Ar reikia deklaruoti įsigytą nekilnojamą turtą Lietuvoje?

Jei nežinote, nesate įsitikę ar reikia deklaruoti nekilnojamą turtą, siūlome perskaityti šį straipsnį. Ar reikia deklaruoti nekilnojamą turtą, kam jį reikia deklaruoti ir ką reikia deklaruoti nurodoma LR Gyventojų turto deklaravimo įstatyme. Žemiau pateikiame minėto įstatymo ištrauką, padėsiančia Jums atsakyti į klausimą ar reikia deklaruoti nekilnojamą turtą.

Turto deklaracijos dažnai yra painiojamos su kita deklaracijų rūšimi - nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijomis. Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (Turto deklaracijos). Šia deklaracija deklaruojamas gyventojo ir jo šeimos turtas (vertybės, nekilnojamas turtas, pinigai ir pan.). Deklaracijaok.lt padeda formuoti, taisyti ir teikti ne tik gyventojų pajamų, tačiau ir turto deklaracijas.

Turto deklaracijos skirtos tam, kad deklaruotume asmenų turtą. Turto deklaracijomis iš esmės siekiama vykdyti asmenų korupcijos ir mokesčių nemokėjimo prevenciją.

Svarbu! Nekilnojamąjį turtą bei kilnojamąjį turtą, kuriam privaloma registracija (pvz. Turto deklaracijos, kaip ir pajamų deklaracijos pateikiamos VMI iki einamųjų metų gegužės pirmos dienos. Primename, kad deklaracijaok.lt teikia šias deklaracijas, o klientui, užsisakančiam turto deklaracijas iš deklaracijaok.lt nereikės išeiti iš namų.

Visuotinės prievolės deklaruoti turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos mokesčių teisės aktais nenustatytos, tačiau asmenys, patenkantys į sąrašą, nustatytą LR turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje, privalo deklaruoti nuosavybės teise turimą turtą ir pinigines lėšas.

Turto deklaravimo prievolė nustatyta valstybės politikams ir kandidatams į valstybės politikus, jų šeimos nariams, valstybės tarnautojams, antstoliams, notarams ir jų šeimos nariams, Lietuvos Respublikos teismų pirmininkams, teismų pirmininkų pavaduotojams, teismų skyrių pirmininkams, teisėjams, prokurorams ir jų šeimos nariams, Lietuvos banko valdybos nariams ir jų šeimos nariams, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovams ir jų šeimos nariams, politinės partijos nariams ir jų šeimos nariams, išskyrus asmenis, kurių politinės partijos nario mokestis per kalendorinius metus neviršija 360 eurų, gyventojams, pageidaujantiems gauti piniginę socialinę paramą, ir kitiems gyventojams, patenkantiems į LR turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio apimtį, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir jų šeimos nariai.

Šeimos nariais pagal minėtą įstatymą laikytini sutuoktiniai ir kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) iki 18 m. Atkreiptinas dėmesys, kad turtą pagal šį įstatymą privalo deklaruoti ir sulaukę 18 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys, LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje.

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, sulaukę 18 m., vieną kartą turi deklaruoti turtą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 m. Pagal šį įstatymą, turi būti deklaruotas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse esantis aukščiau minėtas turtas.

Atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių administratorius gyventojui turi teisę duoti nurodymą pagrįsti deklaruoto turto (išskyrus turtą, kurio įsigijimo šaltinius nuolatinis Lietuvos gyventojas jau buvo pagrindęs, deklaruodamas jį pagal kitus teisės aktus) įsigijimo šaltinius. Deklaruoto turto įsigijimo šaltiniai gali būti pagrįsti įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais arba trečiųjų asmenų rašytiniais patvirtinimais.

Pagal LR turto deklaravimo įstatymo reikalavimus, sandorius patvirtinančiuose dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose arba trečiųjų asmenų rašytiniuose patvirtinimuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys nustatyti lėšas išmokėjusio asmens tapatybę.

