Paauglystė - vienas sudėtingiausių iš visų amžiaus tarpsnių, nes šiuo laikotarpiu vyksta labai svarbūs fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai pokyčiai. Keičiasi aplinkinio pasaulio, savo vaidmens jame, taip pat ir atsakomybės suvokimas bei vertybės. Tačiau paaugliai dažnai kenčia nuo suaugusiųjų nesupratimo, reguliavimo, priekaištų. Tuo pačiu patys išgyvena jausmų sumaištis, prieštaringus norus ir interesų konfliktus.
Šis nelengvas, bet laikinas, laikotarpis ypatingai svarbus augančio žmogaus savivertei, ateičiai ir galimybėms. Vaikui nėra lengva išgyventi laikotarpį tarp vaikystės ir brandos. Tačiau ne mažiau sunku ir tėvams: sulaukus vaikų paauglystės, mums pradeda atrodyti, kad mūsų vaikai galbūt yra iš kitos planetos arba pradedame elgtis su jais pernelyg atsargiai, riboti juos ir saugoti.
Paauglystė neretai lyginama su turbulencija: „kratyti“ pradeda ne tik tuos, kurie tiesiogiai į ją patenka, bet ir esančius šalia. Tačiau paauglystė eina ir praeina, tereikia išmokti iššifruoti „keistą“ paauglių elgesį ir mums, suaugusiems, tinkamai į tai reaguoti.
Paauglystė - gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus. Ji trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Paauglystės amžius gana sąlygiškas. Kai kurie autoriai nurodo ją esant nuo 12 iki 18 metų, kiti paankstina paauglystės pradžią ar pavėlina jos pabaigą.
Šiame amžiaus tarpsnyje paaugliams kyla natūralių ir neišvengiamų raidos uždavinių. Pagrindiniai paauglystės uždaviniai - išsivaduoti nuo vaikiškų santykių su tėvais ir atrasti save.
Fiziniai ir psichologiniai pokyčiai paauglystėje
Tai ypatingas metas ir kūnui, ir jo savininkui! Dėl natūraliai suintensyvėjusio hormonų išsiskyrimo kūnas auga ir vystosi gana sparčiai bei netolygiai. Paaugliai tampa nerangūs. Kinta kūno proporcijos, judesiai tampa kiek nekoordinuoti.
Lytinės brandos metu paaugliai labai nestabilūs: jų nuotaika gal keistis keletą kartų per valandą. Jie dažniau pavargsta, tampa irzlūs ir pažeidžiami. Vystosi paauglių abstraktus mąstymas, susitelkimas į save, fantazavimas, realybės stebėjimas.
Paradoksas: paaugliai ieško savęs bandydami skirtingus dalykus, judėdami į priekį ir atsitraukdami, kurdami savo įvaizdį, apgaubdami savo pasaulį paslapties „šydu“. Kartu jie rengia nuolatinius „įsiveržimus“ į suaugusiųjų teritoriją. Provokuodami jie ieško savo egzistencijos patvirtinimo, savojo „aš“.
Siekiant viską išbandyti, paauglystė yra tas laikas, kada dažniausiai pradedama vartoti psichoaktyviąsias medžiagas: narkotikus, alkoholį, tabaką. Didesnė priklausomybės rizika: tas pats psichoaktyviosios medžiagos kiekis vaiką ar paauglį veikia skirtingai negu suaugusįjį. Jaunuoliai išgyvena daug nežinios ir pasimetimo, todėl yra pažeidžiami ir lengvai veikiami išorinės aplinkos.
Paauglių poreikiai
Anot R. Campbell, paaugliai nėra jauni suaugę, jų poreikiai yra vaikiški, jiems taip pat reikia jausti, kad juos myli, jais rūpinasi, domisi ir supranta. Daug paauglių žiūri į save neigiamai, nes jų nesupranta, neįvertina, tampa apatiški, o apatija gali virsti maištu arba depresija.
- Paaugliams reikia dėmesio ir palaikymo, kiek įmanoma nevertinant ir nemoralizuojant.
- Besąlygiško priėmimo, meilės, nepriklausomai nuo vaiko pasiekimų ir laimėjimų.
- Tikslių, aiškių (ne per daug griežtų, per „ankštų“ paaugliui) taisyklių, ribų, kurių turi laikytis ir suaugusieji. Be šių ribų ir taisyklių paaugliui gali būti sunku tinkamai elgtis. Taisyklės ir ribos turi keistis vaikui augant.
- Priklausyti į save panašių asmenų grupei, jaustis reikšmingu ir pripažintu.
- Vystytis ir mokytis iš savo asmeninės praktikos ir patirties.
