Ar UAB gali būti be vyr. buhalterio: reikalavimai ir galimybės

Sėkmingas verslas - tai ne tik puiki idėja ir jos įgyvendinimas, bet ir kruopštus finansų valdymas, kurio pagrindas - teisingai tvarkoma buhalterinė apskaita. Net ir pačioms mažiausioms įmonėms svarbu suprasti pagrindinius apskaitos principus ir reikalavimus, kad išvengtų nesklandumų su mokesčių inspekcija ir galėtų priimti informacija pagrįstus verslo sprendimus.

Kodėl buhalterinė apskaita yra svarbi?

Buhalterinė apskaita - tai sistema, skirta rinkti, registruoti, klasifikuoti, apibendrinti ir pateikti finansinę informaciją apie įmonės veiklą. Ji padeda:

• Stebėti įmonės finansinę būklę: apskaita leidžia matyti pajamas, išlaidas, pelną ir nuostolius, turtą ir skolas. Ši informacija padeda įvertinti įmonės finansinį stabilumą ir priimti sprendimus dėl investicijų, plėtros ar sąnaudų mažinimo.
• Vykdyti mokesčių apskaitą: teisingai tvarkoma apskaita užtikrina, kad visi mokesčiai būtų apskaičiuoti ir sumokėti laiku. Tai padeda išvengti baudų ir sankcijų iš mokesčių inspekcijos.
• Priimti pagrįstus verslo sprendimus: finansinė informacija, gauta iš buhalterinės apskaitos, yra esminė priimant strateginius verslo sprendimus. Pavyzdžiui, ji gali padėti nuspręsti, ar plėsti verslą, ar investuoti į naują įrangą, ar samdyti daugiau darbuotojų.
• Gauti finansavimą: bankams ir investuotojams reikalinga patikima finansinė informacija, kad galėtų įvertinti įmonės kreditingumą ir investavimo potencialą. Tvarkinga buhalterinė apskaita didina tikimybę gauti paskolą ar investicijas.

Buhalterinės apskaitos reikalavimai verslui

Lietuvoje veikiančios įmonės privalo laikytis Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių apskaitą. Štai pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turėtų žinoti pradedantys verslininkai:

• Pasirinkti apskaitos tvarkymo būdą: galima tvarkyti apskaitą savarankiškai, samdyti buhalterį arba kreiptis į apskaitos įmonę. Pasirinkimas priklauso nuo įmonės dydžio, veiklos pobūdžio, finansinių galimybių ir verslininko žinių.
• Vykdyti apskaitą dvigubo įrašo principu: tai reiškia, kad kiekviena ūkinė operacija turi būti užregistruota du kartus - debete ir kredite. Šis principas užtikrina apskaitos tikslumą ir patikimumą.
• Tvarkyti apskaitos registrus: įmonės privalo tvarkyti įvairius apskaitos registrus. Registruose fiksuojami visi ūkiniai įvykiai ir operacijos.
• Sudaryti finansines ataskaitas: įmonės privalo reguliariai sudaryti finansines ataskaitas, tokias kaip balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir kt. Šios ataskaitos teikiamos mokesčių inspekcijai, akcininkams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
• Saugoti apskaitos dokumentus: visi apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, banko išrašai ir kt.) turi būti saugomi nustatytą laikotarpį.

Kaip išsirinkti tinkamą apskaitos tvarkymo būdą?

Pasirinkimas, kaip tvarkyti apskaitą, priklauso nuo individualių įmonės poreikių ir aplinkybių. Štai keletas aspektų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:

• Įmonės dydis ir veiklos pobūdis: mažoms įmonėms, vykdančioms nesudėtingą veiklą, gali pakakti paprastesnės apskaitos sistemos. Didelėms įmonėms su sudėtinga veikla gali prireikti specializuotų apskaitos programų ir profesionalios buhalterio pagalbos.
• Finansinės galimybės: samdyti buhalterį ar apskaitos įmonę kainuoja brangiau nei tvarkyti apskaitą savarankiškai. Tačiau profesionalios paslaugos gali padėti sutaupyti laiko ir išvengti klaidų, kurios gali brangiai kainuoti ateityje.
• Žinios ir patirtis: jei verslininkas turi pakankamai žinių ir patirties apskaitos srityje, jis gali tvarkyti apskaitą savarankiškai. Tačiau jei trūksta žinių, geriau kreiptis į specialistus.

Ar UAB gali būti be vyr. buhalterio?

Buhalterinės apskaitos įstatymas nenumato, kad buhalteris turi būti atskiras žmogus, t.y. nepasakyta, kad buhalteris jokiais būdais negali būti ir direktorium. Iki 2000 m. buvo ABĮ draudimas derinti buhalterio ir direktoriaus pareigas, nuo 2000m. Net atskiros darbo sutarties nereikia, nors kai kas darydavo dvi sutartis sau kaip direktoriui ir sau kaipo buhalteriui.

