Pakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą - vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga.
Normali kūno temperatūra ir jos svyravimai
Žmogaus kūno temperatūra svyruoja - mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4-36,7°C.
„Kūno temperatūra - individualus dalykas. Daugelis mūsų normalia kūno temperatūra laikome 36,6 °C, bet paprastai šios ribos yra 36,0-37,5 °C, o temperatūra nuo 37,7 °C jau laikoma karščiavimu.
Iš tiesų kiekvieno žmogaus vidutinė kūno temperatūra gali skirtis, be to, ji gali kisti ir skirtingu paros metu, todėl iš vienintelių kūno temperatūros rodmenų daryti išvadų negalima.
Norint sužinoti savo tikrąją kūno temperatūrą, ją reikėtų matuoti neturint jokių negalavimų bent 3-5 kartus per dieną 2 savaites. Taip pamatysite aiškią tendenciją ir žinosite, kokiais atvejais jūsų kūno temperatūra jau nebėra normali“, - komentuoja vaistininkė R. Truncė.
Neaukšta temperatūra: kada sunerimti?
Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ilgalaikė pakilusi temperatūra - tai organizmo signalas, kad reikia jam padėti. Jei ilgai laikosi mažai pakilusi temperatūra, reikia įvertinti visus požymius, todėl būtina kreiptis į gydytoją. Jei temperatūra atsiranda ir laikosi pakilusi nebe pirmą kartą, reikėtų atlikti tyrimus.
Šeimos gydytoja Rasa Stanislava Katkevičienė taip pat tvirtina, kad pakilusi temperatūra signalizuoja, jog kažkur organizme yra sutrikimas, todėl tyrimai yra būtini.
„Gydytojas apžiūri žmogų, patikrina jo gerklę, pažiūri, ar nėra bėrimų, padaromos rentgeno nuotraukos. Jeigu visi tyrimai yra normalūs ir gydytojai neranda jokių infekcijos židinių, jeigu šlapimo ir kraujo tyrimai geri, sinusito nėra, tada ieškom kitų susirgimų. Kartais žmogus turi nedidelę temperatūrą, jeigu jam yra depresija. Arba gali būti endokrininės sistemos sutrikimai“, - tikina R. S. Katkevičienė.
„Yra turbūt tūkstantis ir viena priežastis, dėl ko gali laikytis šiek tiek pakilusi temperatūra. Aš rekomenduočiau pasirodyti gydytojui“, - pataria šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė.
Galimos neaukštos temperatūros priežastys
Kai laikosi nedaug pakilusi temperatūra, priežasčių gali būti daug: šlapimo infekcijos, toksikozė, toksiplazmozė, tuberkuliozė. Ilgalaikės nedaug pakilusios temperatūros priežastis gali būti ir lėtinis pervargimas. Šiuo atveju būtinas poilsis, imuniteto stiprinimas, stresinių situacijų vengimas, darbo krūvio mažinimas.
N. Vaicekauskienė sako, jog nedidelis ilgalaikis karščiavimas gali laikytis po neseniai persirgtos ligos, gali atsirasti dėl bakterinių ligų, hormoninės apykaitos sutrikimų.
Tačiau, pasak gydytojos, ne visada priežastį pavyksta išsiaiškinti apsilankius tik pas bendrosios praktikos gydytoją - kartais reikia atlikti įvairių instrumentinių tyrimų.
„Pavyzdžiui, reikalinga echoskopija, endokrinologo konsultacija, moterims - ginekologo konsultacija. Kartais bendri kraujo tyrimai ir C reaktyvinis baltymas gali neparodyti karščiavimo priežasties“, - sako N. Vaicekauskienė.
Kada nereikia mažinti temperatūros?
Tačiau gydytojos pabrėžia, kad temperatūros dirbtinai mažinti nereikėtų, jei trumpalaikį karščiavimą lydi akivaizdūs ligų simptomai, o temperatūra nepakyla daugiau nei iki 38 ar 38,5 laipsnio.