Nurodyti gyventojai privalo deklaruoti kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, būtent gruodžio 31 d. turimą turtą, mokesčio administratoriui pateikdami deklaracijos FR0001 formą. Ši deklaracija turi būti teikiama kasmet iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d., kol asmuo patenka į sąrašą, nustatytą LR turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši deklaracija gali būti tikslinama už penkerius praėjusius kalendorinius metus. Jeigu gyventojui yra prievolė deklaruoti turtą, tačiau gyventojas nustatyta tvarka turto nedeklaravo, tokiu turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai.

Mokesčių administratoriui pradėjus mokestinį patikrinimą, gyventojai netenka galimybės savanoriškai pateikti arba patikslinti atitinkamo laikotarpio turto deklaracijas.

Pateiktoje situacijoje nurodyta, kad gyventojas Lietuvoje turi nuosavybės teise jam priklausantį gyvenamąjį būstą. Pateiktoje situacijoje nurodyta, kad gyventojo Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas yra jo gyvenamasis būstas. Nagrinėjant nekilnojamojo turto mokesčio prievoles gyventojui, svarbu nustatyti, kokios vertės šis nekilnojamasis turtas yra.

Vadovaujantis LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 1 d. 6 punktu, nekilnojamojo turto mokesčio lengvata taikoma, t. y. neapmokestinama fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 220 000 eurų.

Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 m., ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 m., taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 proc. Ši neapmokestinamoji vertė taikoma kiekvienam sutuoktiniui atskirai, jų pasirinktu santykiu.

Nurodyto turto mokestinės vertės daliai, kuri viršija minėtą neapmokestinamąjį dydį, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas. Gyventojai, kuriems atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d. Taip pat gyventojas turėtų pasidomėti dėl galimų nekilnojamojo turto mokesčio prievolių, vadovaujantis Ispanijos vidaus mokesčių teisės aktais dėl nekilnojamojo turto, esančio šioje užsienio valstybėje.

Gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (turto deklaracijos) privalomos teikti jei užimate tam tikras pareigas, norite gauti lengvatų, paramos ar esate tokių asmenų šeimos narys. LR Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nurodytas sąrašas asmenų, turinčių deklaruoti turtą. Valstybės valdymas - valstybės tarnautojai, akcinių bendrovių, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, asociacijų, kurių akcininkė, steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė vadovai, kandidatai į visas šias pareigybes jų šeimos nariai.

Konsultuodami savo klientus, mes nuolat susiduriame su jų nerimu, baime, o kartais ir pykčiu, kuomet tenka sumokėti neplanuotus mokesčius, kurie gerokai pakartina ateities planus. Yra trys pagrindiniai mokesčių tipai, susiję su nekilnojamu turtu, kuriuos gali tekti sumokėti gyventojams. Pvz.: Jūs nusipirkote butą už 80.000 Eur, po kurio laiko pardavėte jį už 90.000 Eur, skirtumas sudaro 10.000 Eur.

10 metų terminas. Jei nuo nekilnojamo turto įsigijimo praėjo 10 ir daugiau metų, GPM mokėti nereikia. Jokių papildomų sąlygų, tampa visiškai nesvarbu, kiek mokėjote tuomet ir už kiek parduodate šiandien. Terminas skaičiuojamas dienos tikslumu, todėl atkreipkite dėmesį, kada tiksliai įsigijote savo turtą.

2 metus deklaruota gyvenamoji vieta. Jei paskutinius du metus (arba daugiau) Jūs nenutraukiamai deklaravote savo gyvenamąją vietą bute/name, kurį nusprendėte dabar parduoti, GPM mokėti taip pat nereikės.

Gyvenamoji vieta deklaruota mažiau, nei du metai. Tai turbūt įdomiausia išimtis. Jei prieš parduodant savo būstą, ten deklaravote savo gyvenamąją vietą mažiau nei du metus (nesvarbu, tai metai, mėnuo ar savaitė), Jūs taip pat galite nemokėti GPM, jei per artimiausius metus (nuo pardavimo sandorio dienos) nusipirksite kitą būstą ir ten deklaruosite savo gyvenamąją vietą. Nedetalizuojama ar tai bus pigesnis ar brangesnis turtas, taip pat kiek laiko ten deklaruosite gyvenamąją vietą.

