Pareigybių aprašymai ir nuostatai - svarbūs dokumentai, reglamentuojantys darbuotojų veiklą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 232 straipsnyje nustatyta: „Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai“.
Iš šios normos turėtume suprasti, kad pareiga rengti darbuotojams pareiginius nuostatus nėra imperatyvi (gali būti). Tačiau nors teisės aktai nenustato įsakmaus reikalavimo turėti tokius nuostatus, tačiau dauguma darbdavių ir darbuotojų supranta, kad tokio dokumento buvimas apsaugo ir darbdavį, ir darbuotoją.
Personalo specialistams klausimų kartais kelia terminai aprašymai ir nuostatai. Į pareiginius nuostatus negalima žiūrėti kaip į formalų dokumentą, kurį privaloma pasirašyti prieš pradedant dirbti.
Teisinis reglamentavimas
Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta pareiga kiekvienam valstybės tarnautojui parengti pareigybės aprašymą. Pareigybių aprašymo rengimo ypatumus reglamentuoja Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr.
Darbuotojams (dirbantiems pagal darbo sutartis) pareigų aprašymo reikalavimai pasibaigia ties Darbo kodekso 232 straipsniu, t. y. Darbuotojams pareiginių nuostatų nei turinio, nei struktūros reikalavimai nėra teisiškai reglamentuoti. Formos atžvilgiu kur kas išsamiau reglamentuojamas Valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas.
Pareigybės aprašymo struktūra ir turinys
Svarbiausias pareiginių nuostatų skyrius - DARBUOTOJO PAREIGOS. Jame konkrečiai vardijama, ką turi atlikti darbuotojas, kokios jo funkcijos, pareigos, pavyzdžiui:
Personalo skyriaus vadovo pavyzdys:
- Vadovauja skyriaus darbuotojams ir personalo skyriaus sudėtyje esantiems struktūriniams padaliniams (tarnyboms, grupėms, biurams ir t. t.).
- Vadovauja reikiamų profesijų, specialybių ir kvalifikacijos darbuotojų atrankos darbui, atitinkančiam įmonės tikslus, strategiją ir profilį, besikeičiančias jos veiklos išorines bei vidines sąlygas; formuojant ir tvarkant kiekybinės bei kokybinės personalo sudėties duomenų bazę.
- Organizuoja darbą, kurio metu rengiamos prognozės, nustatomas esamas personalo poreikis ir jo patenkinimo šaltiniai studijuojant darbo rinką, užmezgant tiesioginius ryšius su mokslo įstaigomis ir užimtumo tarnybomis bei su analogiško profilio įmonėmis, informuojant darbuotojus apie laisvas darbo vietas, skelbiant skelbimus apie darbuotojų samdymą žiniasklaidos priemonėse.
- Dalyvauja rengiant personalo politiką ir įmonės strategiją.
- Atrenka ir paskirsto personalą remdamasis jo kvalifikacijos vertinimu, asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis.
Darbuotojų teisėms ir atsakomybei aprašyti dažniausiai naudojamas trafaretas.
Personalo vadovas turi teisę:
- Susipažinti su įmonės vadovybės sprendimų projektais, susijusiais su jo veikla.
- Teikti darbo, susijusio su šiuose nuostatuose nustatytomis pareigomis, tobulinimo pasiūlymus.
- Bendradarbiauti su visų įmonės struktūrinių padalinių vadovais personalo klausimais.
- Pasirašyti dokumentus pagal savo kompetenciją.
- Reikalauti iš įstaigos vadovybės pagalbos vykdant savo pareigas ir teises.
- Prašyti įstaigos struktūrinių padalinių vadovų, specialistų ir darbuotojų reikiamos informacijos (ataskaitų, paaiškinimų ir t. t.).