„Nerekomenduojama mažinti temperatūros, kai ji yra iki 38 laipsnių, nes manoma, kad ji sužadina imunitetą, kuris padeda lengviau kovoti su virusais ir bakterijomis“, - tvirtina gydytoja.
Jai antrina ir šeimos gydytoja D. Makaravičienė, teigdama, kad, kai karščiavimas siekia 38 ar 38,5 laipsnio, imuninė sistema geriau kovoja su infekcija.
D. Makaravičienė tikina, kad laikantis tokiai temperatūrai galima laukti ir jos nemažinti 5 dienas. Po penkių dienų, pasak jos, jau reiktų kreiptis į gydymo įstaigą, nes per 5-7 paras paprastas peršalimas turi praeiti, temperatūra turi pati nukristi.
Simptominis gydymas
Jei laikosi mažesnė nei 38 laipsnių temperatūra, bet kankina kiti ligos simptomai, šeimos gydytoja pataria likti namuose ir užsiimti vadinamuoju simptominiu gydymu.
„Reikia valyti nosį, mažinti gerklės skausmą ją skalaujant ar naudojant tam tikrus purškalus. Rekomenduojama vartoti labai daug skysčių, neapsirengti labai karštai. Suaugusiems būtina tą temperatūrą „išgulėti“ - tam reikia dažniausiai trijų parų“, - tikina šeimos gydytoja.
N. Vaicekauskienė atskleidžia, kad dažniausiai pas gydytoją žmonės ateina jau gerdami temperatūrą mažinančius vaistus. Tai priklauso nuo žmogaus savijautos, nes, anot gydytojos, žmonės skirtingai ištveria ligos sukeltus negalavimus.
„Dėl karščiavimo mažinimo gali užsitęsti ligos trukmė, nes juk temperatūra padeda su ja kovoti. Aukštoje temperatūroje žūsta ligos sukėlėjai. Galbūt ir pačiam organizmui pavyktų su ja kovoti, jei nemažintume temperatūros“, - teigia N. Vaicekauskienė.
Ką daryti, jei temperatūra nukrenta?
Reikia termometru išmatuoti kūno temperatūrą.Tačiau kartais temperatūra nepakyla, bet nukrenta. Tada juntamas silpnumas, mieguistumas, galvos svaigimas. Žmogus gali net nualpti.
Žmogaus temperatūra nukrenta kur kas rečiau negu pakyla, bet ką daryti tokiu atveju vis tiek būtina žinoti.
Keliais laipsniais nukritusi temperatūra gali sutrikdyti normalią vidaus organų veiklą ir organizmo funkcijas. Kai kuriais atvejais temperatūros kritimas baigiasi mirtimi.
Jeigu nuolatinė kūno temperatūra nėra aukštesnė nei 35 laipsniai, galima įtarti sunkią lėtinę ligą. Kai temperatūra nukrenta iki 29,5 laipsnių žmogus netenka sąmonės, iki 27 laipsnių - patenka į komą, o iki 25 laipsnių - konstatuojama mirtis.
Pajutus, kad temperatūra galėjo kiek nukristi, galima suteikti sau pirmąją pagalbą. Tokia pagalba būtų lengva mankšta, pasivaikščiojimas, atpalaiduojantis masažas, kontrastinis dušas, šokoladas, puodelis stiprios arbatos ar kavos.
Taip pat žema temperatūra, ypač jei šąla kojos, dingsta apetitas, pykina ir vemiama, gali įspėti apie nėštumą.
Kada kreiptis į gydytoją, jei temperatūra nukrito?
Dažnai žmonės neįvertina padėties rimtumo ir nesikreipia į gydytojus, jei sumažėja temperatūra. Tai didelė klaida.
Tik gydytojas, atlikęs reikalingus tyrimus gali įvertinti padėties rimtumą ir paskirti geriausią gydymą.
