Krikštas yra nuplovimas vandeniu, susietas su Kristaus nurodytais gyvenimo žodžiais ir panaikinantis gimtąją nuodėmę, o jei krikštijamas suaugęs žmogus - ir asmeninę nuodėmę.
Šiandien tendencijos kiek pasikeitę ir dažniausiai krikštijami pusmečio-metukų sulaukę kūdikiai. Seniau buvo priimta tik gimusius vaikučius vežti krikštyti, bene privalu būdavo tai padaryti, iki vaikui sueis trys mėnesiai.
Krikšto Sakramento Elementai
Krikšto sakramento metu naudojami simboliai ir elementai turi gilią reikšmę:
- Pašventintas vanduo. Šventas vanduo krikštynų apeigų metu ant krikštijamojo galvos pilamas tris kartus: Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu.
- Katechumenų aliejus. Šiuo aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė.
- Krizmos aliejus. Šiuo aliejumi tepama pakrikštytojo kakta - tai išrinkimo ženklas.
- Baltas Krikšto drabužis. Šiuo drabužėliu apgobiamas pakrikštytasis. Drabužis simbolizuoja Dievo globą, naują, džiaugsmingą gyvenimą ir Jėzaus Kristaus šventumą.
- Krikšto žvakė. Šis apeigų atributas yra asociacija į Kristų, dovanojantį naują gyvenimo šviesą. Žvakė - šviesos simbolis, ji apšviečia tamsą, o Kristaus dovanotas tikėjimas - žmogaus gyvenimą.
Tėvų ir Krikštatėvių Vaidmuo
Pirmiausia, tai labai svarbu, kad krikštijant vaikutį dalyvautų ir jo tėveliai. Apeigų metu tėveliai garsiai prašo savo kūdikiui Krikšto sakramento, daro kryžiaus ženklą vaikučio kaktoje po krikštytojo, taip pat atsižada piktosios dvasios bei išpažįsta tikėjimą. Tiek tėvai, tiek ir krikštatėviai turi būti aktyvūs krikščionys, t. y. Kartais kunigų klausiama, ar gali nekrikštyti tėvai prašyti, kad jų vaikas būtų pakrikštytas.
Reikia paminėti ir situaciją, kuomet tėvai yra išsiskyrę. Kai planuojate krikštynas tai labai svarbu, kad nesulauktumėte nemalonios „staigmenos“. Iki pilnametystės, mes žinome, už vaikų auklėjimą yra atsakingi abu tėvai, nesvarbu, ar jie susituokę, ar išsiskyrę. Tad ir dėl vaikučio Krikšto abu tėvai turi priimti sprendimą. Turėtų būti abiejų tėvų sutikimas krikštyti vaiką. Išimtis taikoma tuomet, jei vienam iš tėvų yra apribotos motinystės ar tėvystės teisės, taip pat mirties atveju.
Krikštatėvių Pasirinkimas ir Reikalavimai
Krikštatėvių pasirinkimas yra bene vienas pirmųjų darbų, kurį turite padaryti planuodami vaikučio krikštynų šventę. Pagalvokite, ką norite matyti savo vaiko krikšto tėvais. Siūlome nesivadovauti tokiomis pozicijomis kaip „čia mano sesė, privalau ją pakviesti būti krikštamote“, „mes jų vaiko krikšto tėvai, tai reikėtų prašyti juos“ ir pan.
Gana svarbus akcentas - ar būsimieji krikštatėviai tiki į Dievą ir ar sugebės būti vaiko dvasiniais autoritetais.
Taigi, kiekviena šeima turi teisę prašyti pakrikštyti jų atžalą. Dažniausiai kunigas pasiūlo, kad tai yra puiki galimybė pasikrikštyti ir patiems tėveliams. Tačiau prievartos jokios nėra, svarbiausia, kad krikštijant vaikutį būtų žmonių, kurie jam padės laikytis krikščioniškojo tikėjimo ir būti bendruomenės nariu.
Ar gali būti seneliai krikšto tėvais?
Kartais nutinka ir taip, kad į krikštatėvius tinkamų kandidatų tiesiog nėra (pora - vienturčiai šeimoje, su giminėmis nebendrauja, neturi artimų draugų, ilgai gyveno užsienyje, todėl visi ryšiai nutrūko ir pan.). Tokiu atveju krikštatėviais gali būti vyresni žmonės, pavyzdžiui, vaiko seneliai, mamos ar tėčio dėdės, tetos ir kiti asmenys.
