Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau diskutuojama apie skiepų svarbą ir būtinybę, ypač mokyklose. Augantis neskiepytų vaikų skaičius kelia susirūpinimą medikams ir visuomenės sveikatos specialistams, kurie įspėja apie galimą užmirštų ligų atgimimą. Tačiau tėvų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria: vieni palaiko skiepijimą kaip efektyvią apsaugos priemonę, kiti abejoja dėl galimo šalutinio poveikio ir pasisako už laisvą pasirinkimą. Šiame straipsnyje aptarsime skiepų situaciją Lietuvoje, argumentus už ir prieš skiepijimą mokyklose, tėvų teises ir specialistų rekomendacijas.
Vaikai Lietuvoje gali būti skiepijami nuo 12 metų.
Vakcinų padėtis ir ką tėvai turi žinoti
Skiepų svarba: istorinis kontekstas ir dabartinė situacija
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė atkreipia dėmesį, kad augantis neskiepytų vaikų skaičius yra didėjanti problema. Ji primena, kad prieš 600 metų, kai nebuvo vakcinų, sergamumas tymais, raudonuke ir kitomis ligomis siekė dešimtis tūkstančių atvejų kasmet. Pradėjus skiepyti, sergamumas sumažėjo iki pavienių atvejų, tačiau skiepijimo procesas turi būti nuolatinis. Atsiradus visuomenės daliai, kuri nebetiki skiepais, atsiranda imli visuomenės dalis.
Epidemiologė teigia, kad tiek pernai, tiek šiemet daugėja ligų, kurios buvo pamirštos dėl skiepų. Tymų, kokliušo, raudonukės ir epideminio parotito atvejų registruojama dešimtimis. Dėl atsisakymo skiepyti Lietuvoje vyksta šių ligų atgimimas, o tas pats procesas stebimas ir Europoje. Kiekvienoje Europos šalyje kokliušo atvejai registruojami šimtais, o nuo tymų registruojamos mirtys Rumunijoje, kur sergamumas siekia tūkstančius. Šiemet jau fiksuota 20 tymų atvejų, kurių 70 proc. yra neskiepyti asmenys, iš kurių 5 yra vaikai. Kokliušo šiais metais nustatyti jau 32 atvejai, kai per visus praėjusius metus buvo tik 7.
Šaltinis: NVSC
Tėvų nuogąstavimai ir specialistų atsakymai
Viena iš priežasčių, kodėl mažėja besiskiepijančių, yra tėvų klaidingas įsitikinimas, kad jei nėra ligos, nereikia ir skiepijimo. Tačiau jie neįvertina, kad būtent dėl skiepų tos ligos buvo suvaldytos. Be to, tėvai labai sureikšmina nepageidaujamas povakcinines reakcijas ir bijo, kad tai gali sukelti ligas ar komplikacijas. Jie taip pat įvardija mokslu pagrįstos informacijos apie skiepus trūkumą ir abejoja vakcinų veiksmingumu.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas Paulius Gradeckas patikina, kad reakcijos į vakcinas, kurios yra nacionaliniame imunoprofilaktikos kalendoriuje, yra labai retos. Tai vakcinos, sukurtos prieš 30-40 metų, ir apie nepageidaujamas reakcijas turime 4 dešimtmečių duomenis.
Skiepai kaip visuomenės sveikatos priemonė
P. Gradeckas teigia, kad dabar grįžtama prie to, kad skiepai iš visuomenės sveikatos priemonės tapo individualia apsaugos priemone. Tačiau jis pabrėžia, kad tai nėra tik individualus sprendimas, nes skiepai reikalingi norint, kad liga neplistų visuomenėje. Jis pateikia analogiją su saugos diržu automobilyje: visuomenės nuomonė apie tėvus, kurie neužsega saugos diržo savo vaikams, yra labai neigiama, tuo metu apie neskiepijančius tėvus ji nėra tokia kategoriška.
Epidemiologas aiškina, kad visuomenėje egzistuoja dalis vaikučių, kurie negali būti paskiepyti arba kuriems pasiskiepijus imunitetas nesusidaro. Visuotinis skiepijimas, kai pasiekiame 98 proc., apsaugo tuos vaikus. Taip tie, kas gali pasiskiepyti, apsaugo tuos, kurie negali.
