Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas yra padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. UAB veiklą reglamentuoja akcinių bendrovių įstatymas, kuris nustato pagrindines taisykles, įskaitant minimalaus kapitalo reikalavimus, akcininkų teises ir pareigas bei UAB steigimo ir valdymo procedūras. Tai populiariausia Lietuvoje juridinio asmens teisinė forma. UAB yra ribotos civilinės atsakomybės, o tai reiškia, kad jos akcininkai nėra atsakingi už bendrovės skolas. Ne pasisekus verslui, akcininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą.
Kas yra UAB akcijos?
Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. AB ir UAB akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję akcijų. Kiekvienas akcininkas turi specifines teises ir pareigas, kurios jam suteikiamos pagal turimas akcijas, pabrėžiant teisinę sistemą, reglamentuojančią šiuos aspektus pagal Lietuvos įstatymus.
UAB akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Jeigu uždarosios akcinės bendrovės siūlomos akcijos ar jų siūlymas atitinka bent vieną iš Vertybinių popierių įstatyme ir (arba) 2017 m. birželio 14 d.
Minimalus įstatinis kapitalas
Kapitalas - tai turtas, kurį akcininkai investavo į įmonę. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. minimalus UAB įstatinis kapitalas yra 1 000 eurų (Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 4 d.). Šis kapitalas formuojamas akcininkų piniginiais įnašais ir pervedamas į specialią kaupiamąją sąskaitą, atidarytą viename iš Lietuvos bankų. Įmokėtų pradinių įnašų suma turi būti ne mažesnė už nustatytą bendrovės minimalų įstatinį kapitalą. Likusi dalis už steigėjo pasirašytas akcijas po bendrovės įsteigimo gali būti apmokama tiek pinigais, tiek nepiniginiais įnašais.
UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 1000 EUR. kapitalas negali būti mažesnis nei minimalus įstatinio kapitalo dydis.
Akcininkų skaičius nėra ribojamas. Tai leidžia įmonei turėti tiek vieną, tiek kelis šimtus akcininkų, priklausomai nuo verslo poreikių.
UAB steigimo procesas
Prieš steigiant UAB reikia sušaukti steigiamąjį susirinkimą, kuriame bus renkama stebėtojų taryba, bendrovės valdybą ir bendrovės vadovas. Akcininkų susirinkimo metu nusprendžiami esminiai klausimai:
- Sudaromi bendrovės įstatai.
- Nusprendžiama, kaip bus padalintas įstatinis kapitalas - akcijos.
- Išrenkamas uždarosios akcinės valdyba, bendrovės direktorius, atsakingas asmuo ar institucija už buhalteriją.
UAB gali būti steigiama elektroniniu būdu naudojant pavyzdinius steigimo dokumentus per Registrų centro savitarnos sistemą. Plačiau apie juridinio asmens steigimo procedūras rasite mūsų puslapio skiltyje „Verslo steigimo procedūros“, o taip pat galite naudotis video gidu kaip užpildyti prašymą registruoti UAB.
UAB steigimas
Reikalingi uždarosios akcinės bendrovės steigimo dokumentai ir formos registravimui:
- UAB įstatai;
- prašymą registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1);
- vienasmenio valdymo organo forma (JAR-VO-V);
- taisyklė, pagal kurią asmenys veikia juridinio asmens vardu (JAR-T);
- juridinio asmens kontaktinės informacijos forma (KD-1).
Pateikiame nuorodą iš “Registrų centro”, kurioje pasirinksite jums tinkančias sąlygas UAB steigimui UAB steigimo dokumentai, o paspaudę Toliau, rasite dokumentų ir reikalavimų sąrašą.
Pagrindiniai steigimo etapai:
- Pavadinimo rezervavimas: Prieš registruojant įmonę - būtina pasirinkti unikalų pavadinimą ir jį rezervuoti Juridinių asmenų registre. Pavadinimas turi atitikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalavimus.
- Steigimo dokumentų parengimas:
Parengiami šie dokumentai:
- Steigimo aktas (jei steigėjas vienas) arba steigimo sutartis (jei steigėjų daugiau).
- Įstatai, kuriuose nurodomi įmonės veiklos tikslai, valdymo organai, akcininkų teisės ir pareigos.
- Kaupiamosios sąskaitos atidarymas: Atidaroma kaupiamoji sąskaita viename iš Lietuvos bankų ir į ją pervedamas įstatinis kapitalas. Bankas išduoda pažymą apie įnašo gavimą, kuri būtina registruojant įmonę.