Jūsų atveju - tai tegu seneliai ir būna Krikšto tėvais (mat krikštatėviais negali būti tik tėvas, motina arba sutuoktinis).
Kiti galimi krikštatėviai
- Susituokę krikšto tėvai. Bene dažniausiai krikštatėviais pasirenkama susituokusi (paprastai - ir savo santuoką bažnyčioje palaiminusi) pora.
- Krikšto tėvai iš atskirų šeimų. Motyvų, kodėl pasirenkami krikštatėviai iš atskirų šeimų, yra pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, jei šeima turi vienturtį ir nenori įžeisti nei vaikelio mamos, nei tėčio artimųjų, krikšto mamą parenka iš vienos, o krikštatėvį - iš kitos giminės. Taip pat dažnai artimas žmogus, idealiai tinkantis į krikštatėvius, yra viengungis, tad kito krikšto tėvo tenka ieškoti kitoje giminėje.
- Krikšto mama - nėščia moteris. Anksčiau į krikštamotes nebuvo priimta kviesti nėščių moterų. Tačiau tam nėra jokio pagrindo. Nėščiosios tapimui krikštamote pritaria ir dvasininkai.
- Krikštatėviai - pasiturintys žmonės. Anksčiau, kai viena iš krikštatėvių funkcijų buvo remti vaiką materialiai, pasiturintys krikštatėviai buvo laikomi privalumu, o kartais - net ir būtinybe.
Taigi, apibendrinant, rinkdami krikštatėvius vadovaukitės širdimi: tuomet tikrai išrinksite pačius geriausius krikšto tėvelius savo atžalai.
Krikšto Drabužiai ir Simbolika
Bene didžiausiu galvos skausmu (gerąja prasme) tėveliams tampa krikštijamo vaikučio drabužiai. Juk visi tėveliai trokšta savo mažylius padabinti kuo puošniau, dailiau, išskirtiniau ir pan.
Nepriklausomai nuo to, ar krikštijamas berniukas, ar mergaitė, dažniausiai renkamasi pagal tai, kokios medžiagos drabužėliai domina. Lininiai drabužėliai asocijuojasi su senove, giliomis tradicijomis.
Medvilniniai rūbeliai krikštynoms yra vieni populiariausių. Juos dažniau renkasi tie, kurie perka masinės gamybos drabužius, t. y. parduotuvėse, turguje ar kitose prekybos vietose.
Spalvų Simbolika Krikštynų Drabužiuose
Dar visai neseniai tarsi nerašyta taisyklė buvo rengti krikštijamą vaikutį akinamo baltumo rūbeliais, o šiandien spalvinė gana labai praplėsta ir tai sveikintina. Mergaičių aprangai dažniau pasirenkama rožinė spalva, o berniukų - žydra, mėlyna arba kreminė, rusva. Drabužių spalvos jokios simbolikos neturi, todėl galite rengti atžalą taip, kaip Jums patinka.
Balta spalva, žinoma, traktuojama kaip tinkamiausia spalva krikštynoms. Ja rekomenduojama puošti ne tik vaikutį, tačiau ir puoštis mamai, senelėms, tetoms, krikšto mamai.
Raudona spalva tinkama krikštynoms, tačiau reikėtų rinktis švelnesnę, ne itin ryšią raudoną, o geriausia - rausvą.
Avalynės Pasirinkimas
Kalbant apie drabužėlius, tikslinga apžvelgti ir kelis aspektus, susijusius su batukų pasirinkimu. Pirmiausia, tai reikia atsižvelgti į tai, ar krikštijamas vaikutis jau vaikšto ar dar ne. Jei vaikas vaikšto, tuomet rinkdamiesi batukus prioritetu laikykite ne tik batukų išvaizdą, tačiau ir patogumą. Kalbant apie batukų spalvą, tai jie derinami prie bendro drabužėlių ansamblio. Dažniausias pasirinkimas - balti drabužiai ir balti batukai.
