Darbo vietos ergonomika yra labai svarbi kiekvieno asmens gyvenime. Tinkamai įsirengus ir susitvarkius darbo vietą, galima ilgiau dirbti ir išlikti žvaliam bei nepavargusiam. Visada mieliau, kai po ilgos darbo dienos dar esi pilnas jėgų ir gali padaryti dar daug įdomių dalykų.
Kiekvieno darbuotojo darbo vieta turi būti parenkama tinkamai bei atsakingai, nes nuo to priklauso dirbančiojo asmens darbo našumas. Kam vargti darbo vietoje, jeigu galima dirbti patogiai?
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, keliamus asmens ženklui patalpose Lietuvoje, atsižvelgiant į darbo vietos ergonomiką, gaisrinę saugą ir vaizdo stebėjimo aspektus.
Darbo Vietos Ergonomikos Reikalavimai
Darbo vietos ergonomikai turi įtakos ir stalo aukštis, kuris turi atitikti kėdės aukštį: atstumas nuo kėdės iki stalo viršaus turi būti toks, kad dirbant nereikėtų pasilenkti arba kelti rankų. Ergonomiški stalai skiriasi reguliavimo aukščiu: 47cm, 50cm, 60cm ar 65cm.
Taigi, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina darbuotojams, darbo vietos plotas vienam darbuotojui (kompiuterinei darbo vietai) turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės, taip pat reikia pakankamai vietos laisvai judėti. Jeigu kabinete yra daugiau, nei viena darbo su kompiuteriu vieta, atstumas tarp monitorių ekranų ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių - ne mažesnis kaip 1,2 metro.
Darbo stalas turi būti pakankamai didelis (rekomenduojamas minimalus dydis 1200mm x 800mm, o geriausias 1600mm x 800mm), kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus darbui svarbius įrenginius. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterinio darbo stalo aukštis būtų reguliuojamo aukščio.
Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį. Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimą. Naudojantis netinkama kėde, darbuotojo nugaros ir kojų raumenis veikia nepageidautinas statinis krūvis. Sėdint stabilią kūno padėtį palaiko liemens, pečių ir kaklo raumenys. Nesiliaujant statinei įtampai, šie raumenys blogiau aprūpinami krauju, jie nuvargsta ir skauda.
Koks biuras šiandien gali būti be kompiuterio ir kitų įvesties įrenginių? Taigi, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina visiems dirbantiesiems biure, Lietuvos higienos normoje HN32:2004 nurodoma, kad visi darbe naudojami videoterminalo įrenginiai turi būti nepavojingi darbuotojų sveikatai ir pažymėti „CE“ ženklu, patvirtinančiu jų atitiktį.
Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 40 cm, paprastai 45-75 cm (priklausomai nuo to su kokia informacija dirbama, bet patogiausias atstumas yra per žmogaus rankos ilgį); tai taip pat priklauso nuo monitoriaus įstrižainės. Ženklai vaizduoklyje turi būti ryškaus kontūro, lengvai įskaitomi. Vaizdas monitoriuje turi būti stabilus ir nemirgantis, be akinančių blyksnių ir atspindžių, kad darbuotojui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio. Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn.
Klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną, išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio. Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį: ji turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudojamas kokybiškas pelės kilimėlis. Svarbu, kad pelė būtų švari. Klaviatūra turi būti atskirta nuo monitoriaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jos paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi. Dirbant klaviatūra, plaštaką, riešus ir alkūnes reikia laikyti tiesiai.
Darbo vietos ergonomika apibrėžia ir reikalavimus apšvietimui. Patalpoje turi būti higienos normos atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus. 2. vaizduoklio - ne mažesnė kaip 100 lx ir ne didesnė kaip 250 lx. Natūralios ir dirbtinės apšvietos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančio blyksnių ir atspindžio vaizduoklyje poveikio. Esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Dėl vietinės apšvietos vaizduoklyje neturi būti akinančių blyksnių.
Triukšmo lygiai darbo vietoje turi atitikti higienos normos reikalavimus. Esant reikalui, patalpų apdailai gali būti naudojamos garsą sugeriančios medžiagos. Patalpos šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas turi būti įrengtas pagal galiojančių normų reikalavimus. Bet kokia spinduliuotė turi neviršyti sveikatai kenksmingų lygių. Šiluminio spinduliavimo intensyvumas. Šiluminės aplinkos parametrų vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir darbų sunkumo kategoriją. Skiriami du metų laikotarpiai: šaltasis ir šiltasis. Skiriamos trys darbų sunkumo kategorijos: lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb) ir sunkus fizinis darbas (III).