Jei vis dėlto Jūsų atvejis neatitinka nei vienos iš minėtų išimčių, reikėtų pagalvoti apie GPM mažinimą, kadangi įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumas dar nereiškia, jog tai grynas pelnas. Principas yra tas pats, GMP sudaro 15 % nuo įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo. Iš esmės nesvarbu, kaip Jūs įsigijote nekilnojamą turtą - pirkote, paveldėjote ar gavote dovanų. Esmė - įsigijimo kaina.

Notaras rengdamas dovanojimo/paveldėjimo sutartį privalo nurodyti turto kainą, kuri, šiuo atveju, turi atitikti rinkos kainą. Retas pagalvoja, kad tai yra svarbu ir tiesiog palieka viską tvarkyti notarui, tačiau šiuo atveju, notaras tiesiog nurodo kainą, kuri yra įrašyta NTR (nekilnojamo turto registre) išraše - Registrų Centro nustatytą vidutinę rinkos vertę. Deja, dažniausiai ši vertė neturi nieko bendro su realia rinkos verte ir yra ženkliai mažesnė.

Sakykime, Jūs paveldėjote butą, kurio reali rinkos vertė yra 80.000 Eur, tačiau Registro centro nustatyta vidutinė rinkos vertė yra 50.000 Eur. Kadangi tai paveldėtas butas, tikriausiai tai nėra Jūsų svajonių butas ir Jūs norėtumėte jį parduoti, o už gautus pinigus nusipirkti tai, kas labiau atitiks Jūsų poreikius. Tikslo užsidirbti neturite ir parduodate butą už realią rinkos kainą, tai yra 80.000 Eur.

Ką galima padaryti, kad įsigijimo kaina atitiktų realią rinkos vertę? Visuomet galima užsakyti nepriklausomą nekilnojamo turto vertinimą, šią paslaugą gali suteikti bet kokia sertifikuota NT vertinimo įmonė.

Ką daryti, jei neužsakėte nepriklausomo vertinimo ir dabar įsigijimo ir pardavimo kainos ženkliai skiriasi? Dažnai šią problemą galima išspręsti užsakant retrospektyvinį vertinimą. Jums reikėtų kreiptis į vertintoją su prašymu nustatyti Jūsų paveldėto/dovanoto turto vertę tą dieną, kai Jūs įgijote turtą. Sandoris galėjo įvykti prieš keletą mėnesių arba prieš keletą metų, svarbu, kad vertintojas turėtų galimybę objektyviai nustatytą turto būklę ir atitinkamą vertę įsigijimo dieną.

Įprastu atveju, gavus nekilnojamą turtą, kurio vertė viršija 2.500 Eur, nuo nustatytos kainos skirtumo, reikia sumokėti GPM. Įprastu atveju paveldėjus turtą, kurio apmokestinamoji vertė neviršija 150.000 Eur, reikės sumokėti 5 % nuo apmokestinamosios vertės. Svarbu žinoti, kad apmokestinamoji vertė mažinama yra turto vertė, sumažinta 30 %. Pvz.: Jūs paveldėjote butą, kurio vertė yra 100.000 Eur, tai reiškia apmokestinamoji vertė bus 70.000 Eur (-30%).

Nekilnojamo turto nuoma yra taip pat ekonominė veikla, todėl turi būti apmokestinama. Pagrindinė taisyklė labai paprasta - reikia sumokėti GPM nuo visų pajamų už nuomą. Vienas iš būdų išvengti GPM - įsigyti verslo liudijimą.

Verslo liudijimas - tai pažyma, patvirtinanti, kad asmuo yra sumokėjęs tam tikro dydžio mokestį ir gali verstis tam tikrą veiklą - mūsų atveju NT nuomos veikla. Verslo liudijimo kainos skiriasi priklausomai nuo savivaldybės, kurioje vykdoma veikla ir yra perskaičiuojamos kiekvienais metais.

Butas nuomojamas Vilniuje už 500 Eur per mėnesį arba 6.000 Eur per metus, atitinkamai GPM per metus sudarytų 15 % nuo 6.000 Eur arba 900 Eur. Svarbu! Nuo 2020 liepos 1 d. gyventojai privalo įsigyti atskirą verslo liudijimą kiekvienam nuomojamam objektui.