Krikštynų Šventės Planavimas
Planuokite - tai labai svarbu. Planai suteikia kryptingumo, jei viską darysite neturėdami plano, bus chaosas, pastebėsite, kad nepadarėte to ir ano, veiksmai susijauks ir pan. Turėsite daug streso, kurio galite išvengti. Susidarykite planą, atsižvelgdami į darbų eiliškumą. Pavyzdžiui, nesusitarkite su kunigu dėl krikštynų datos, jei to dar neaptarėte su krikštatėviais. Juk būsimieji krikštatėviai tai dienai jau gali turėti savų planų.
Šventės Vietos Pasirinkimas
Klausimas, kur švęsti krikštynas, neabejotinai kyla visiems tėveliams, kurie planuoja šią gražią šventę. Rinkdamiesi vietą šventei, žinoma, atsižvelgsite į kainos aspektą - galimybės ne visų vienodos ir neretai būtent finansinės galimybės suponuoja pasirinkimą ir nurungia mūsų norus ir vizijas.
Yra kelios populiarios vietos krikštynų šventei:
- Krikštynų šventė namuose. Viena, jei gyvenate individualiame name, ir visai kas kita, jei gyvenate daugiabutyje.
- Krikštynų šventė - iškyla gamtoje. Švęsti gamtoje smagu ir itin linksma.
- Krikštynų šventė kavinėje ar restorane. Krikštynoms švęsti pasirinkę maitinimo įstaigą, atmesite daugybę rūpesčių.
Klausimai ir Atsakymai Apie Krikštą
Šiame skyriuje pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie Krikšto sakramentą Katalikų Bažnyčioje. Aptariami įvairūs aspektai - nuo amžiaus apribojimų iki reikalavimų krikšto tėvams.
Vaiko Krikštas
Kokio amžiaus kūdikėlis gali būti krikštijamas?
Patariama kūdikėlį pakrikštyti ilgai to neatidėliojant. Išskirtiniais atvejais (pvz., ligos) krikštijama kuo skubiau.
Kokie dokumentai reikalingi norint pakrikštyti kūdikį? Ar reikia iš anksto registruotis, ar galima krikštyti bet kuriame mieste, ar būtini abu krikšto tėvai, gal užtenka vieno?
Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas, taip pat ir apie Krikšto sakramentą, kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę. Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausia ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija, tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje. Kanonų teisės kodekso kan. 872 įsakmiai kalba tik apie vieną krikštatėvį, tačiau tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, paprastai vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą, į kurią priimamas krikštijamasis.
Prieš 4 metus įregistravome santuoką tik santuokos rūmuose. Neseniai susilaukėme dukrytės ir norėtume ją pakrikštyti bažnyčioje. Ar gali būti kliūčių vaiko krikštui?
Vaiko krikštui jokių kliūčių būti negali. Žinoma, kunigas tikriausiai paragins sudaryti ir bažnytinę santuoką, tačiau jokios prievartos šiuo atžvilgiu būti negali. Kunigas turi turėti moralinį tikrumą, kad pakrikštytas kūdikis bus auklėjamas katalikiškai.
Ar gali tik vienas iš tėvų pakrikštyti vaiką? Vaiko tėvas yra nekrikštytas ir nepriėjęs Pirmosios komunijos.
Pakanka, kad bent vienas iš tėvų prašo, kad būtų pakrikštytas jų vaikas. Šiuo atveju motina, prašydama kūdikiui Krikšto, taip pat prisiima ir atsakomybę už tolesnį jo krikščionišką auklėjimą.
Norim su vyru pakrikštyti savo sūnų. Priklausau Šv. Jurgio bažnyčiai. Kokių dokumentų reikia? Tik, deja, mes nesusituokę bažnyčioje, o tik metrikacijos įstaigoje.
Tėvų santuokos bažnyčioje faktas neturi lemiamos reikšmės, siekiant pakrikštyti kūdikį. Jei tik tėvai nori ir pasižada savo vaiką auklėti krikščioniškai, joks kunigas neatsisakys jo pakrikštyti. Iš dokumentų reikalaujama tik gimimo liudijimo.
Dėl kokių priežasčių būtų galima perkrikštyti vaiką?
Jei Krikštas buvo suteiktas galiojančiai, jokių „perkrikštijimų” būti negali. Kartais būna situacijų, kai kyla pagrįstų abejonių dėl Krikšto suteikimo. Tokiais atvejais suteikiamas vadinamasis „Krikštas su sąlyga”. Bet kokie kiti motyvai yra nepriimtini.