Pacientui turėtų būti atlikta elektrokardiograma ir kraujo tyrimai, kurie nustatytų, ar temperatūra krenta dėl nusilpusio imuniteto ir nuovargio. Tada gali padėti vitaminai, imunitetą stiprinantys vaistai, pakeistas dienos režimas.
Jeigu problema ne nusilpęs imunitetas, o lėtinė liga, gali prireikti daugiau įvairių tyrimų, kuriuos atlieka endokrinologai, gastroenterologai, neurologai, onkologai.
Žemą temperatūrą gali lemti smegenų augliai, todėl reikia atlikti tomografinį tyrimą.
Temperatūra ir nugaros skausmas
Nugaros skausmas yra vienas dažniausių sveikatos nusiskundimų, o temperatūros pakilimas dažniausiai rodo uždegiminį procesą organizme. Kai šie du simptomai pasireiškia kartu, tai gali būti signalas, kad organizme vyksta infekcija ar kita rimta būklė.
Jei žmogų vargina tik nugaros skausmas, priežasčių gali būti daug - nuo raumenų patempimo iki netaisyklingos laikysenos. Tačiau kai kartu pakyla kūno temperatūra, situacija tampa rimtesnė.
Galimos priežastys
- Inkstų uždegimas (pielonefritas) yra viena dažniausių priežasčių, kai skauda juosmeninę nugaros dalį ir pakyla temperatūra. Dažnai šią būklę lydi šaltkrėtis, dažnas noras šlapintis, deginimas šlapinantis ar drumstas šlapimas.
- Stuburo infekcijos, tokios kaip osteomielitas ar diskitis, gali sukelti stiprų nugaros skausmą ir karščiavimą.
- Kai kurios vidaus organų infekcijos taip pat gali pasireikšti nugaros skausmu. Pavyzdžiui, plaučių uždegimas gali sukelti skausmą krūtinės ar nugaros srityje, kartu pakeliant temperatūrą.
- Labai pavojinga būklė, kurios vienas iš simptomų gali būti stiprus nugaros ar sprando skausmas kartu su aukšta temperatūra, yra meningitas.
Ką daryti?
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Inkstų uždegimas dažniausiai gydomas antibiotikais ir gausiu skysčių vartojimu. Stuburo infekcijoms prireikia ilgalaikės antibiotikų terapijos, kartais net chirurginio gydymo. Vidaus organų infekcijos taip pat gydomos pagal priežastį, dažnai ligoninėje.
Prevencija
Norint sumažinti infekcijų riziką, svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų: vartoti pakankamai skysčių, vengti peršalimo, stiprinti imunitetą, laikytis higienos. Taip pat svarbu laiku gydyti šlapimo takų infekcijas, nes negydomos jos gali komplikuotis į pielonefritą.
Dehidratacija ir temperatūra
Dehidratacija yra organizmo būklė, kai trūksta pakankamai skysčių, reikalingų normaliai organizmo veiklai. Skysčiai yra būtini daugeliui procesų, vykstančių organizme, įskaitant medžiagų apykaitą, kraujo apytaką ir temperatūros reguliavimą.
Didžiąją dalį dehidratacijos metu prarandamų skysčių sudaro vanduo bei kartu su vandeniu prarandami nedideli druskų (natrio, kalio, kalcio, magnio ir kt.) kiekiai. Vystantis dehidratacijai mažėja organizmui būtinų mineralinių medžiagų (elektrolitų) kiekis.
Dehidratacijos metu organizmas gali patirti įvairių sutrikimų. Oda gali tapti sausa ir šiurkšti, gali pasireikšti galvos skausmas, nuovargis, sumažėti koncentracija. Gali būti sumažėjęs šlapinimasis, o šlapimas gali tapti tamsesnis nei įprastai. Be to, gali atsirasti troškulys ir burnos džiūvimas.