Kaip ir minėjome aukščiau šiluminės aplinkos parametrų vertės yra nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją (lengvas (Ia, Ib), vidutinio sunkumo (IIa, IIb), ir sunkus fizinis darbas (III)). Pvz:. Dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos (specialios) 5 (10) min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. Dirbant 12 valandų darbo dieną (40 val. darbo savaitę), reglamentuotos (specialios) pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka.
Gaisrinės Saugos Reikalavimai
Kiekvienoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje turi būti parengta gaisrinės saugos instrukcija, atitinkanti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau - BGST) 1 priedo reikalavimus. Taip pat turi būti parengtas darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas, kaip tai nustatyta BGST 2 priedo reikalavimuose. Turi būti organizuojami ir registruojami darbuotojų instruktažai gaisrinės saugos klausimais.
- Įvadinis - visiems darbuotojams, pradedantiems eiti pareigas ar dirbti.
- Periodinis - ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.
- Papildomas - pakeitus gaisrinės saugos instrukciją (išskyrus redakcinio pobūdžio pakeitimus), darbo vietą, pasikeitus darbo funkcijoms, gamybos technologiniams procesams, įvykus sprogimui arba kilus gaisrui, paaiškėjus, kad darbuotojas stokoja reikiamų gaisrinės saugos žinių.
Įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas arba darbuotojas, kuriam vadovas pavedė kontroliuoti objekto gaisrinės saugos būklę ir imtis priemonių gaisrinės saugos reikalavimams vykdyti, turi būti išklausę mokymo programą arba įvadinio mokymo programą ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą, kaip tai nustatyta teisės aktuose. Vadovas privalo organizuoti ne rečiau kaip kartą per trejus metus darbuotojų gaisrinės saugos mokymus ir atestavimą (žinių tikrinimą) pagal nustatytą programą.
Teritorija aplink pastatą turi būti išvalyta, nušienauta, šiukšlės laikomos tam skirtose vietose. Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų, gaisrui gesinti skirtų vandens rezervuarų turi būti laisvi. Automatiniai įvažiavimo į teritoriją vartai, užkardai ir kiti įrenginiai privalo turėti rankinį valdymą, leidžiantį juos atidaryti bet kuriuo paros metu. Teritorijoje reikia pažymėti žmonių susirinkimo vietas, kai jie evakuojami iš pastatų gaisro kilimo pavojaus atveju. Privaloma laikytis reikalavimo, kad šalia pastatų arčiau kaip 2 m neturi būti sandėliuojamos degios medžiagos. Draudžiama pastatuose ir arčiau kaip 6 m nuo jų naudoti šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus.
Su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos privaloma raštu suderinti prekybos vietų išdėstymą lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijoje, tarp prekybos eilių kas 30 m paliekant ne siauresnes kaip 1,5 m praeigas, kertančias pagrindines praeigas. Transporto priemonių stovėjimo aikštelėse draudžiama atlikti nuolatinio pobūdžio terminio apdirbimo, suvirinimo, dažymo, medienos apdirbimo darbus, taip pat plauti degiais skysčiais detales, užkrauti vartus ir kelius arba juos užstatyti transporto priemonėmis, sandėliuoti degias medžiagas ir degių dujų balionus.
Statiniuose ir patalpose privalo būti reikiamas pirminių gaisro gesinimo priemonių (gesintuvų) skaičius, kaip tai nustatyta BGST 5 priede, evakuacijos krypties (gelbėjimosi) ženklų išdėstytų taip, kad būtų gerai matomi iš bet kurios patalpos vietos (taško). Priešgaisrinės durys, vartai, liukai turi būti techniškai tvarkingi, jų sandarumo tarpikliai nepažeisti, o savaiminio užsidarymo mechanizmai - techniškai tvarkingi ir veikiantys. Žmonių evakavimo planus reikia parengti pagal BGST 6 priede nurodytus reikalavimus.