Privalomi skiepai: argumentai už ir prieš
Pasiteiravus, ar neatėjo laikas grįžti prie diskusijų, kad neskiepyti vaikai būtų neįleidžiami į ugdymo įstaigas, medikai patvirtino, kad kai kuriose šalyse tai jau vyksta. Vis tik ne visi siūlė skubėti su tokiais sprendimais. D. Razmuvienė teigia, kad pirmiausia reikėtų atsižvelgti į visuomenės apklausas, kurios ir nurodė, kodėl tėvai atsisako skiepyti. Jei dabar pradėtume tokias priemones kaip privalomas skiepijimas, tai nebūtų geras nei laikas, nei visuomenės supratimas, nei mūsų žingsnis. Nors iš 30 Europos Sąjungos ir Ekonominės bendrijos šalių 12-oje skiepai yra privalomi. Tai nereiškia, kad privalomas visas kalendorius, bet turi tam tikras infekcijas - raudonukė, tymai, parotitas, poliomielitas, kokliušas. Nuo jų privaloma skiepytis, kad vaikas galėtų papulti į ugdymo įstaigą.
Lietuvos tėvų forumo atstovas Darius Trečiakauskas gi kategoriškai pasisako prieš bet kokią prievartą. Jis atkreipia dėmesį į tai, kiek daug skiepų vaikams vakcinavimo grafike atsirado per paskutinius kelis dešimtmečius.
Vaikų ligų gydytoja dr. Indrė Plėštytė-Būtienė tvirtina, kad tai, nuo kiek ligų vaikai paskiepijami pirmais gyvenimo metais, dar yra labai nedaug.
Skiepijimas mokyklose: galimybės ir apribojimai
Žurnalistė Rita Miliūtė feisbuke pasidalijo Žemynos gimnazijos administracijos žinute, jog skiepobuso, tėvų pageidavimu, prie mokyklos nebus. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigia, kad vyksta derinimas, kuriose mokyklose galimai būtų vaikų, kurie norėtų pasiskiepyti. Savivaldybė planuoja kasdien po dvi mokyklas.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, kad vaikams iki 16 metų būtina skiepytis eiti kartu su vienu iš tėvų. Pagal Pacientų įstatymą, pacientui, kuriam dar nėra 16 metų, atstovauja vienas iš tėvų, globėjas, rūpintojas. Tad nepilnametis iki 16 metų skiepytis nuo užkrečiamosios ligos atvykti turi su savo atstovais.
SAM teigimu, pagal nustatytą tvarką skiepijimo paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų patalpose. Taip pat numatyta galimybė, suderinus su vakcinacijos centru, skiepyti darbovietėse, socialinių paslaugų įstaigose, asmenų namuose ar laikinai įrengtose skiepijimo vietose. Į bet kurią skiepijimo vietą skiepytis nepilnamečiai iki 16 metų turėtų atvykti su savo atstovais.
Mitai apie skiepus ir patikima informacija
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dalinasi informacija apie skiepus ir bando išsklaidyti dažniausiai girdimus mitus, tokius kaip:
- Vaikų skiepyti nereikia, nes pavojingos ligos išnykusios.
- Skiepai nėra saugūs.
- Skiepyti vaikus pavojinga dėl galimo šalutinio poveikio.
Vakcinacija Estijoje ir Latvijoje: pavyzdžiai ir priemonės
Kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje susirgimų skaičius taip pat auga, todėl ir čia imamasi sprendimų: gyventojai skiepijami turgavietėse, gali išsikviesti skiepų greitąją, be to, artėjant naujiems mokslo metams, daugiau dėmesio skiriama ir moksleiviams bei pedagogams.
Estijoje Vyriausybė nepatenkinta dabartiniais vakcinavimo rodikliais ir vertina juos kaip per lėtus. Aktyviam skiepijimosi procesui yra pasitelkiamos įvairios priemonės: skiepobusai, vaistinės, vakcinos greitoji, vakcinavimo koordinatoriai.
Latvijoje gyvenantis lietuvis Tomas Kaikaris pastebi išaugusį dėmesį moksleiviams bei pedagogams. Kaip variantas buvo svarstoma dalyti mokyklas į dvi dalis: viename korpuse mokytųsi nepasiskiepiję, kitoje - pasiskiepiję. Kitas siūlymas buvo mokymosi metu visiems dėvėti kaukes.
Pedagogų vakcinacija ir testavimas
Pedagogų vakcinacija ir profilaktinis testavimas nėra privalomi, bet padės greičiau atidaryti mokyklas. Jei pedagogas atsisakys skiepytis, jis privalės profilaktiškai testuotis. Testai pedagogams būtų nemokami. Naujuosius mokslo metus šalies švietimo įstaigos pasitinka įprastai - be specifinių COVID-19 ligos plitimo ribojimų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, jog tiek mokiniai, tiek mokyklos darbuotojai į ugdymo įstaigas turi atvykti sveiki, o pajutus peršalimo ar kitus simptomus, būdingus COVID-19 ligai (kosulį, karščiavimą, gerklės ar galvos skausmą ir pan.), nedalyvauti ugdymo procese.