Gyvenimas mediniame name: atsiliepimai, privalumai ir mitai

Medinis namas - tai ne tik stilingas ir natūralus pasirinkimas, bet ir praktiškas sprendimas, kuris pasižymi daugybe privalumų. Nuo ekologiškumo iki geros šilumos izoliacijos - mediniai namai tapo populiarūs tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl verta rinktis medinį namą, kokie yra jo privalumai ir trūkumai, bei paneigsime dažniausiai pasitaikančius mitus.

Kodėl verta rinktis medinį namą?

Medinis namas yra puikus pasirinkimas dėl savo ekologiškumo, estetikos, energijos efektyvumo ir ilgaamžiškumo. Tai natūralus ir šiltas gyvenimo pasirinkimas, kuris ne tik suteikia komfortą, bet ir padeda sumažinti aplinkos poveikį. Štai keletas priežasčių, kodėl verta rinktis medinį namą:

1. Ekologiškumas ir draugiškumas aplinkai

Mediniai namai yra ekologiški ir draugiški aplinkai. Mediena, kaip statybinė medžiaga, yra natūralus resursas, kuris atsinaujina, jei jis yra naudojamas atsakingai. Be to, medis sugeria anglies dioksidą ir deguonį iš oro, taip prisidedant prie oro kokybės gerinimo ir klimato kaitos mažinimo.

2. Puiki šilumos izoliacija

Medis puikiai saugo šilumą, todėl medinis namas išlaiko pastovų ir jaukų mikroklimatą viduje. Žiemą jis sulaiko šilumą, o vasarą neleidžia per daug šilumos įsiskverbti į vidų. Tai leidžia mažinti šildymo ir kondicionavimo sąnaudas, taip užtikrinant aukštą energijos efektyvumą.

3. Natūralus grožis ir jaukumas

Mediniai namai pasižymi natūraliu grožiu, kuris suteikia šilumą ir jaukumą. Medinės sienos, grindys ir lubos ne tik sukuria malonų interjerą, bet ir suteikia unikalų charakterį, kuriuo negali pasigirti kitos statybinės medžiagos. Medis yra labai universalus, todėl jį galima pritaikyti įvairiuose stiliuose - nuo tradicinio iki moderniojo.

4. Greitas statybos procesas

Medinių namų statybos procesas paprastai užtrunka trumpiau nei betoninių arba plytinių namų. Medinės konstrukcijos yra lengvos ir greitai sumontuojamos, todėl statybos darbai gali būti užbaigti per trumpesnį laiką.

5. Nauda sveikatai

Mediniai namai teikia naudą ne tik aplinkai, bet ir žmogaus sveikatai. Mediena turi natūralių antibakterinių savybių, todėl padeda užtikrinti švarų orą patalpose. Be to, medis reguliuoja drėgmę ir išlaiko pastovų oro drėgnumą, todėl sumažina pelėsių ir kitų alerginių reakcijų riziką.

6. Pritaikomumas

Mediniai namai gali būti lengvai pritaikyti įvairiems poreikiams ir tikslams. Dėl savo lankstumo ir konstrukcijos galimybių, medinius namus galima modifikuoti priklausomai nuo sklypo ypatybių, šeimos poreikių ir individualių pageidavimų.

Medinio namo ilgaamžiškumas ir priežiūra

Nors mediniai namai turi reputaciją dėl savo ilgaamžiškumo, svarbu pasirūpinti tinkama priežiūra. Naudojant kokybišką medieną ir reguliariai atliekant apsaugą (impregnavimas, dažymas), medinis namas gali tarnauti daugelį metų.

Medinio namo mitai ir tikrovė

Šiuolaikiška statyba iš rąstų, nesvarbu ar tai būtų namas, vasarnamis, ar pirtis - kelia daugybę klausimų ir abejonių. Aptarkime dažniausiai pasitaikančius mitus:

1. Mitas: Rąstinis namas - tai tik poilsiui skirtas pastatas, netinkamas gyventi ištisus metus.

Tikrovė: Šiuolaikinis medinis statinys - tai kruopščiai suplanuotas būstas su kokybiškomis durimis, langais, stogo danga, signalizacija ir visomis būtiniausiomis interjero detalėmis. Pagrindinis skirtumas - rąstinės ar medinės sienos, vietoje įprastų tinkuotų ar plytinių. Rąstinis namas pasižymi ekologiškumu. Gyvenimą rąstiniame name galime palyginti su gyvenimu idealiai vėdinamame ir kondicionuojame bute, kuriame oro kokybė atitinka visus nustatytus higienos normų reikalavimus (šiluma, drėgnis, oro kaita).