Jai Jūs nuomojate du butus Vilniuje, už kiekvieną gaunate po 250 Eur per mėnesį, bendrai 500 Eur per mėnesį arba 6.000 Eur per metus, atitinkamai GPM per metus sudarytų 15 % nuo 6.000 Eur arba 900 Eur. Gyventojų pajamų mokestis deklaruojamas ir mokamas kartą per metus. Deklaruoti ir sumokėti reikia iki gegužės 1 d. Pvz.: Jūs nuomojate patalpas įmonei už 500 Eur per mėnesį, atitinkamai GPM sudarys 75 Eur per mėnesį.

Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinama informacija apie nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimą:

Jei norite efektyviai administruoti savo turtą ir mokesčius - Rivile ERP padeda stebėti NT objektus, jų vertes, taikomus tarifus ir deklaracijas.

Parduodate savo nekilnojamąjį turtą? Ar žinote, kad gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį? Tie 15 proc. kartais labai keičia visą pardavimo tvarką ir situaciją, todėl šiandien norėtume priminti kelias situacijas, kada mokesčių mokėti NEREIKIA. Taigi, 15 proc. nuo parduodamo NT lieka jums. Galite tai vadinti sutaupymu arba mokesčių optimizavimu. Kai kas norėtų tai pavadinti mokesčių vengimu, tačiau tai nėra visiškai teisinga.

VMI sako aiškiai: jeigu jūsų nekilnojamas turtas yra 10 ir daugiau metų senumo, jį parduodami gyventojų pajamų mokesčio neturite mokėti. Kitaip sakant, jei butą įsigijote 2007, o šiais metais norite jį parduoti, galite būti ramūs - GPM mokėti nereikės, nes butui yra jau 12 metų. Jis pora metų senesnis, nei numatytas 10 metų terminas. Jeigu ketinate parduoti butą ar namą, kuriame gyvenote kiek trumpiau, nei 2 metus, mokesčių mokėti nereikės tik su vien sąlyga - už pajamas, kurias gausite pardavę tokį būstą per 12 mėnesių turite pirkti kitą būstą, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje.

Paprasčiau kalbant - mokesčių mokėti nereikia, jei butą parduodate ir iš karto perkate namą, kuriame tikrai gyvensite. Per metus laiko galima įsirengti namą ar butą nuo nulio. Tokia situacija yra labai dažna, nes būtent taip pagausėjus šeimai elgiasi tūkstančiai NT savininkų. Maža smulkmena: tai privaloma abiem sutuoktiniams, ypač, kai jie abu nurodyti kaip būsto savininkai.

Pirmiausia reiktų paaiškinti, kaip skaičiuojamas mokestis, kurį turite sumokėti parduodami savo NT. 15 proc. gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo jūsų gauto pelno už parduotą NT. Pavyzdžiui, 2010 metais pirkote butą už 100 000 eurų. Pardavėte šį butą 2019 metais už 125 000 eurų. Jo neišlaikėte 10 metų ir pastaruosius 2 metus ten nebuvote registruoti, todėl pasiruoškite mokėti mokesčius.

Pardavimo metu notarui išleidote 1000 eurų. Tai jūsų nuostoliai, nuo kurių mokesčių mokėti irgi nereikia. Pagal VMI aiškinimą, turite mokesčius paskaičiuoti nuo savo pelno. Taigi 125 000 eurų pardavimo kaina - 100 000 buto įsigijimo kaina - 1000 eurų išlaidos notarui = 24 000 eurų pelno. Nuo šios sumos jūs ir turite sumokėti 15 proc. mokesčių - 3600 eurų.

Deja, ne visada NT sandoriai yra pelningi. Gali būti tokia situacija, kad pirkdami arba gaudami NT (dažniausiai paveldėjimo būdu, nes laimėjimai loterijose - labai reti) mokėjote brangiau, nei parduodate. O kaip elgtis, kai butą nusipirkote už 50 000 be jokios apdailos ir nebaigtą įrengti? Jį sutvarkėte ir įrengėte iki 100 proc. baigtumo ir pardavėte už 70 000?

Taigi, jei butą pirkote už 50 000, remontui išleidote 20 000 ir turite tai įrodančius dokumentus, jūsų pelnas yra... 0 eurų. Taigi mokesčių mokėti nereikia. Reziumuokime. Ir tai nėra mokesčių vengimas.

tags: #ar #reikia #deklaruoti #isigyta #nekilnojama #turta