Ar neįrengtos, tačiau įregistruotos palėpės savininkui gali būti priskaitomi bendrieji mokesčiai pagal CK 4.82 str. 3 dalį? Atsakėt 2022-04-05 ir palėpę prilyginot patalpai, bet Aplinkos ministro 1999-08-25 įsak.Nr.264 Palėpė (pastogė) yra erdvė tarp pastato virš aukšto, sienų ir stogo, o jau Pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) - pastogėje įrengtas aukštas ar jo dalis, kurios dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios. Argi galima palėpės kaip erdvės plotą prilyginti jau įrengtos patalpos palėpėje plotui, nes naudingumas nulinis?
Atsakant į šį klausimą, svarbu išnagrinėti, kaip apibrėžiama palėpė ir kokie mokesčiai jai gali būti priskaičiuojami.
Kas yra palėpė?
Pagal Aplinkos ministro įsakymą, palėpė (pastogė) yra erdvė tarp pastato virš aukšto, sienų ir stogo. Tuo tarpu pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) yra pastogėje įrengtas aukštas ar jo dalis, kurios dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios.
Taip, palėpė - irgi dalis pastato, tai kita patalpa. Jeigu palėpė nėra bendra, o įregistruota kaip kieno nors asmeninė nuosavybė, savininkui turi būti priskaitoma bendrųjų mokesčių dalis. Įrengimo lygis ir naudojimosi dažnumas nėra svarbūs.
Įregistravus palėpę (neįrengtą pastogę) atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia - ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai (pabrėžiame - taip pat ir kitų patalpų savininkai) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose numatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas...
Bendrieji mokesčiai ir palėpės
Klausimas, ar neįrengtos, tačiau įregistruotos palėpės savininkui gali būti priskaitomi bendrieji mokesčiai pagal CK 4.82 str. 3 dalį, yra aktualus. Civilinio kodekso 4.76 str. numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo.
Taigi, jeigu palėpė nėra bendra, o įregistruota kaip kieno nors asmeninė nuosavybė, savininkui turi būti priskaitoma bendrųjų mokesčių dalis.
Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).
Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.82 str.3 dalimi „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Visi mokestiniai įnašai bendrijai priskaitomi proporcingai pagal užimamą plotą, nesvarbu, ar jie yra jau surinkti (juk irgi buvo priskaityti proporcingai), ar dar tik priskaitomi ir bus susirinkti.
Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai...
Naujos statybos namuose visos kitos patalpos, tokios kaip sandėliukai ar garažai, įprastai būna įregistruotos atskiru unikaliu numeriu, būna nurodytas tų patalpų plotas ir jos būna valdomos nuosavybės teise.
Taigi, atsakant į klausimą, ar neįrengtai, tačiau įregistruotai palėpei gali būti skaičiuojami mokesčiai pagal CK 4.82 str., atsakymas yra teigiamas. Palėpė, kaip pastato dalis, prilyginama kitai patalpai, ir jos savininkui priskaičiuojama bendrųjų mokesčių dalis.
Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės...
Mūsų namo visi mokesčiai (už suteiktas paslaugas bei priežiūrą, atlyginimui apmokėti) paskirstomi proporcingai kiekvieno savininko daliai (pagal naudingąjį plotą), pagal Civilinį kodeksą 4.82 str.
Koks plotas laikomas naudingu, butų savininkų atveju, t.y. Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai...
Jeigu palėpė nėra padalinta konkretiems asmenims, t. y., niekas nežino, kuri palėpės dalis kam priklauso, tuomet kyla klausimas dėl nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo. Asmenys, kurie turi gyvenamąsias patalpas, tokio nekilnojamo turto mokesčio nemoka. Minima, kad ginčai dėl palėpės vyksta jau 15-17 metų, tačiau nekilnojamojo turto mokestis yra deklaruojamas už tris paskutinius metus, už šį laikotarpį ir bus mokamas nekilnojamojo turto mokestis.