Privaloma laikytis reikalavimo, draudžiančio evakuacijos keliuose įrengti buitinių paslaugų, nuomos punktų, žaidimų automatų ir kitas prekybos vietas, kurios sumažintų reikalaujamą minimalų norminį evakuacijos kelio plotį, evakuacijos kelių koridoriuose ir laiptinėse įrengti veidrodžius ir durų imitacijas. Evakuacijos keliai, išėjimai, avariniai išėjimai privalo būti laisvi ir parengti žmonėms evakuotis bet kuriuo paros metu. Aukštų holų, bendrojo naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių, avarinių išėjimų liukai, durys, išskyrus duris, turinčias stacionarius atidarymo iš vidaus įrenginius, automatiškai atrakinamas suveikus gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemai arba atrakinamas aktyvavus gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų ranka valdomais pavojaus signalizavimo įtaisais turi būti ne rakinami, taip pat iš budinčio asmens pulto atrakinamas patalpas arba atrakinamas naudojant mygtuką šalia durų (dingus elektros įtampai nurodytais atvejais durys turi būti atrakinamos automatiškai), taip pat išskyrus atrakinamas iš vidaus raktu, laikomu šalia durų įrengtoje dėžutėje su į vidų įspaudžiamu stiklu. Evakuacijos kelių grindų danga turi būti pritvirtinta.
Pastato rūsyje ir cokoliniame aukšte draudžiama laikyti suslėgtųjų dujų balionus (išskyrus dujų balionus su manometrais, kurių rodmenys yra ties „0“ riba), ypač degias, labai degias medžiagas ir preparatus, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, kurios sprogsta ir dega sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita ir degimo metu išskiria nuodingus produktus. Įrengtą rūkymo vietą reikia pažymėti specialiais ženklais, ją aprūpinti nedegiu indu nuorūkoms. Iš rūsio langų prieduobių išvalyti šiukšles, po laiptais, techninėse nišose nelaikyti degių medžiagų ir preparatų. Angos, kur kabeliai ar vamzdynai kerta statybines konstrukcijas turi būti užsandarintos užpildu. Prie įėjimo į sandėliavimo ir kitos (ūkio) paskirties patalpas reikia nurodyti jų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų. Kilnojamieji prekystaliai, konteineriai, kasos aparatai, technologiniai įrenginiai prekybos paskirties pastatuose išdėstomi taip, kad netrukdytų evakuoti žmones.
Elektros tinklai, įrenginiai ir prietaisai turi būti tvarkingi, nepažeisti, tinkami eksploatuoti, saugūs sprogimo ir gaisro atžvilgiu. Priėjimo prie elektros skydinių ir skirstomųjų spintų vietos turi būti tvarkingos ir neužkrautos. Privaloma laikytis reikalavimų, kad prie elektros skydinių ir skirstomųjų spintų 1 m atstumu nuo jų nebūtų laikomos bet kokios medžiagos, elektros skydinėje nelaikyti kitų įrenginių ir medžiagų. Atstumą nuo elektros šviestuvų iki sandėliuojamų degių medžiagų išlaikyti didesnį kaip 0,5 m. Elektros lempų, šviesos sklaidytuvų, šildytuvų neuždengti degiomis medžiagomis. Lygintuvus, virykles, virdulius, šildymo ir kitus elektros prietaisai naudoti tam tikslui pritaikytose vietose. Draudžiama palikti juos įjungtus be priežiūros (išskyrus automatiškai valdomus elektros prietaisus. Atvirosios elektros instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechaniškai pažeisti, turi būti papildomai apsaugoti (šarvais, plieniniais vamzdžiais, kampuočiu, lovine sija ir pan.). Nenaudojamą atvirąją elektros instaliaciją reikia išmontuoti. Apsaugos nuo žaibo įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi ir tikrinami jų įrengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Neautomatinius šildymo įrenginius reikia prižiūrėti ir laikytis reikalavimo nepalikti jų be priežiūros. Šildymo įrenginiai, dūmtraukiai turi būti tvarkingi ir prižiūrėti, kad juose nebūtų vizualiai matomų įtrūkimų, nesandarumų. Eksploatuojant šildymo įrenginius kurą privaloma laikyti toliau kaip 1 m nuo pakuros, dūmams šalinti naudoti tik tam skirtus kanalus. Iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią (arba baigus šildymo sezoną) reikia išvalyti suodžius.
Įmonės vadovas privalo patvirtinti vėdinimo sistemų valymo grafiką, o valymo rezultatai turi būti įforminami raštu. Reikia kontroliuoti, kad vėdinimo kameros būtų tuščios ir laikytis reikalavimo nelaikyti jose įrenginių ir bet kokių medžiagų. Vėdinimo kameros laikomos tik užrakintos. Maisto gaminimo vietose iš vėdinimo sistemų ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius reikia valyti jose susikaupusius riebalus ir kitas nuosėdas, o valymo rezultatai įforminami raštu.