- Įmonės registravimas: Pateikus visus reikalingus dokumentus Registrų centrui - UAB įregistruojama Juridinių asmenų registre. Registracija gali būti atliekama elektroniniu būdu arba fiziškai. Elektroniniu būdu registracija kainuoja 14,02 Eur, o pateikus dokumentus fiziškai - 30,83 Eur.
Mokesčiai ir finansiniai aspektai
UAB tikslas yra siekti pelno užsiimant pačia įvairiausia veikla - prekyba, gamyba, paslaugų teikimu. UAB taip pat galima parduoti kitai įmonei ar pakeisti verslo formą į akcinę bendrovę (AB).
Pagrindiniai mokesčiai:
- Pelno mokestis: Nuo 2025 m. sausio 1 d. standartinis pelno mokesčio tarifas padidėjo nuo 15% iki 16%. Mažoms įmonėms, kurių metinės pajamos neviršija 300 000 eurų ir vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 - taikomas lengvatinis 6% tarifas.
- Dividendų apmokestinimas: Išmokami dividendai apmokestinami 15% gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM): UAB privalo registruotis PVM mokėtoju, jei per paskutinius 12 mėnesių apyvarta iš Lietuvos viršija 45 000 eurų arba per metus įsigyta prekių iš ES viršija 14 000 eurų.
Privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Ribota atsakomybė. Akcininkai už bendrovės prievoles atsako tik savo įnašais.
- Kapitalo pritraukimas. Galimybė pritraukti investicijų išleidžiant naujas akcijas.
- Lankstumas. Akcijų perleidimas leidžia lengvai keisti savininkus.
Trūkumai:
- Pradinio kapitalo reikalavimas. Būtina turėti bent 1 000 eurų įstatiniam kapitalui.
- Buhalterinė apskaita. Privaloma tvarkyti buhalterinę apskaitą ir teikti finansines ataskaitas.
- Dividendų išmokėjimas. Pelno paskirstymas galimas tik per dividendus, kurie apmokestinami.
Pagrindiniai veiklos principai
Uždarosios akcinės bendrovės aukščiausia valdymo forma yra akcininkų susirinkimas, kuris išrenka įmonės valdybą, administraciją ir vadovą. Kiekvienas akcininkas turi tiek balsų bendrovėje, kiek jam leidžia turėti jo įsigytos akcijos, todėl balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo. Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu.
Mažoji bendrija (MB) vs. Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)
Pradedant verslą, vienas iš pirmųjų ir svarbiausių sprendimų - pasirinkti tinkamą verslo formą. Ji daro įtaką ne tik įmonės veiklos organizavimui, bet ir finansinei atsakomybei, mokesčių dydžiui bei santykiams su partneriais ir klientais.
Lietuvoje mažoji bendrija (MB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra dvi populiariausios formos, tačiau jų skirtumai gali turėti didelę reikšmę jūsų verslo sėkmei.
MB ir UAB - kas tai?
Mažoji bendrija (MB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra dvi skirtingos juridinės formos, kurios Lietuvoje yra populiarios tarp smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali būti UAB steigėjais, o MB steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys.
Pagrindiniai skirtumai tarp MB ir UAB
Kiti MB ir UAB skirtumai pateikiami lentelėje žemiau.
| Kriterijus | Mažoji bendrija (MB) | Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) |
|---|---|---|
| Steigimo procesas | Paprastesnis, nereikalauja pradinio kapitalo | Sudėtingesnis, reikalingas bent 1 000 € įstatinis kapitalas |
| Valdymo struktūra | Sprendimus priima patys nariai | Valdyba, direktorius, akcininkų susirinkimas |
| Atsakomybė | Ribota, nariai neatsako savo asmeniniu turtu | Ribota, akcininkai neatsako savo turtu |
| Pajamos ir pelno paskirstymas | Nariai paskirsto pelną pagal susitarimą | Pelno dalis priklauso nuo turimų akcijų skaičiaus |
| Investicijų pritraukimas | Ribotos galimybės | Patraukli forma investuotojams |
Mažoji bendrija (MB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra dvi pagrindinės juridinių asmenų formos, kurias gali pasirinkti asmenys, norintys pradėti savo verslą. MB forma gali būti puikus pasirinkimas pradedantiems verslininkams, nes nereikia suformuoti minimalaus įstatinio kapitalo, kuris, UAB steigimo atveju, siekia 2 500 Eur. Tai leidžia pradėti verslą su mažesnėmis išlaidomis ir paprastesne valdymo struktūra.