Tiesioginės išmokos yra svarbi priemonė, padedanti užtikrinti tvarų ir konkurencingą žemės ūkį, maisto saugumą ir kaimo vietovių gyvybingumą. Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga ūkininkams teikia pajamų paramą arba tiesiogines išmokas, kad jos veiktų kaip apsaugos sistema ir padidintų ūkininkavimo pelningumą, užtikrintų apsirūpinimo maistu saugumą Europoje. Taip pat padėtų ūkininkams gaminti saugius, sveikus ir įperkamus maisto produktus bei atlygintų jiems už viešųjų gėrybių (kraštovaizdžio priežiūra, biologinės įvairovės išsaugojimas, dirvožemio apsauga ir kt.), už kurias rinkose paprastai nemokama, tiekimą.
Poreikis Remti Ūkininkus
Ūkininkavimas skiriasi nuo daugelio kitų verslų dėl šių priežasčių:
- Ūkininkų pajamos, palyginti su ne žemės ūkio pajamomis, yra beveik 40 proc. mažesnės.
- Žemės ūkis labiau priklauso nuo oro sąlygų ir klimato nei daugelis kitų sektorių.
- Nuo tada, kai padidėja kokių nors produktų paklausa, iki tada, kai ūkininkai gali tais produktais aprūpinti vartotojus, praeina nemažai laiko.
Ūkininkai turi dirbti ekonomiškai efektyviai, tačiau kartu jų veikla turėtų būti tvari - tausojama aplinka, saugomas dirvožemis ir biologinė įvairovė.
Tiesioginių Išmokų Sistema 2023-2027 Metais
Tiesiogines išmokas, taikydamos keletą sistemų, bendrai valdo Europos Komisija ir valstybės narės. Ūkininkai paprastai gauna pajamų rėmimo išmokas, nustatomas pagal jų ūkio plotą hektarais. ES šalių bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2023-2027 metų strateginiuose planuose numatyta, kad turi būti teikiamos bazinės išmokos ir išmokos už rūpinimąsi klimatu, aplinka bei gyvūnų gerove (ekologines sistemas). Kadangi ES šalys šias išmokas teikti privalo, jos dažnai vadinamos privalomosiomis išmokomis. ES šalys nors ir privalo sukurti ūkininkams skirtas ekologines sistemas, tačiau ūkininkai juose gali dalyvauti savanoriškai. Be to, ES šalys gali nuspręsti teikti ir kitokių išmokų, skirtų konkretiems sektoriams ar ūkininkavimo rūšims. Yra specialių sistemų, skirtų labiau padėti mažiems ir vidutiniams ūkiams, jauniesiems ūkininkams, taip pat ūkininkams, vykdantiems veiklą vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, ir (arba) sektoriams, kuriuose patiriama sunkumų.
2023-2027 metais tiesioginių išmokų sistemos apibrėžiamos Reglamento (ES) 2021/2115 (Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų) 20-41 straipsniais. Kai kurios sistemos yra privalomos, kitos gali būti savanoriškai įtrauktos į BŽŪP strateginius planus.
Pagrindinės Pajamų Paramos Sistemos:
- Bazinė pajamų parama tvarumui didinti (Reglamento (ES) 2021/2115 21-28 straipsniai) yra metinė išmoka už hektarą. Valstybės narės gali nuspręsti mokėti vienodą sumą už hektarą arba nustatyti skirtingą išmoką, atsižvelgdamos į skirtingas socioekonomines ar agronomines sąlygas, arba mokėti sumą, pagrįstą teisėmis į išmokas, kurios buvo taikytos pagal ankstesnę BŽŪP.
- Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti (Reglamento (ES) 2021/2115 29 straipsnis) yra metinė papildoma išmoka už pirmuosius žemės ūkio paskirties žemės hektarus ūkininkams, turintiems teisę į bazinę pajamų paramą. Sumą už hektarą ir vienam ūkininkui tenkančių hektarų, už kuriuos galima skirti pajamų perskirstymo paramą, skaičių nustato valstybės narės. Šia sistema siekiama perskirstyti tiesiogines išmokas iš didesnių ūkių mažesniems ar vidutiniams ūkiams. Siekiant paremti smulkiuosius ūkius, šiai sistemai privalo būti skiriama ne mažiau kaip 10 proc. kiekvienos valstybės narės tiesioginių išmokų biudžeto.
- Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams (Reglamento (ES) 2021/2115 30 straipsnis) yra metinė papildoma išmoka jauniesiems ūkininkams, turintiems teisę į bazinę pajamų paramą. Fiksuotosios sumos išmoką arba sumą už hektarą ir vienam ūkininkui tenkančių hektarų, už kuriuos galima skirti paramą, skaičių nustato valstybės narės. Jos taip pat nustato viršutinę amžiaus ribą (nuo 35 iki 40 metų) ir tai, kokį parengimą ir įgūdžius turi turėti galimi paramos gavėjai.
- Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) (Reglamento (ES) 2021/2115 31 straipsnis) padeda ūkininkams, kurie įsipareigoja laikytis klimatui, aplinkai bei gyvūnų gerovei ir kovai su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms naudingos žemės ūkio praktikos. Tokia praktika neturi apsiriboti teisės aktų reikalavimais ir yra nurodyta BŽŪP strateginiuose planuose. Už ekologines sistemas skiriama metinė išmoka už hektarą ar sutartinį gyvulį. Šiai sistemai, kurią ūkininkai pasirenka savanoriškai, turi būti skiriama ne mažiau kaip 25 proc. nacionalinio tiesioginių išmokų biudžeto.
- Susietoji pajamų parama (Reglamento (ES) 2021/2115 32-35 straipsniai). Pagal BŽŪP ši parama anksčiau buvo susieta su konkrečiais produktais, tačiau vykstant reformoms ši sąsaja buvo palaipsniui panaikinta ir šiuo metu tokia parama sudaro tik nedidelę tiesioginių išmokų dalį. Susietosios paramos tikslas yra šalinti sunkumus, susijusius su socioekonominiu ir aplinkosaugos požiūriais svarbiais sektoriais, gamybos rūšimis arba konkretaus pobūdžio ūkininkavimu. Paramą sudaro metinė išmoka už hektarą arba gyvūną ir ja siekiama didinti konkurencingumą, tvarumą ar kokybę. Viena iš svarbių augalinių kultūrų, už kurią teikiama susietoji parama ir kuriai nereikia jokio specialaus pagrindimo norint gauti paramą, yra baltyminiai augalai.
Kas Gali Gauti Tiesiogines Išmokas
Kasmet tiesiogines išmokas ES gauna daugiau kaip 6 mln. paramos gavėjų, Lietuvoje 2023-2024 m. - vidutiniškai 113 tūkst. Jos skiriamos aktyviems ūkininkams (fiziniams asmenims arba bendrovėms), kurie bent minimaliai verčiasi žemės ūkio veikla, t. y. vykdo žemės ūkio gamybą arba laiko žemės ūkio paskirties žemę tokios būklės, kad ji būtų tinkama ūkininkauti.
Visos valstybės narės nustato minimaliuosius reikalavimus tiesioginėms išmokoms gauti. Daugelis jų nustato tiek ploto, tiek finansines ribas - atitinkamai 0,3-4 ha ir 100-500 Eur. Lietuvoje minimalus plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, sudaro 1 ha, arba 100 Eur, jei laikomi ūkiniai gyvūnai ir paraiškoje deklaruojama mažiau nei 1 ha žemės ūkio naudmenų. Palyginti su ankstesniu finansiniu laikotarpiu, daugelis valstybių narių minimaliųjų reikalavimų ribas išlaikė nepakeistas.
Ūkininkai, norintys gauti tiesiogines išmokas, kiekvienais metais turi teikti paraiškas ir laikytis tam tikrų taisyklių. Be teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų, kurie yra privalomi norint vykdyti ūkininkavimo veiklą, išmokas gaunantys ūkininkai turi laikytis ir paramos sąlygų, t. y. jie privalo išlaikyti žemę geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės. 2023-2027 m. BŽŪP strateginių planų reglamente (reglamentas (ES) 2021/2115) nustatytos griežtesnės paramos sąlygos ir „žalesni“ reikalavimai. Nauja tai, kad dabar pagal BŽŪP nustatomos ir socialinės paramos sąlygos, t. y. tiesioginės išmokos susiejamos su tam tikrais pagrindiniais socialiniais ir su darbu ūkyje susijusiais principais. Lietuvoje ši nuostata įsigaliojo nuo 2025 metų.
Už tiesioginių išmokų administravimą atsako Europos Komisijos prižiūrimos nacionalinės mokėjimo agentūros. Jos tvarko paramos paraiškas, moka išmokas ir vykdo tam tikras patikras. Lietuvoje šias funkcijas atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Ji atsakinga už paramos lėšų administravimą, lėšų išmokėjimą, išlaidų valdymą, kontrolę.
Funkcijas, susijusias su paraiškų duomenų priėmimu ir perdavimu NMA, Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) kūrimu, Kontrolinių žemės sklypų (KŽS) erdvinių duomenų rinkinio kūrimu ir priežiūra vykdo VĮ Žemės ūkio duomenų centras.
Kaip vyriausybės išmokos tampa žemės ūkio paskirties žemės pinigų srautais?