Ar galima vaiką krikštyti, kai mama lietuvė, tėvas irgi lietuvis (pilietybė lietuvių), bet abu yra rusų tautybės?
Nei pilietybė, nei tautybė Krikštui tikrai negali trukdyti! Taip, Jūs tikrai galite krikštyti.
Krikšto Tėvai
Ar gali krikšto tėvais būti ne katalikai?
Krikštatėvis gali būti tik katalikas, atitinkantis tam tikrus reikalavimus. Jis turi būti priėmęs vadinamuosius įkrikščioninimo sakramentus: Krikštą, Pirmąją Komuniją, Sutvirtinimo sakramentą, o jei yra vedęs - gyventi Bažnyčios palaimintoje santuokoje, būti nevaržomas jokių kanoninių bausmių, sulaukęs atitinkamo amžiaus. Sykiu Bažnyčios Kanonų teisė reikalauja bent vieno krikštatėvio, tad situacijos gali būti sprendžiamos įvairiai, pvz., vienas gali būti krikštatėvis, o kitas - krikšto liudininkas. Ne katalikas krikštatėviu būti negali ir dėl dar vienos svarbios priežasties. Mat Krikštas nėra vien trumpalaikė apeiga, o krikštatėvis - tik statistinė figūra ar kokia nors apeigų puošmena. Krikštatėviai, sutikdami eiti šias pareigas, sykiu prisiima ir gana rimtus įsipareigojimus, pvz., rūpintis, kad jo krikštavaikis būtų auklėjamas katalikiškai, padėti kūdikiui tapti geru kataliku ir tuo rūpinantis pagelbėti tėvams.
Ar gali evangelikas liuteronas būti krikšto tėvu katalikų bažnyčioje?
Krikštatėviais katalikui gali būti tik katalikas. Kitos konfesijos krikščionis gali būti krikšto liudininkas. Tačiau būtina, kad bent vienas būtų katalikas, galintis prisiimti krikštatėvio pareigas (pagal Kanonų teisės kodekso kan. 874 normas, krikštatėviais gali būti tikintieji, kuriuos pasirinko pats krikštijamasis ar jo tėvai (globėjai) ir kurie sutinka prisiimti šias pareigas. Krikštatėviai privalo būti sulaukę 16 metų amžiaus, priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo, o sutuoktiniai - Santuokos sakramentus, nebūti varžomi jokių bažnytinių bausmių).
Ar gali vaiką pakrikštyti dvi krikšto mamos? Ar būtinai turi būti du žmonės skirtingų lyčių?
Krikštatėvių institutas savotiškai atspindi vaiko tikrąją šeimą, todėl jam duodamas krikšto tėtis ir mama (arba „iš bėdos“, kai neįmanoma, kad būtų du, kartais būna vienas krikšto tėtis arba viena krikšto mama).
Ar gali krikšto tėvais būti dvi poros, t. y. būtų dvi krikšto mamos ir du krikšto tėčiai?
Krikšto tėvais gali būti vienas krikšto tėvas ar viena krikšto motina; arba du - krikšto tėvas ir motina. Krikšto tėvų institucija yra savotiškas tikrosios šeimos atspindys. Vaiką gimdo tėvas ir motina, o ne du tėvai, ne dvi motinos, ne dvi poros... (Netgi ir Lotynų Amerikoje, kur yra tradicija per krikštynas turėti daug krikštatėvių, oficialiai krikštatėviai yra tik du, o kiti laikomi liudininkais, kas krikšto atveju neturi ypatingos prasmės.)
Ar gali Krikšto tėvais būti sutuoktiniai? (Ar čia tik prietaras, kad vyrui ir žmonai geriau nebūti krikšto tėvais, nes išsiskiria?)
Tai tik prietarai ir nieko daugiau! Tačiau tai nereiškia, kad bet kas gali būti tikrais Krikšto tėvais.
Norint pakrikštyti vaiką, ar būtini Krikšto tėvai? Mes su vyru neturime tokių draugų ar giminių, kurie jais galėtų būti, bet norime, jog vaikai būtų krikščionys. Dvasiniai vaikų mokytojai būsime mes, seneliai.
Jūsų atveju - tai tegu seneliai ir būna Krikšto tėvais (mat krikštatėviais negali būti tik tėvas, motina arba sutuoktinis).
Ar gali sesuo savo broliui būti krikšto mama?
