiatrinis vertinimas: gydytojas vertina paciento priklausomybės laipsnį, simptomus ir galimas psichikos sveikatos problemas.
• Laboratoriniai tyrimai: kraujo ar šlapimo tyrimai gali būti atliekami siekiant nustatyti narkotikų buvimą organizme.
• Klausimynai ir priklausomybės skalės: specialūs klausimynai ir vertinimo skalės padeda įvertinti priklausomybės sunkumą ir poveikį paciento gyvenimui.
• Diferencinė diagnostika: svarbu atskirti narkomaniją nuo kitų psichikos sveikatos sutrikimų, kurie gali turėti panašius simptomus.

Narkotikų aptikimo trukmė organizme

Narkotikų poveikio trukmė ir jų aptikimo laikas organizme labai skiriasi priklausomai nuo medžiagos tipo, vartojimo dažnumo, kiekio ir individualių žmogaus savybių. Kai kurie narkotikai gali išlikti žmogaus organizme tik kelias valandas, o kiti - net kelias savaites ar mėnesius. Dėl šios priežasties narkotikų aptikimui taikomi skirtingi testavimo metodai, atsižvelgiant į tyrimo tikslą bei siekiamą laikotarpį.

Narkotikų testų tipai

Priklausomai nuo tikslo, narkotikams aptikti naudojami:

• šlapimo,
• kraujo,
• seilių,
• plaukų,
• prakaito testai.

Šlapimo tyrimas - dažniausiai taikomas metodas dėl paprastumo ir prieinamumo. Plaukų tyrimai - vieni efektyviausių, nes gali atskleisti medžiagų vartojimą iki 90 dienų. Kraujo ir seilių testai - tinka trumpesnio laikotarpio aptikimui. Prakaito testai - retesni, naudojami specialiais atvejais.

Plaukų testai ypač veiksmingi siekiant nustatyti nuolatinį ar pasikartojantį narkotikų vartojimą. Tačiau jie mažiau tinkami trumpalaikių vartojimo atvejų nustatymui, brangesni ir reikalauja ilgesnio rezultatų gavimo laiko.

Veiksniai, lemiantys narkotikų buvimo trukmę organizme

• Narkotiko tipas ir jo pusinės eliminacijos laikas
• Vartojimo dažnumas ir dozė
• Žmogaus metabolizmo greitis
• Hidratacijos lygis
• Kūno svoris, riebalų kiekis
• Amžius, lytis, etniškumas
• Fizinė veikla
• Sveikatos būklė (ypač kepenų ir inkstų funkcija)
• Kitų medžiagų (pvz., alkoholio) vartojimas

Opioidų aptikimo trukmė

Visų jų aptikimo trukmė plaukuose - iki 90 dienų.

Benzodiazepinų aptikimo trukmė (Valium, Xanax, Ativan ir kiti):

• Šlapime - 2-6 savaitės (priklauso nuo vaisto)
• Kraujo mėginyje - 1-3 dienos
• Plaukuose - iki 90 dienų
• Seilėse - nuo kelių valandų iki 10 dienų

Haliucinogenų aptikimas (LSD, PCP, ketaminas, psilocibinas (stebuklingi grybai)):

Pasišalina iš organizmo greičiau nei opioidai ar benzodiazepinai, tačiau jų galima aptikti plaukų folikuluose iki 90 dienų.

Stimuliatorių (kokaino, metamfetamino) aptikimo trukmė:

• Kokainas: iki 3 dienų šlapime, 24 val. kraujyje
• Metamfetaminas (kristalinis metas): iki 7 dienų šlapime, 2-3 dienos kraujyje
• MDMA (ekstazis): iki 4 dienų šlapime, 1-2 dienos kraujyje

Barbitūratų aptikimo trukmė:

• Šlapimas - iki 6 savaičių
• Kraujo tyrimas - iki 72 val.
• Plaukų tyrimas - iki 90 dienų
• Seilių tyrimas - iki 3 dienų

Alkoholio aptikimo testai

• Šlapimo tyrimas: iki 48 valandų (arba ilgiau - su ETG testais)
• Seilių tyrimas: iki 3 dienų
• Plaukų tyrimas: iki 90 dienų (nustato ilgalaikį vartojimą)

Nors dauguma standartinių narkotikų testų alkoholio neapima, yra specialūs tyrimai, naudojami patvirtinti abstinenciją ar kontroliuoti priklausomybės gydymą.

Priklausomybės gydymas ir vaistai

Narkomanijos gydymas yra sudėtingas procesas, apimantis medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą. Gydymas gali būti stacionarus arba ambulatorinis, priklausomai nuo priklausomybės sunkumo.

• Detoksikacija: pirmasis gydymo etapas, kurio metu organizmas pašalina narkotikus.

Anot H. Jakavičiaus, visi pacientai nori išgyti greitai, bet tenka jiems paaiškinti, jog kaip pripratimas prie vaistų atsirado ne staiga, taip ir nutraukimas, siekiant išvengti nemalonių simptomų, truks ilgesnį laiką, reikės disciplinos, kontrolės, laikytis griežto gydymo plano, dažnai lankytis pas gydytoją.

Priklausomybė nuo vaistų gydoma tos pačios grupės vaistais, po truputį mažinant dozę iki visiško nutraukimo, kad smegenys adaptuotųsi nepatirdamos tam tikro „šoko“ dėl vaistų mažinimo.

Asmenims, įtariantiems, kad turi priklausomybę nuo vaistų, gydytoja psichiatrė M. Sakalauskienė rekomenduoja pirmiausiai pasikalbėti su šeimos gydytoju.

Iš praktikos pastebima, kad dažnu atveju žmonėms nepavyksta savarankiškai susilaikyti nuo medikamentų vartojimo. Todėl rekomenduojama kreiptis į gydytojus - kuo greičiau įvardinama problema ir suteikiama pagalba, tuo greičiau galima grįžti į visavertį gyvenimą.

Kada kreiptis pagalbos?

Nors kai kurios medžiagos yra legalios, priklausomybės rizika vis tiek išlieka. Gydymo poreikis atsiranda, kai narkotikų vartojimas pradeda trukdyti:

• kasdieniam gyvenimui,
• šeimos ar darbo pareigoms,
• psichinei ar fizinei sveikatai.

Detoksikacija gali būti reikalinga prieš gydymą, ypač kai vartojamos medžiagos sukelia stiprius abstinencijos simptomus.

Pagalbos telefonai:

• Skambinkite 112 (galima skambinti ir iš mobiliųjų telefonų).

Jei žmogus sąmoningas, pirmiausiai būtinai išsiaiškinkite, kokias psichoaktyviąsias medžiagas jis vartojo. Tai padės greičiau ir efektyviau suteikti pirmąją pagalbą. Teikdami pirmąja pagalbą psichoaktyviosiomis medžiagomis apsinuodijusiam asmeniui, jo nekaltinkite.

tags: #ar #vaistai #gali #buti #vartojami #kaip