Personalo skyriaus vadovas atsako:
- už savo pareigų, nustatytų šiuose pareiginiuose nuostatuose, netinkamą vykdymą ar nevykdymą, pagal galiojantį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą;
- už įstatymų pažeidimus, padarytus vykdant savo veiklą, pagal galiojantį Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų, baudžiamąjį bei civilinį kodeksus;
- už padarytą materialinę žalą pagal galiojantį Lietuvos Respublikos darbo bei civilinį kodeksus.
Reikalavimai valstybės tarnautojų pareigybių aprašymams
Rengiant pareigybės aprašymą valstybės tarnautojams, būtina vadovautis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamas funkcijas rekomenduojama aprašyti kaip siekiamą rezultatą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo, kvalifikuotumo reikalavimai suponuoja ir atitinkamus reikalavimus asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą. Todėl teisės aktais gali būti nustatyti specialūs reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje - specialiosios sąlygos siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje. Šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Nustatant šias sąlygas privalu paisyti Konstitucijos. Jos taip pat turi būti aiškios ir bendros visiems siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojantiesiems į valstybės tarnybą jos turi būti žinomos iš anksto.
Iš tokių reikalavimų paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir pan. reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt. Priimant į tam tikras pareigas gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt. Pabrėžtina, kad visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami.
Reikalavimai išsilavinimui
Pareigybės aprašyme turi būti nustatytas reikiamas išsilavinimas: studijų sritis (sritys), kvalifikacinis laipsnis ir/ar profesinė kvalifikacija, papildomai galima nurodyti ir studijų kryptį (kryptis); studijų srities galima nenurodyti, jeigu darbo patirtis yra svarbesnė už įgytą išsilavinimą. Studijų sritis ir kryptis nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. A, B ar C lygio išsilavinimas nustatomas atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, t. y. rašoma visa minėtame straipsnyje nurodyta formuluotė.
Pavyzdžiui, aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas (magistro kvalifikacinis laipsnis), socialinių mokslų studijų srities, viešojo administravimo krypties. Jeigu reikia, skliausteliuose galima nurodyti konkrečią specializaciją. Pavyzdžiui, aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas (magistro kvalifikacinis laipsnis), socialinių mokslų studijų srities, teisės krypties (tarptautinė teisė).
Galima nurodyti vieną ar kelias studijų sritis, nenurodant studijų krypčių. Metodikoje paminėta, kad studijų srities galima nenurodyti, jeigu darbo patirtis svarbesnė už įgytą išsilavinimą. Tai reiškia, kad reikia nurodyti auštąjį / aukštesnįjį / vidurinį išsilavinimą (atsižvelgiant į pareigybės lygį) ir darbo patirtį. Šiuo atveju nei studijų srities, nei studijų krypties nurodyti nereikia.
Užsienio kalbų mokėjimo reikalavimai
Jeigu reikia, nustatomos būtinos mokėti užsienio kalbos ir šių užsienio kalbų mokėjimo lygis; nustatant užsienio kalbų mokėjimo lygius, vadovaujamasi 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas) (OL 2004 L 390, p. Kalbos mokėjimo lygmuo nustatomas atsižvelgiant į Europass kalbų paso formos įsivertinimo lentelę.
Išskiriami trys kalbų mokėjimo lygmenys: pradedančio vartotojo lygmuo (lygiai A1 ir A2), pažengusio vartotojo lygmuo (lygiai B1 ir B2) bei įgudusio vartotojo lygmuo (lygiai C1 ir C2). Nurodant užsienio kalbų mokėjimo lygmenį nerekomenduojama atskirai vertinti supratimo, kalbėjimo ar rašymo įgūdžių.
Atveju, kai, pavyzdžiui, pareigybės aprašyme nurodytas pažengusio vartotojo lygmens B2 užsienio kalbų mokėjimo lygis, o pretendentų pateiktuose dokumentuose užsienio kalbų supratimo, rašymo ar kalbėjimo lygiai skirtingi, siūlytina, kad jie būtų ne žemesni, nei pareigybės aprašyme nurodyto kalbų mokėjimo lygmeniui priskirti lygiai, šiuo atveju - B1 ir B2.