- Galėti kūrybiškai išreikšti save ir savirealizuotis, turėti ateities tikslus. Nepaisant paauglio noro gyventi „čia ir dabar“ ateities tikslų turėjimas įneša tvarkos į paauglio gyvenimą.
- Gebėti išsakyti savo nuomonę, išreikšti savo poziciją (šis gebėjimas susijęs su pasitikėjimu savimi ir leidžia paaugliui atsispirti blogai aplinkos įtakai ar neužsidaryti savyje).
Kaip bendrauti su paaugliu?
Užmegzkite ryšį ir efektyviai bendraukite su savo paaugliu (užduodami TEISINGUS klausimus)
Paauglystės laikotarpiu tėvų ir vaikų santykiai tampa komplikuoti. Paaugliai nori būti savarankiški, nepriklausomi, dažnai kyla noras prieštarauti viskam, ką sako tėvai. Paauglystės krizė - pokyčių metas, kuris pasireiškia emociniu, psichologiniu ir fiziniu vystymusi. Tai iššūkis ne tik patiems paaugliams, bet ir jų tėvams bei aplinkiniams. Tėvai dažnai pasijaučia besitraukiantys į antrą planą, prarandantys raktą į vaiko asmeninę erdvę. Normalu, jei paauglys dažnai paniuręs ar atrodo nenorintis bendrauti.
Paauglio tėvams pats metas atsisakyti minties „sujungti“ suaugusįjį ir vaiką, nustoti projektuoti save į besiformuojančią jo asmenybę. „Neuždavinėkite įkyrių klausimų, bet išlikite atviri pokalbiui bet kokia tema“, - pataria paauglių ekspertai.
Tėvams šis laikas tampa ypač sunkus. Stebint, kaip keičiasi Jūsų ir vaiko santykiai, gali kilti nerimas, sielvartas ir noras juos išlaikyti tokius, kokie buvo. Išlaikyti artimus santykius padeda tarpusavio supratimas.
Tėvams nebereikia „visko suprasti“ ar siekti „maksimalaus artumo“ su vaiku: paaugliui tai sukelia nerimą ir pasipriešinimą. Tai ko gi paaugliai nori iš mūsų? Kad paliktume juos ramybėje ir nestatytume savo gyvenimiškos patirties į pirmą vietą? Į šiuos klausimus nėra vienareikšmių atsakymų. Tačiau esama patarimų, į kuriuos verta įsiklausyti:
- Būkite kantrūs.
- Bet kokioje situacijoje siekite konstruktyvaus dialogo.
- Domėkitės tuo, kas rūpi jūsų vaikui.
- Kiek įmanoma, praleiskite su juo daugiau laiko.
- Mokėkite išlaukti, kol vaikas norės pasipasakoti.
- Stenkitės nekritikuoti, net jei kritika būtų pagrįsta.
- Nelyginkite savo vaiko su kitais vaikais ir nesakykite, kad kitas vaikas geresnis už jį.
- Paaugliai dažnai būna grubūs, tačiau reiktų pasistengti į tai nereaguoti, neįsižeisti.
Nors demonstruoja grubumą, paaugliai yra viduje pažeidžiami, todėl jiems reikia jausti, kad juos supranta, priima ir myli besąlygiškai, nepriklausomai nuo jų laimėjimų, vien dėl to, kad jei yra.
Nepaisant to, kad yra nepaprastai sudėtingas tarpsnis, paauglystė - nuostabus gyvenimo etapas, kai gimsta naujas požiūris į pasaulį. Tai paaštrėjusių jausmų, stiprių išgyvenimų, tačiau ir lengvumo laikas. Mūsų paaugliai suteikia galimybę ir vėl susitikti su seniai užmiršta mūsų prigimties dalimi, grįžti prie mūsų šaknų nepasiduodant nostalgijai.
Ką daryti, jei jaučiate, kad artėja pavojus?
- Pradžioje nedarykite nieko. Leiskite paaugliui šiek tiek pailsėti. Pagalvokite, ar būtų prasmingiau nukelti pokalbį vėlesniam metui tą pačią dieną, ar rytojui.
- Supraskime, kas gi iš tiesų vyksta. Paklauskime savęs, kur iš tiesų slypi pavojus? Jaunimas dažniau emociškai pervargsta ir tai yra normalu.
- Pasitikrinkite, ar teisingai supratote savo paauglį. Atsisakykite išankstinio užtikrintumo ir „žinojimo”, dėl ko jūsų paauglys iš tikrųjų jaudinasi. Pasitikrinkite, ar teisingai jį ar ją supratote.
Paauglystė - tai šeimos santykių išbandymas. Auginti paauglį sunku net ir geriausiems tėvams, o būti paaugliu yra sunku kiekvienam, nesvarbu kokioje šeimoje ar aplinkoje tu augi.