2. Mitas: Visame pasaulyje rąstinis namas - tai prestižinis būstas, kurio kaina priklauso nuo naudojamų medžiagų kokybės.

Tikrovė: Lyginant su kitomis šalimis, rąstinį namą pastatyti kainuoja pigiau, nei blokinį. Pagrindinė to priežastis - mediena ir dailidžių darbo įkainiai yra mažesni, nei užsienyje.

3. Mitas: Mediniai namai - atgyvenę ir nemodernūs.

Tikrovė: Rąstinis namas pasižymi išskirtine estetika bei architektūriniais sprendimais. Šio tipo namai be jokios papildomos apdailos patraukliai atrodo tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Šiuo metu architektai gali pasiūlyti ne tik klasikinės architektūros projektų - keturios sienos plius dvišlaitis stogas, bet ir modernių pavyzdžių, kuriuose vyrauja stiklas, siūlomos erdvios terasos, vienšlaičiai stogai ir panašiai.

4. Mitas: Medinio namo statyba - tai ilgas ir sudėtingas procesas.

Tikrovė: Rąstinio namo statyba, lyginant su mūriniu pastatu, yra ženkliai greitesnė. Pamatų liejimas užtrunka tiek pat laiko.

5. Mitas: Rąstiniame name sunku pritaikyti šiuolaikines apdailos medžiagas.

Tikrovė: Mediniame name neabejotinai tinka visos šiuolaikinės ir visiems įprastos vidaus apdailos medžiagos. Įrenginėjant vidų, galima ir yra naudojamos įvairiausios apdailos medžiagos: pradedant nuo akmens masės plytelių, baigiant medine grindų danga.

6. Mitas: Veikiamas tiesioginės ugnies rąsto pirminė būsena - smilkimas, tai neleidžia įkaisti kitai sienos pusei.

Tikrovė: Rąstinė konstrukcija ilgiau dega nei mūrinė, tad pačios konstrukcijos ilgą laiką išlieka neįlinkusios ir stabilios. Iš tokio namo galima ilgesnį laiką evakuoti žmones.

7. Mitas: Kokybiškai pastatytas ir tinkamai prižiūrėtas rąstinis būstas tarnaus bent jau 150 ar 200 metų, o jo remontas bus žymiai paprastesnis, kadangi nereikalaus sienų gramdymų, tapetų keitimų, dažymų, tinkavimo ir pan.

Tikrovė: Natūralu, kad rąstus veikia gamtiniai reiškiniai (saulė, lietus, temperatūrų kaita). Todėl priklausomai nuo dažų rūšies, perdažyti sienas gali prireikti tik po 10 metų, o viduje - viskas priklauso nuo noro atsinaujinti. Galima nieko nedaryti ir 30 metų.

8. Mitas: Rąstai, nupurkšti chemikalais gali neigiamai paveikti žmogaus sveikatą.

Tikrovė: Mediena - ekologiška statybinė medžiaga, neturinti jokio neigiamo poveikio žmogaus organizmui. Nustatyta, kad natūralios medienos spalva teigiamai veikia žmogaus psichinę būklę, ramina nervų sistemą ir sukuria palankias sąlygas pilnaverčiam poilsiui. Taip pat, elektrostatinės medienos savybės neleidžia patalpoje kauptis statinei elektrai, kambariuose nejuda dulkės, sukeliančios alerginius negalavimus, o kalbant apie chemikalus - naudojamos medžiagos yra ištirtos ir atitinka visus standartus.

Medinio namo šiltinimas: ką svarbu žinoti?

Šiuo metu medinėms namų konstrukcijoms apšiltinti įvairias sistemas siūlo tikrai daug gamintojų. Tačiau niekas nekalba apie galimybę tam panaudoti vieną iš populiariausių Lietuvoje „šilumos ekonomintojo“ - polistirolo ar kitokių sintetinių polimerų. Jis tinkamas ir, tiesa sakant, kol kas nepamainomas tik medinio statinio pamatams. Tuo tarpu stiklo, akmens vatai ar ekovatai - daug alternatyvų. Rąstinių sienų kailiniams jau pritaikomi net šiaudai.