Naudingas plotas ir mokesčių skaičiavimas
Koks plotas laikomas naudingu, 4 butų savininkų atveju, t.y. kokį plotą vertinti, taikant proporcingumo principą bendrų mokesčių skaičiavimui - ar tik butų, kaip nurodyta RC išraše ar pridedant ir rūsių plotus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 nutartyje pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 4.82 straipsnio 5 dalies (nuo 2013 m. sausio 1 d. − 7 dalis) nuostatos taikymo aiškinimas. Aiškindamas minėtoje Civilinio kodekso nuostatoje įtvirtintą proporcingumo principą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad...
Kai nėra nuordytas naudingasis plotas, laikoma, kad bendrasis plotas yra naudingasis.
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12. būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.
Taigi, skaičiuojant mokesčius, svarbu atsižvelgti į naudingąjį plotą, kuris apima gyvenamąsias ir kitas patalpas, tačiau neįtraukia balkonų, lodžijų ir nešildomų rūsių grindų ploto.
Kiti svarbūs aspektai
- Mokesčių paskirstymas daugiabučiame name: Daugiabučiame name bendrieji mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal turimą dalį pastate visiems butų ir/ar kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kaip, kokiu dažnumu savininkas tuo butu ar patalpa naudojasi.
- Bendrojo naudojimo patalpos: Dėl bendrų patalpų naudojimo savininkai gali susitarti įvairiai, tačiau yra daug niuansų.
- Lifto remonto išlaidos: Lifto kaip inžinerinio įrenginio priežiūra ir remontas priskiriamas visiems savininkams, mokestinius įnašus turi mokėti visi, išskyrus eksploatacines (naudojimosi liftu, t.y. elektros, valymo ir pan.) išlaidas, kurių gali nemokėti tie savininkai, kuriems bendrojo naudojimo objektų apraše liftas nepriskirtas.
- Telefonspynės įrengimas: Jeigu bendrojo naudojimo objektų apraše būtų numatyta, kad tam tikras bendrojo naudojimo objetas priskirtas ne visiems, o tik daliai savininkų, pavyzdžiui, vienos laiptinės savininkams, tai mokesčiai proporcingai būtų paskirstomi tik tos laiptinės savininkams. Telefonspynė įprastai montuojama lauke prie įėjimo į laiptinę, jomis naudojasi visi.
Esame suformavę daugiabučio sklypą ir norėtume kieme įrengti parkavimo vietas. Kadangi buto plotai nėra vienodi, kaupiamosiomis lėšomis atlikti tokius darbus nėra teisinga, nes vieni butai mokėtų dvigubai daugiau nei kiti. O kadangi parkavimo vietų neužtenka, kažkam mokėti pinigus ir neturėti vietos irgi nėra teisinga. Ar yra teisingas ir teisiškai pagrįstas būdas surinkti lėšas ir atlikti šiuos darbus? Reikia galvoti apie bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurį turite turėti ir pasikeitus aplinkybėms pasitvirtinti atnaujintą. Jeigu bendrojo naudojimo aprašte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama visų butų savininkams (visi gali naudotis, net jeigu trūksta vietų, tai užims tas, kuris pirmas, galės pastatyti ir...
Kas mokės daugiausiai už savo nekilnojamąjį turtą?
Bendrijos vienam pastate yra 4 savininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso po vieną butą ir vieną nešildomą negyvenamą patalpą - sandėliuką, esančius namo rūsyje. 4 butai ir 4 sandėliukai kiekvienam savininkui Registrų centre registruoti kaip atskiri privačios nuosavybės vienetai. Registrų centro išraše yra nurodyta, kad namo bendras plotas 736 kv.m., o naudingas plotas (t.y. butai) 468 kv.m. Bendrijoje yra kitas gyvenamasis pastatas, kuriame yra 20 butų. Bendrija turi bendrų išlaidų, kurios skaičiuojamos proporcingai pagal naudingą plotą. Klausimas. Koks plotas laikomas naudingu, 4 butų savininkų atveju, t.y. kokį plotą vertinti, taikant proporcingumo principą bendrų mokesčių skaičiavimui - ar tik butų, kaip nurodyta RC išraše ar pridedant ir rūsių plotus.