Tiesioginių Išmokų Finansavimas
2023-2027 metais, kaip ir anksčiau, tiesioginės išmokos finansuojamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF). Lietuva, dalyvaudama derybose dėl daugiametės finansinės programos, vienu iš prioritetų yra įvardijusi tiesioginių išmokų suvienodinimą ES lygiu. Nepaisant to, kad po paskutinių derybų 2020 m. šis procesas pajudėjo sparčiau nei iki tol, tačiau Lietuva, kaip ir Estija bei Latvija, 2027 metais užsitikrins tik apie 80 proc. ES vidutinio tiesioginių išmokų lygio.
1 pav. Vidutinis tiesioginių išmokų lygis ES ir Lietuvoje, Eur/ha, bei dalis nuo ES vidutinio lygio, proc.
2023-2027 m. laikotarpiu ES šalių narių tiesioginėms išmokoms skirta apie 190 mlrd. Eur ir jos sudaro apie 70 proc. ES BŽŪP lėšų. Finansiniai asignavimai kiekvienai valstybei narei nustatyti ir įtvirtinti ES teisės aktuose (2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, V priedas).
Tiesioginių Išmokų Struktūra ES ir Lietuvoje
Tiesioginės išmokos nuo 2023 metų mūsų šalyje mokamos remiantis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiu planu, patvirtintu Europos Komisijos.
Iš viso Lietuvai per šį laikotarpį tiesioginėms išmokoms skirta 3012,3 mln. Eur arba apie 600 mln. Eur kasmet. Ši suma mokama atskiroms tiesioginėms išmokoms:
- Pagrindinė (bazinė išmoka) skiriama palaikyti visų Lietuvos ūkių pajamas bei užtikrinti dalinį jų stabilumą.
- Perskirstymo (pirmųjų ha) išmoka skiriama stabdyti mažų ir vidutinių ūkių traukimąsi iš rinkos bei padidinti jų gyvybingumą, artinant jų pajamas prie vidutinio užmokesčio žemės ūkyje. Išmoka mokama už pirmuosius 50 ha deklaruojantiems ne didesnį nei 500 ha plotą.
- Jaunųjų ūkininkų išmoka skiriama siekiant skatinti jaunus (ne vyresnius kaip 40 m.) žmones užsiimti žemės ūkio veikla bei didini jų dalį tarp visų ūkininkaujančiųjų. Išmoka mokama ne ilgiau kaip 5 metus, skaičiuojant nuo tų metų, kada pirmą kartą buvo registruota valda.
- Susietoji parama skiriama siekiant palaikyti ūkių veiklos tęstinumą, esamą gamybos lygį bei prisidėti prie augintojų / laikytojų konkurencingumo didinimo. Ši parama Lietuvoje mokama už auginamus baltyminius augalus, vaisius, uogas ir riešutus, lauko bei uždaro grunto (šildomuose šiltnamiuose) daržoves, cukrinius runkelius, sėklinių bulvių plotus bei už laikomas pieninių veislių karves, mėsinius galvijus, avis bei ožkas.
- Ekologinių sistemų išmokos skiriamos už papildomas pastangas taikant klimatui, aplinkai bei gyvūnų gerovei draugiškas ūkininkavimo praktikas. Ūkininkai gali rinktis ir dalyvauti 10-yje ekologinių sistemų.
2 pav. Ekologinių sistemų (ekoschemų) lėšų struktūra Lietuvoje, 2024 m.
Lietuvoje, kaip ir dalyje kitų ES šalių narių, taikomas bazinių tiesioginių išmokų ribojimas sumoms virš 100 tūkst. Eur. Už kiekvieną uždelstą dieną - po 1 proc. visų išmokų. Toks praradimas laukia ūkininkų, kurie šiandien nebesuskubs deklaruoti pasėlių ar žemės ūkio naudmenų tiesioginėms išmokoms gauti.
Deklaruoti dirbamos žemės plotus, kaip ir ganyklas, reikia tiems žemės ūkyje besidarbuojantiems žmonėms, kurie siekia tiesioginių išmokų, o kartu - ir paramos pagal KPP priemones. Nedeklaravus žemės paramos gauti neįmanoma.
Pastaruoju metu deklaracijoms užpildyti sugaištama vis mažiau laiko, mat pakanka vienos elektroninės paraiškos ir tiesioginėms išmokoms, ir KPP paramai gauti pagal tam tikras programas, pavyzdžiui, „Kraštovaizdžio tvarkymas”, „Ekologinis ūkininkavimas”, „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas”.