Kaip tinkamiausias medžiagas medinių namų šiltinimui architektas siūlo rinktis tik kvėpuojančias, t. y. nelaidžias orui, bet gebančias išleisti garo perteklių. Tai natūrali celiuliozė arba jos pagrindu sukurti gaminiai. Daugiausia tokių kailinių sistemų bemaž visoms statinio konstrukcijoms šiuo metu Lietuvoje siūlo bendrovė „Steico“.

„Svarbu, kad sienoms šiltinti naudojamos medžiagos būtų birios. Rąstų paviršius nelygus, todėl įvairūs dembliai ar plokštės negali sandariai prie jų priglusti. Tokios natūralios (celiuliozinės) medžiagos yra iš makulatūros gaminama ekovata, medžio plaušo birus pluoštas, kanapių pluoštas, nendrės, tinka vilna ir jau minėti šiaudai. Labai svarbu atsakingai sumontuoti elektros lizdus. Šiems mazgams siūlyčiau taikyti pasyviojo namo technologijas. Šiltinant būtina gerai įrengti cokolį, t. y. jungtį tarp pamato, sienos ir apšiltinimo. Hidroizoliacija tarp pamato ir medinės sienos - privaloma.

Tuo tarpu mineralinių ir stiklo vatų gamintojai įsitikinę, kad jų produkcija gerokai pranašesnė už celiuliozės gaminius savo šiluminėmis, ilgaamžiškumo ir priešgaisrinėmis savybėmis. Vieną iš labiausiai subalansuotų sistemų siūlo „Rockwool“. Dėl išskirtinių savybių ši akmens vata puikiai tinka tokiose vietose, kur reikalingas didelis patvarumas, apsauga nuo gaisro ar būtina užtikrinti akustinį komfortą.

„Pagal kilmę ir pagrindines savybes akmens vata turbūt labiausiai tinkama medžiaga mediniams namams šiltinti, nes gaminama iš natūralių gamtinės kilmės žaliavų. Dėl didelio laidumo vandens garams mūsų įmonės gaminiai tinkamiausi visiems kvėpuojantiems statiniams. Be to, jie nedegūs, taigi nelaimės atveju apsaugo kitas namo konstrukcijas.

Medinio namo apdaila: ką pasirinkti?

Apdaila Rąstinis namas - tai tikrai ne tik vasarnamis ar laikinas būstas pasislėpti nuo lietaus. Rąstinis namas - visiškai apsaugotas, saugus, šiltas, jaukus namas su gerais langais, durimis, stogo danga. Ir, aišku, su visais civilizacijos privalumais: modernia apdaila, santechnika, televizija, signalizacija.

Rąstinį namą iš vidaus galima dekoruoti plytelėmis, gipso kartonu, kurį vėliau galima nudažyti ar klijuoti tapetais, mūrinėmis ar akmeninėmis pertvaromis. Nejudančias konstrukcijas - laiptus, pertvaras, slankiojančiąsias sistemas - patariama montuoti tik visiškai susistovėjus medinio namo konstruktyvui.

Dažnai rąstinio namo išorė ir vidus impregnuojami linų aliejumi. Norintiems šviesaus atspalvio, E. Norvaišas pataria vidų išdažyti stipriu šarmu, kuris truputį pabalins sienas ir sudarys apsauginę plėvelę nuo tepumo. Norvegai namų paviršių impregnuoja tepalu, kuris gaminamas kaitinant pušies sakus. Šiuo tepalu išdažytas namas esti juodos spalvos ir skleidžia specifinį kvapą. Panašiai rąstai dažomi ir Dzūkijoje.