Medžiagos laikomos grupėmis pagal joms gesinti naudojamas medžiagas (vanduo, putos, dujos ir t. t.), taip pat pagal jų fizikines bei chemines savybes ir sprogumą bei gaisringumą, kaip tai nustatyta BGST 8 priede. Ant išorinės sandėlio durų (vartų) pusės turi būti ženklai, apibūdinantys laikomų medžiagų ir prekių sprogumą ir gaisringumą. Sandėliavimo patalpos langai, durys ir vartai turi būti laisvi ir neužkrauti. Privaloma laikytis reikalavimo, draudžiančio naudoti sandėliavimo patalpose elektros šildytuvus su atvirais kaitinimo elementais, kai medžiagos laikomos degiose pakuotėse. Medžiagos, laikomos ne lentynose reikia sudėti į rietuves, o sandėliuose, kurių plotas didesnis kaip 200 m2, medžiagų, laikomų ne lentynose, sandėliavimo vietas reikia pažymėti juostomis ant grindų. Sandėliuose, kurių plotas didesnis kaip 50 m2, praeigos tarp stelažų ir rietuvių turi būti ne siauresnės kaip 0,8 m, o sandėliuose, kurių plotas didesnis kaip 200 m2 - ne siauresnės kaip 1,2 m.
Gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai, skirti gaisrui aptikti, pranešti apie jį, gesinti, dūmams ir šilumai šalinti ar kelioms šioms funkcijoms vykdyti (gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, dūmų šalinimo sistema, priešdūminio vėdinimo sistema, stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, vidaus gaisrinis vandentiekis) turi būti paruošti naudoti, tvarkingi, sukomplektuoti ir veikiantys. Statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti ne rečiau kaip kartą per metus aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą ir bandymus, o jų rezultatus įformina raštu.
Objekte esančių gesintuvų tipus reikia parinkti, kaip tai nustatyta BGST 5 priede. Pasibaigus gesintuvo garantiniam laikui arba techninės patikros laikui, turi būti atlikta jo techninė priežiūra. Gesintuvo paleidimo įtaisai turi būti užplombuoti. Gesintuvai laikomi lengvai prieinamose ir matomose vietose, toliau kaip per 1 m nuo šildymo prietaisų ir įrenginių, pakabinami gesintuvų laikymo vietą nurodantys užrašai (ženklai). Lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto gaminimo vietose, kuriose naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, privalo būti aprūpintos bent vienu 6 kg (l) gesinimo medžiagos turinčiu gesintuvu ir nedegiu audeklu. Prieigų prie gaisrinių čiaupų vietas reikia palikti laisvas ir neužkrautas.
Gaisrui gesinti naudojami vandens rezervuarai privalo būti pripildyti vandens. Vidaus gaisrinis vandentiekį reikia tikrinti kartą per metus ir patikros rezultatus surašyti į tam tikslui skirtą žurnalą, kaip tai nustatyta BGST 11 priede. Vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai turi būti su žarnomis ir švirkštais ir laikomi spintelėse, gaisrinės žarnos turi būti sausos, susuktos į dvigubą ritę (plokščiosios gaisrinės žarnos) ir prijungtos prie čiaupų ir švirkštų. Gaisrinių čiaupų spintelės turi būti tvarkingos, lengvai atidaromos ir ant durelių aiškiai pažymėtas raidžių indeksas „GČ“ arba grafinis ženklas, jo eilės ir ugniagesių iškvietimo telefono numeris. Privaloma tikrinti kartą per metus gaisrinių hidrantų, hidrantų kolonėlių techninę būklę (paleidžiant vandenį), o patikros rezultatus įforminti raštu.
Vaizdo Stebėjimo Reikalavimai
Advokatė pažymi, kad visų pirma, svarbu prisiminti, jog vaizdo stebėjimui keliami bendrieji BDAR reikalavimai, t. y. turi būti laikomasi BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo trukmės apribojimo ir kitų principų, o vykdomas asmens duomenų rinkimas turi būti pagrįstas bent viena asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga (įprastai vaizdo stebėjimas motyvuojamas būtent savo ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų siekimu (BDAR 6 str. 1 d. f p.). Tai reiškia, jog vaizdo stebėjimas turi būti pagrįstas nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir neatliekamas su šiais tikslais nesuderinamu būdu.