Nuo 2013-01-01 yra įsigaliojusios Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 2 p. nuostatos, kurios skelbia:

2. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus atvejus.

6. Mažosios bendrijos apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti tos bendrijos narys.

7. buhalteriu, t.y. asmuo kuris galės ataskaitas teikti sodrai, VMI, registrų centrui, tegalės dirbti tik tas, kuris atitiks reikalavimus nurodytus Buhalterinės apskaitos įstatymo 10(1) str. 1 punkte:

10¹ straipsnis. Reikalavimai asmenims, atliekantiems vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigas arba teikiantiems vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigas atitinkančias paslaugas

1. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyti fiziniai asmenys ir pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai, teikiantys vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigas atitinkančias paslaugas, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1. laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų;
2. būti išlaikęs profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės egzaminą ir mokesčių egzaminą, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.

2. Ūkio subjektų organizuoti buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės bei mokesčių egzaminai pripažįstami pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos parengtą egzaminų pripažinimo tvarką.

Taigi, UAB gali veikti ir be atskiro vyriausiojo buhalterio, jei vadovas pats atitinka kvalifikacinius reikalavimus arba pasitelkia apskaitos įmonę.

Wolf buvo pasiryžęs įforminti "2 in 1" : Direktorių ir buhalterį viename asmenyje po 0,5 etato. Asmuo gali būti tas pats. Pareigybės - skirtingos...

Apskaitos ir mokesčių politika

Pirmiausia reikia pažymėti, kad dabar AMP koreguos ne visi, nes kai kurios įmonės šį itin svarbų vidaus reglamentą apskritai parengs ir tvirtins pirmą kartą. Beje, tai bus ne tik naujai įsisteigusios įmonės. Kai kurie vadovai, pasikliovę nekvalifikuotų konsultantų aiškinimais, šio kiekvienai įmonei svarbaus vidaus reglamento apskritai nepriimdavo arba apsiribodavo vos kelių puslapių apimtimi, kas iš esmės tolygu tokio teisės akto nebuvimui.

Šitaip savo politiką prasminga ir pakanka atskleisti finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte, skirtame išoriniams vartotojams, - kitiems, bet tik ne savo įmonės darbuotojams. Rengti neišsamią ir nevisavertę AMP dabartinėmis sąlygomis yra ne tik per didelė prabanga, bet ir milžiniška grėsmė tiek įmonių vadovams, tiek ir buhalteriams. Tokių atvejų vis mažėja, nes vis dažniau susiduriama su teismų praktika, kai už apskaitos ir mokesčių politikos neparengimą tam tikromis aplinkybėmis įmonės ir jų vadovai realiai nubaudžiami.

Dabartinė finansinės apskaitos pertvarka neatsiejama nuo išties sudėtingų, dažnai stačiai painių aplinkybių, tačiau mūsų profesijos kolegoms gerai žinoma, kad nuolatinis darbas ir tobulėjimas leidžia teisingai apsispręsti visose sudėtingose verslo situacijose. Taip ir šiuo atveju: besikliaujantiems vien tik vadovėliais (nors ir aukščiausio lygio), nieko gero tikėtis neverta.

Kai keičiamos praktinės veiklos sritys, ypač tokios sudėtingos kaip buhalterinė apskaita, būtina kruopščiai stebėti ir teisės aktų pasikeitimus (tam padeda elektroniniai norminių aktų sąvadai), ir kaupti kitų įmonių bei kolegų patirtį (čia praverčia leidžiami periodiniai profesiniai leidiniai), ir naudotis naujausiais ekspertų išaiškinimais specialiuose profesiniuose seminaruose.

Svarbu! Visiškai tikėtina, kad, rengdamas iš esmės sudėtingą AMP, įmonės vadovas gali suklysti ir jo nurodymai gali prieštarauti valdžios nustatytiems norminiams aktams, tačiau ATA veiksmai negali prieštarauti nei vieniems, nei kitiems. Jie gali likti „atpirkimo ožiais“ visais atvejais.

Apskaitos ir mokesčių politikos vaidmuo ypač didelis, įgyvendinant FAĮ deklaruojamos vidaus kontrolės sistemos realizavimą įmonėje. Ši sritis reglamentuojama FAĮ 2 str. 21 dalyje ir 13 str. 1 d. 4 punkte, o jos įgyvendinimo priemonės aprašomos atitinkamose AVNT rekomendacijose.