Kompiuterinio raštingumo reikalavimai
Visuotinio kompiuterinio raštingumo standarto 19 punkte nustatyta, kad bazinius kompiuterinio raštingumo reikalavimus rekomenduojama taikyti valstybės tarnautojams, o to paties Standarto 11.1 punkte nurodyta, kad bazinė kompiuterinio raštingumo kvalifikacija apima informacinių technologijų žinias ir gebėjimus, pakankamus darbui kompiuteriu profesinėje veikloje vartotojo lygiu. Bazinė kompiuterinio raštingumo kvalifikacija dera su ECDL pradmenų pažymėjimu (šią programą sudaro išklausyti pagrindinio ECDL 1, 2, 3 ir 7 moduliai -pagrindinės informacijos technologijos sąvokos, kompiuterio naudojimas ir bylų tvarkymas, tekstų tvarkymas, informacija ir komunikacija). Bazinę kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją taip pat atitinka du universitetinių studijų kreditai.
Tačiau svarbu tai, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas turėtų darbo kompiuteriu žinių, tačiau nesvarbu, kur jis tokių žinių įgijo ir ar gali tai patvirtinti atitinkamu dokumentu. Todėl asmenims, kurie gyvenimo aprašyme nurodo kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją, taip pat turėtų būti neužkertamas kelias dalyvauti konkurse valstybės tarnautojo pareigoms eiti.
Pareigybės aprašyme taip pat galima nurodyti ir konkrečias kompiuterines programas, su kuriomis turės dirbti valstybės tarnautojas. Šių programų sąrašas turi būti baigtinis, pavyzdžiui, mokėti dirbti šiomis kompiuterinėmis programomis: MS Word, MS Excel, MS Outlook, Internet Explorer; arba mokėti dirbti kompiuteriu MS Office programiniu pakeltu.
Dažnai pasitaiko, kad pareigybės aprašymo specialiuosiuose reikalavimuose būna nurodytas reikalavimas „turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“.
Klaidų analizė rengiant pareigybių aprašymus
2017 m. Valstybės tarnybos departamentas patikrino 5607 Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje pateiktus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus. Net trečdalis iš jų buvo su klaidomis, taigi departamentas juos grąžino įstaigoms patikslinti. Ištaisyti pareigybių aprašymai buvo patvirtinti.
Neretai įstaigos pareigybių aprašymuose nustato perteklinius ar pernelyg aukštus reikalavimus, kas trukdo į konkursus pritraukti potencialiai tinkamus kandidatus, taip pat suteikia pagrindą visuomenei abejoti šių konkursų skaidrumu. Didžiąją dalį klaidų sudarė neteisingai suformuluoti specialieji reikalavimai.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos:
- Neteisingai nurodyti darbo patirties reikalavimai, dažniau aukštesni, nei rekomenduojama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikoje.
- Nustatomas reikalavimas tarnautojui mokėti užsienio kalbą nors nei iš pareigybės paskirties, nei iš veiklos srities, nei iš funkcijų nesimato, kad užsienio kalba būtų reikalinga. Taip pat būna, kad nustatant specialųjį reikalavimą dėl užsienio kalbos mokėjimo nenurodoma, kurios būtent kalbos ir kokiu lygiu reiktų mokėti.
- Neteisingai formuluojami pareigybių pavadinimai.
- Neteisingai nurodoma veiklos sritis (neįvardijama konkreti sritis: bendroji ar specialioji).
- Neteisingai nustatomas reikalingas išsilavinimas (nurodoma studijų kryptis, bet neįvardijama studijų sritis).
Valstybės tarnybos departamentas kviečia įstaigas naudotis pernai atnaujintomis Rekomendacijomis dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo, konsultuotis el. +370 5 205 48 80.
tags: #ar #turi #buti #nurodytas #pavaldumas #darbuotoju