Mūsų daugiabutyje yra 8 laiptinės, tačiau tik 2 iš jų yra liftai. Lifto naudojimosi (valymo, elektros, kt.) išlaidas apmoka tik tų laiptinių, kur liftai yra, gyventojai, tačiau remonto išlaidas išdalino visiems namo gyventojams net ir tiems, kurie gyvena laiptinėse be liftų. Ar yra kokia galimybė ne visiems gyventojams apmokėti lifto remonto išlaidas? Lifto kaip inžinerinio įrenginio priežiūra ir remontas priskiriamas visiems savininkams, mokestinius įnašus turi mokėti visi, išskyrus eksploatacines (naudojimosi liftu, t.y. elektros, valymo ir pan.) išlaidas, kurių gali nemokėti tie savininkai, kuriems bendrojo naudojimo objektų apraše liftas nepriskirtas. Jūsų aprašyta situacija apie laiptines be liftų...
Daugiabutyje neiaišku, kuo remiantis, skaičiutoti mokesčius butui - ar pagal gyventojų faktišką skaičių (pvz., liftas), ar pagal deklaruotus asmenis. Situacija yra nenormali, nes deklaruoti asmenys dažnai net negyvena, nes yra užsienyje, o mokėti reikia, tuo tarpu butuose gyvena nuomininkai, kurie nedeklaruoti ir mokesčio dėl to mokėti nereikia. Ar yra įstatymas, kaip šią problemą išspręsti ir kokiu įstatymu reikėtų vadovautis?
Ar išlaidos „telefonspinių“ įrengimui irgi patenka į kategoriją išlaidų, dalinamų proporcingai? Juk akivaizdu, kad kiekvienas butas gauna vieną telefonspynę, nepriklausomai nuo kvadratūros. Ar tikrai įstatymas nenumato jokio kito būdo gyventojams susimokėti, kaip tik aklas proporcingai turimam plotui, kas akivaizdu, prasilenkia su teisingumu, mano galva. Jeigu bendrojo naudojimo objektų apraše būtų numatyta, kad tam tikras bendrojo naudojimo objetas priskirtas ne visiems, o tik daliai savininkų, pavyzdžiui, vienos laiptinės savininkams, tai mokesčiai proporcingai būtų paskirstomi tik tos laiptinės savininkams. Telefonspynė įprastai montuojama lauke prie įėjimo į laiptinę, jomis naudojasi visi....
Daugiabučiame name yra keičiami vandentiekio vamzdynai ir nuotekų stovai. Name yra 6 vamzdynai ir 6 nuotekų stovai (trys laiptinės). Priklausomai nuo butų savininkų sutarimo, ne visose laiptinėse keičiami nuotekų stovai. Todėl Rangovas išrašo skirtingas sąskaitas už kiekvieno nuotekų stovo ir vandentiekio vamzdyno pakeitimo darbus. Norėčiau gauti konsultaciją, kaip šiuo atveju turėtų būti paskirstomos išlaidos butų savininkams - ar turėtų būti atsižvelgta į kiekvieno vamzdyno/stovo sąskaitą ir išlaidos paskirstomos tik prie to konkretaus stovo prijungtiems butų savininkams proporcingai paskirsčius butų naudingajam plotui? Į situaciją reikėtų įsiligilinti labiau, nei ji aprašyta, o bendri pastebėjimai būtų tokie: jeigu keičiami bendrojo naudojimo objektai (bendrojo naudojimo objektų apraše jie priskirti visiems savininkams), tai ir mokėti už tai turėtų visi bendrai (neaišku, kodėl keičiami ne visi stovai ar tie nekeičiami yra tinkamos būklės?); pavyzdžiui, net ir pirmo aukšto savininkai, kuriems galbūt stogas nelabai rūpi, nes nėra virš jų būtų, o daug aukščiau, vis tiek turi...