Apskaitos ir mokesčių politikoje reikia aiškiai apibrėžti, kada atitinkamos rūšies turto, nuosavybės ar įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų objektai pripažįstami apskaitoje, kaip įvertinami ir grupuojami, kokiose sąskaitose, jeigu reikia, ir kaip registruojami, kaip dokumentuojami ar fiksuojami kitokiais būdais. LR finansinės apskaitos įstatyme tai įvardijama ūkinių operacijų registravimo ir įvertinimo tvarka, kurią nustatyti privalo įmonės vadovas.

Viena vertus, valdžia kelia dažnai griežtus ir sunkiai įgyvendinamus reikalavimus apskaitos informacijai, antra vertus, vis mažiau reglamentuoja tos informacijos formavimo būdus, todėl šitą privalo atlikti pati įmonė.

Svarbiausia, kad mokesčių reglamentuose dažnai paliekamos alternatyvos, leidžiančios pasirinkti skirtingus mokesčių apskaičiavimo variantus, be to, juose numatyta gana daug pasirinktinių lengvatų. Jų taikymo ar netaikymo variantus gali reglamentuoti tik įmonės vadovas, nes lengvatų srityje būna valstybės ribojimų, bet nebūna prievolių.

Kita vertus, valdžios reglamentuojamoje finansinėje apskaitoje visiškai neformuojama jokia informacija, kuri būtų naudinga vadybos sprendimams priimti įmonės ar jos padalinių mastu.

Didelį konfliktą, tik ne su valdžia, bet su įmonės darbuotojais ir vadovais, gali sukelti vadybos ir kaštų apskaitos „saviveiklinis“ tvarkymas. Dėl netinkamai suformuotų, todėl klaidingų šios apskaitos ir vidinių ataskaitų duomenų galima suklysti ne tik vadovaujant įmonei bei jos padaliniams, bet ir sugadinti santykius darbuotojų kolektyve, nes šioje apskaitoje formuojama ir informacija apie kiekvieno darbuotojo darbo kokybę.

Pagal dabartinius teisės aktus (FAĮ, 1-asis VAS, 7-asis VAS ir kt.), įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės apskaitos ir mokesčių politikos nuostatų laikymąsi, nes šiuo vidaus norminiu aktu ir reglamentuojami apskaitos principai, metodai ir taisyklės, pagal kuriuos tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita, rengiamos išorinės bei vidinės ataskaitos ir apskaičiuojami mokesčiai.

Vis dėlto akivaizdu, kad vienas vadovas to padaryti negali: tvirtindamas apskaitos ir mokesčių politiką, jis privalo paskirti darbuotoją, kuris turi kontroliuoti, kad šie reikalavimai būtų įgyvendinami. Turint omenyje, kad dauguma šių reikalavimų susiję su buhalterine apskaita, mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu, natūralu, kad už šių reikalavimų vykdymą bus atsakingas įmonės vyr. buhalteris.

Konsultacijos su specialistais

Jei kyla klausimų dėl apskaitos tvarkymo, visada verta kreiptis į specialistus. Konsultacijos su buhalteriu ar apskaitos įmone gali padėti išvengti klaidų ir užtikrinti, kad apskaita būtų tvarkoma teisingai.

Nuolatinis tobulėjimas

Apskaitos reikalavimai ir teisės aktai nuolat keičiasi. Todėl svarbu nuolat tobulinti savo žinias ir sekti naujoves. Dalyvavimas seminaruose, konferencijose ar internetiniuose kursuose gali padėti išlikti informuotam ir užtikrinti, kad apskaita būtų tvarkoma pagal naujausius reikalavimus.

Svarbiausi patarimai pradedantiesiems verslininkams:

• Tvarkykite apskaitą nuo pat pirmos dienos: net jei jūsų verslas dar mažas, svarbu pradėti tvarkyti apskaitą nuo pat pradžių. Tai padės išvengti problemų ateityje ir suteiks aiškų vaizdą apie jūsų finansinę būklę.
• Pasirinkite tinkamą apskaitos tvarkymo būdą: apsvarstykite savo poreikius ir galimybes ir pasirinkite jums tinkamiausią būdą - tvarkyti apskaitą savarankiškai, samdyti buhalterį ar kreiptis į apskaitos įmonę.
• Konsultuokitės su specialistais: jei kyla klausimų, nedvejodami kreipkitės į specialistus. Profesionalios konsultacijos gali padėti išvengti klaidų ir užtikrinti, kad jūsų apskaita būtų tvarkoma teisingai.
• Nuolat tobulinkite savo žinias: sekite apskaitos srities naujoves ir tobulinkite savo žinias, kad galėtumėte efektyviai valdyti savo verslo finansus.

Atidžiai tvarkoma buhalterinė apskaita yra sėkmingo verslo pagrindas.

tags: #ar #uab #gali #buti #be #vyr