Paramos prašančių žmonių mažėja, užtat ūkiai pamažu stambėja. Didėja ir dirbamos žemės plotai. 2004-aisiais jos buvo deklaruota apie 2,58 mln., pernai - apie 2,73 mln. hektarų. Manoma, kad šiemet žemės plotai dar padidės, nes smulkieji žemės savininkai savo nuosavybę patikėjo tvarkyti stambiesiems.
Šie metai - pirmieji, kai tiesioginės išmokos už pievas ir prižiūrimas ganyklas bus mokamos tik tiems ūkininkams, kurie laiko gyvulių, naminių paukščių ar turi dirbamos žemės.
Numatyta, kad šiuo metu ir tiesioginių išmokų siekiantis žmogus turi laikyti tiek gyvulių, kad 1 hektarui žemės jų tektų ne mažiau kaip 0,1 sąlyginio vieneto. Pavyzdžiui, deklaruojant 10 hektarų žemės ūkyje turi būti auginama 1 karvė arba 10 avių.
Žmonės, kurie deklaruos žemės ūkio naudmenas, bet jų ūkyje nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 1 dienos nebus auginama gyvulių, pažeis Geros agrarinės ir aplinkosaugos (GAAB) reikalavimus, todėl netruks sulaukti sankcijų.
Ūkininkams tenka atsižvelgti ir į tai, kad siekiant ne tik tiesioginių išmokų, bet ir paramos pagal tam tikras KPP priemones yra nustatytos tam tikros gyvulių ir turimos žemės kiekio proporcijos, pavyzdžiui, parama ūkininkaujantiems nepalankiose vietovėse teikiama, jei 2 ha žemės tenka ne mažiau kaip 1 karvė.
Deklaruojamų laukų ribas dažnas ūkininkas kone kasmet turi keisti, nes sunkumų jiems sukelia žemės nuoma. Mat žmonės, ypač vyresnio amžiaus, žemę paprastai išnuomoja metams. Po to ją arba pernuomoja didesnę kainą pasiūliusiems ūkininkams, arba apskritai atsisako nuomoti.
Pasak B. Martuzevičiūtės, deklaracijos yra ir tam tikras ginčų dėl žemės veidrodis. Jame atsispindi ir giminių nesutarimai, ir ginčai dėl nuosavybės. Pasitaiko, kad tas pat žemės sklypas būna išnuomotas keliems ūkininkams.
Deklaracijose atsispindi ir žemės reformos klaidos: kartais tą patį lauką deklaruoja net keli asmenys.
Lietuva dar stodama į Europos Sąjungą (ES) turėjo sukurti keletą duomenų bazių: žemės ūkio valdų registrą, ūkinių gyvūnų registrą ir kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę. Pastarosios reikia administracinei deklaruotų sklypų patikrai atlikti.
Anot B. Martuzevičiūtės, mūsų šalyje buvo pasirinkta kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė - vadinamųjų blokų modelis. Dauguma ES šalių tam naudoja kadastrinių matavimų registrą, tačiau Lietuvoje jis tam nėra tinkamas.
Žemės reforma nėra baigta, dalies sklypų matmenys registre tėra apytiksliai. Todėl pastaraisiais metais ūkininkai pradėjo daryti sklypų geodezinius matavimus, kad išvengtų nesusipratimų siekdami tiesioginių išmokų ar paramos pagal KPP programas.
Šiais metais kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė buvo atnaujinta atsižvelgus į ES auditorių pastabas. Šiuo metu deklaruojami žemės sklypai lyginami su kelerių metų ortofotografiniais žemėlapiais.
Nors žemės ūkio naudmenos ir pasėliai siekiant tiesioginių išmokų ir dalyvaujant KPP programose deklaruojami jau aštuonerius metus, vis dėlto dar yra sunkumų, kurie ūkininkams kainuoja ir nervų, ir gaišaties.
Per daugybę metų, kol jos nelietė nei plūgai, nei žoliapjovės, ji apžėlė menkaverčiais berželiais, drebulėmis ar krūmais. Už ją ūkininkai nebūtų galėję gauti jokių išmokų, todėl ši žemė kontrolinių sklypų žemėlapiuose buvo padalyta į atskirus blokus.
Dabar ūkininkai tą žemę atsiėmė, išnaikino medelius, įdirbo žemę ir norėtų ją dirbti ir gauti išmokų, tačiau jų paraiškos stringa, nes administruoti tokias paraiškas yra gana sudėtinga.
Nors ūkininkai ir anksti pateikia sklypų deklaraciją, paraiškos administravimas įstringa. Procesas trunka tol, kol NMA atlieka patikrą vietoje, išmatuoja sklypus, o Žemės ūkio ministerijos komisija nusprendžia, kad galima pakoreguoti kontrolinį žemės sklypą.