Krikšto tėvais, pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą, dėl giminystės ryšių negali būti tik tėvas, motina ir sutuoktinis. Daugiau jokių apribojimų Bažnyčios teisė nenumato (žinoma, išlaikant visus kitus reikalavimus krikštatėviams: priimti įkrikščioninimo sakramentai - Komunija ir Sutvirtinimas; jeigu krikštatėviai šeima - tai susituokę Bažnyčioje; nepasitraukę iš Bažnyčios savo apsisprendimu; nenubausti bažnytine bausme).
Ar gali mergaitės sutvirtinimo globėju būti jos krikšto tėvas?
Tradicisiškai Lietuvoje Sutvirtinimo sakramento globėju pasirenkamas tos pačios lyties atstovas/-ė, tačiau tai nebūtina, nes Bažnyčios teisė šito nereglamentuoja, o tik teigia, kad globėju negali būti sutvirtinamojo /-sios tėvas, motina ar sutuoktinis /-ė.
Ar galima atsisakyti būti Krikšto tėvais? Ką teigia Bažnyčia tuo klausimu?
Žmogus yra šiuo požiūriu laisvas. Pagrindinis argumentas neturėtų būti „nenoriu“. Jei žmogus pagrįstai mano, kad negalės tinkamai atlikti šios pareigos, arba, sakykime, egzistuoja kažkokie priešiškumai tarp žmonių, tikrai galima atsisakyti prisiimti krikštatėvių pareigas. Bažnyčios įstatymai nieko konkrečiai apie tai nesako.
Krikštas Paaugliams ir Suaugusiems
Ar galima pakrikštyti 9 metų vaiką?
Paprastai tokiais atvejais rekomenduojama vaiką ruošti Pirmajai Komunijai ir prieš ją pakrikštyti (beje, tokių atvejų pastaruoju metu daugėja). Nes tai jau toks vaiko amžius, kad paprastai atsivesti ir paprašyti pakrikštyti neišeis - vaikas jau pakankamai sąmoningas ir turi turėti bent minimalų parengimą, tuo labiau kad ir krikštijamas tokio amžiaus vaikas su vyskupo leidimu.
Man 17 metų, abu tėvai yra ateistai. Aš labai norėčiau pasikrikštyti. Ar būtinas tėvų sutikimas? Ar galima būtų be jo pasikrikštyti?
Pagal Katalikų Bažnyčios kanonų teisės kodeksą jūs esate jau pilnametis ir galite pats apsispręsti. Žinoma, kad iki 18 metų dar gali kilti gyvenimiško pobūdžio problemų, pvz., tėvai gali prieštarauti. Ėjimas į Krikštą per išbandymus tikrai yra ištikimybės Dievui ženklas. Tačiau priimti Krikštą tėvų sutikimo tikrai nereikia.
Kiti Klausimai
Kaip gauti Krikšto liudijimo dokumentą, reikalingą Santuokai?
Krikšto liudijimo dokumentas gaunamas apsilankant savo Krikšto parapijoje, kur bus daromos atitinkamos žymos į Krikšto metrikacijos knygas, kad išduodamas toks pažymėjimas santuokai, žinant, jog anksčiau nebuvo toks išrašytas.
Žinome, jog kiekvienas krikščionis turi būti pakrikštytas. Dažniausiai krikštijami vaikai - kūdikiai. Jeigu žmogus nebuvo krikštytas vaikystėje, krikštijamas suaugęs. Tačiau yra žmonių, ypač tremtinių, emigrantų, jų vaikų ir vaikaičių, kurie nežino, ar vaikystėje buvo krikštyti. Gal galima juos pakrikštyti antrą kartą? Ar reikia sentikiams, reformatams persikrikštyti, jeigu jie nori pereiti į katalikų tikėjimą?
Dėl Krikšto niekuomet neturėtų likti jokių abejonių. Lygiai to paties laikomasi ir sentikiams pereinant pas katalikus; ortodoksams ir protestantams to daryti nereikia, nes jų Krikšto sakramento galiojimą pripažįsta ir Katalikų Bažnyčia.
1987 m. krikštijome savo sūnėną. Buvau Krikšto motina. Į Krikštų knygą įrašė ne mano vardą ir pavardę. Ar mano sūnėno Krikštas galioja?
Žinoma, kad Krikštas galioja, ir jūs netgi jokios nuodėmės faktiškai nepadarėte.