Visgi, dar prieš pradedant vykdyti vaizdo stebėjimą, labai svarbu kritiškai įvertinti, ar ši priemonė yra tinkama ir būtina numatytam tikslui pasiekti. Pavyzdžiui, siekiant užkardyti nusikalstamas veikas nuosavybei, pirmiausia vertėtų apsvarstyti mažesne apimtimi duomenų subjektų privatų gyvenimą ribojančių priemonių taikymą - aptverti turtą tvora, uždėti apsaugines spynas, atnaujinti apšvietimo sistemas, pasinaudoti saugos tarnybų paslaugomis ir pan. Tik nesant galimybės numatyto tikslo pasiekti alternatyviomis priemonėmis, turėtų būti pasitelkiamos stebėjimo vaizdo kameromis sistemos.
Advokatė A. Kederytė taip pat atkreipia dėmesį, kad atliekant vaizdo stebėjimą labai svarbu įvertinti stebėjimo laiką, zoną ir nuspręsti, ar tikslui pasiekti būtina stebėti visą patalpą ar teritoriją, ar pakanka tik dalies, taip pat priimti sprendimą, ar būtinas vaizdo stebėjimo išsaugojimas, o gal pakanka tik tiesioginio vaizdo stebėjimo be įrašymo. Prieiga prie vaizdo duomenų turėtų būti suteikta tik tiems asmenims, kurių funkcijoms vykdyti yra reikalingi asmens duomenys - darbdavio įgaliotam asmeniui, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ir pan.
BDAR neįvardija konkrečių asmens duomenų saugojimo terminų, todėl taikomas bendrasis principas, jog duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi.
Duomenų valdytojui kyla pareiga apie vykdomą vaizdo stebėjimą darbuotojus supažindinti pasirašytinai ar kitu informavimą įrodančiu būdu. Kitiems asmenims iš anksto, dar prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, turi būti lengvai, prieinamai ir glaustai, aiškia ir paprasta kalba suteikta visa su vaizdo stebėjimu susijusi informacija (BDAR 13, 14 str.). Tačiau, atsižvelgiant į gausų šios informacijos kiekį ir siekiant nesukelti informacinio nuovargio, duomenų valdytojas gali pasitelkti kelių lygių metodą. Tokiu būdu, esminė su vaizdo stebėjimu susijusi informacija turėtų būti pateikiama informacinėje lentelėje (pirmasis lygmuo), o likusi dalis - pagal šioje lentelėje pateiktą nuorodą surandant internete ar susisiekiant nurodytais kontaktais (antrasis lygmuo).
Įspėjamajame ženkle turėtų būti pavaizduotas vaizdo stebėjimo kameros simbolis, vartojama tos šalies, kurioje vyksta vaizdo stebėjimas, kalba, o naudojamas šriftas - aiškus ir įskaitomas. Informacija ženkle turėtų būti išdėstyta taip, kad duomenų subjektas, prieš patekdamas į stebimą teritoriją, galėtų lengvai atpažinti stebėjimo aplinkybes (maždaug akių lygyje).
„Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik informacinės lentelės su vaizdo stebėjimo kameros simboliu pakabinimas, be nurodytos informacijos pateikimo, nėra tinkamas ir BDAR nuostatas atitinkantis duomenų subjektų informavimas“, - nurodė advokatė.
Jeigu siekiama įdiegti vaizdo stebėjimo sistemas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose ar teritorijoje, be aukščiau įvardintų reikalavimų, taip pat būtina šį sprendimą patvirtinti bendraturčių balsų dauguma.
Galiausiai, svarbu nepamiršti, jog vykdomo vaizdo stebėjimo metu duomenų subjektui suteikiama teisė susipažinti su apie jį renkamais duomenimis. Pateikus prašymą dėl vaizdo įrašo kopijos gavimo, toks prašymas turėtų būti tenkinamas taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis kitų asmenų teisėms ir laisvėms (kopijoje neturėtų matytis kitų duomenų subjektų veidų, jie turėtų būti užtušuojami ir pan.). Be to, duomenų subjektas BDAR pagrindu taip pat gali išreikšti nesutikimą, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi. Tokiu būdu, nesutikimą pareiškusio asmens duomenų tvarkymas turėtų būti sustabdytas, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas galėtų įrodyti, jog vaizdo duomenys tvarkomi dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves.
Pasak teisininkės, nors vaizdo stebėjimas gali padėti laiku užkirsti kelią žalos sveikatai ar nuosavybei kilimui, būtina užtikrinti, jog toks asmens duomenų tvarkymo būdas neprieštarautų BDAR įtvirtintiems reikalavimams.