Apdailos medžiagos:

• Plastikas. Senam rąstinukui visiškai netinks plastikinės lentelių imitacijos (organiškai pjaunasi su medžiu plastikas). Toks namas parodo jo šeimininko visuomeninę padėtį. Pamačius plastiku apkaltą namą, iš karto susidaro pigumo įspūdis. Jau geriau tada palikti nuogus rąstus. Nupūsti smėliasrove ir tik nutepti juos keliomis rūšimis antiseptiko bei palikti taip, kaip yra. Jei jau daryti apdailą, tai lai ta apdaila ir sudėti pinigai, kad ir kokie jie bebūtų, tegul pagerina vaizdą, o ne pablogina.
• Pusrąsčių lentelės. Čia apdailos medžiaga yra daug geresnė už plastiką. Ji bent iš grynos medienos. Bet tie nutekinti mažiukai pusrąsčiai dideliame plote žiūrisi apgailėtinai. Tokia medžiaga geriausia tinka labai mažiems statiniams, į kuriuos ir karalius nesibodi pėsčias nutrepsėti, statyti.
• Paprastos medinės dailylentės: Šios, kad ir atrodo labai senoviškai, iš visų aukščiau išvardytų tinka labiausiai. Tiesiog niekuo neišsiskiriantis sienų apmušimas.
• Paprastos lentos. Norvegai savo fasadų apdailai naudoja paprastas neobliuotas ir tik lentpjūvėje pjautas lentas. Jas jie sukala vertikaliai. Mūsų lietuvio akimi atrodo gal ir bjauriai, bet praktiškumo prasme tai genialu. Vienas pliusas, kad tokios lentos super pigios. Antra, jos dedamos vertikaliai, tad vandens lašiukai neužsistovi ir nuteka žemyn.
• Apmūrijimas. Pats blogiausias dalykas, koks tik įmanoma padaryti dizaino prasme, tai apmūryti silikatinėmis plytomis. Na, tada ne namas, o ferma gaunasi, jei ne ferma, tai panašu į sovietmečio pieninę. Jeigu jau labai „prirėmė reikalas“ turėti mūrinę sieną, tai tada jau geriau apmūryti akytbetonio blokeliais, paliekant 5 cm oro tarpą tarp rąsto ir akytbetonio. Tada tą akytbetonio blokelį galima nuglaistyti drėgmei atspariu glaistu ir nugruntavus nudažyti.
• Klinkeris. Labai dera su rąstu raudonos keramikinės plytos, dar vadinamos klinkeriu. Bet šiaip galima naudoti paprastas raudonas pilnavidures plytas.

Naudingi patarimai ir įžvalgos

Gyvenimas mediniame name yra ir savotiškas gyvenimo būdas. Norėtųsi, kad tokius pastatus įsigytų medinės architektūros mylėtojai. Medis rąstiniam namui Taigi kodėl miestiečiai savo gyvenamajam namui vis dažniau renkasi medį? Atsakymų daug, tačiau niekas nenuginčys, kad mediniame name kvėpuoti gaivu kaip pušyne, kambariuose maloniai nuteikia natūralios drėgmės bei aromatingo kvapo derinys. Karštą dieną tokiame name maloniai vėsu, o šaltesnę žiemą medinės sienos neleidžia išeiti šilumai.

Medis - tai ekologiškai švari gamtinė medžiaga, neturinti jokio kenksmingo poveikio, kuri išliko nepakitusi jau kelis tūkstančius metų. Nuo senų laikų žmonės statė rąstines pilis ir aukštas bažnyčias. Tradicinė namų statybos technologija iš rąstų išlieka populiari iki šiol ir sulaukia vis daugiau šalininkų.

Rąstiniuose namuose nereikia kondicionavimo ar ventiliacijos sistemos, nes namas kvėpuoja ir natūraliai ventiliuojasi per sienas. Rąstiniai namai, skirtingai nei mūriniai, greitai įšyla ir lėtai atvėsta. Žiemą santykinė oro drėgmė yra gana žema, o vasarą ji pakyla, todėl perteklinė drėgmė patenka į sienas.

20-22 cm rąsto storio medinių namų šiluminė varža vidutiniškai yra 1,4 kv. m K/W. Ji mažesnė nei norminė (3,86 kv. m K/W), tačiau tai kompensuoja kitos rąsto savybės. Pridėjus ranką prie mūrinės sienos, jaučiamas žymus temperatūrų pokytis. Neišvengiamas šaltesnės sienos sąlytis su pašildytu ir drėgnu oru verčia šią drėgmę kondensuotis. Nustojus šildyti mūrinę patalpą tuoj pat tai pajuntame. Rąstiniame name šis procesas vyksta lėčiau dėl didelės rąsto šiluminės talpos. Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė išlaiko temperatūrą, artimą esančiai kambaryje. Todėl atvėsus patalpai kondensatas mediniame name nesusidaro.

tags: #ar #patvaru #gyventi #mediniame #name