Priežastys
Yra nemažai įvairių priežasčių, kurios sukelia dehidrataciją. Šie veiksniai padidina organizmo skysčių praradimą per odą ir kvėpavimo takus. Šios būsenos gali būti susijusios su įvairiomis ligomis ar infekcijomis ir taip pat padidinti skysčių praradimą per virškinimo traktą arba prakaitavimą. Šios ligos sukelia stiprų viduriavimą ir vėmimą arba dažną šlapinimąsi. Šie sutrikimai gali turėti įtakos skysčių balansui organizme ir sukelti dehidrataciją dėl diurezinio (šlapimo išsiskyrimą skatinančio) poveikio arba dėl skysčių vartojimo mažinimo. Kofeinas suintensyvina skysčių šalinimą per inkstus.
Simptomai
- Sausa burna ir lūpos.
- Sausa oda.
- Stiprus, ilgai trunkantis troškulys.
- Blogas burnos kvapas.
- Galvos svaigimas, skausmas.
- Bendras silpnumas.
- Sumažėjęs šlapimo kiekis ar tamsesnė spalva.
- Sumažėjęs kraujospūdis.
- Šaltkrėtis.
- Raumenų mėšlungis.
- Vidurių užkietėjimas.
- Padidėjęs poreikis saldumynams.
- Nuovargis, dirglumas.
Atminkite, kad šie simptomai gali pasireikšti įvairiu mastu ir net vienas ar keli iš šių simptomų gali būti įspėjantis ženklas dėl organizmo dehidratacijos.
Prevencija
Dehidratacijos prevencija yra geriausias būdas išvengti jos komplikacijų ir palaikyti optimalų skysčių balansą organizme.
- Gerkite pakankamai vandens.
- Venkite alkoholio ir kofeino.
- Stebėkite šlapimo spalvą.
- Prisitaikykite prie aplinkos sąlygų.
- Dėvėkite tinkamus drabužius.
Žemesnė nei norma kūno temperatūra
Pasak klinikos InMedica Klinika Mažeikiai šeimos gydytojo Audriaus Stankevičiaus, žemesnė nei norma kūno temperatūra sergant dažnai rodo organizmo kovą su infekcija ir netinkamą šilumos reguliavimą.
Jei organizmas sunkiai kovoja su infekcija, tai gali paveikti šilumos reguliavimą ir lemti temperatūros kritimą.
„Kartais nukritusi kūno temperatūra gali būti sunkesnės sveikatos problemos ženklas, todėl rekomenduojama pasitarti su gydytoju, ypač jei temperatūros pokyčiai yra intensyvūs, ilgai neišnyksta arba yra susiję su tokiais simptomais kaip dusulys, galvos skausmas arba tachikardija - širdies susitraukimų dažnio padidėjimas“, - teigia A. Stankevičius.
Jei susirgus kūno temperatūra pakyla, tačiau išlieka kiek virš 37 °C net ir visiškai pasveikus, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes tokie pokyčiai gali rodyti tiek kokią nors kitą „užslėptą“ ligą, tiek ir į lėtinę stadiją pereinančias kvėpavimo takų ligas, tokias kaip tonzilitas ar bronchitas.
„Tokiu atveju svarbu atlikti reikalingus tyrimus, nustatysiančius tikslią priežastį, ir pagal tai gydytis arba toliau stebėti ir reguliariai tikrintis sveikatos būklę“, - aiškina gydytojas.
Galimos priežastys
- Sulėtėję organizmo metaboliniai procesai, t. y., medžiagų apykaita.
- Antinksčių nepakankamumas.
- Diabetas.
- Anemija.
- Kai kurios endokrininės ligos, tokios kaip hipotirozė.
- Lėtinis alkoholizmas.
- Narkotinių medžiagų vartojimas.
- Stiprus organizmo alinimas.
- Mitybos sutrikimai.
Kasdienės situacijos, galinčios įtakoti kūno temperatūrą:
- Miego metu kūno temperatūra gali kilti arba kristi priklausomai nuo fazės. Gilaus miego fazės metu ji dažnai krinta ir tai yra normalus fiziologinis reiškinys.
- Kūno temperatūra dažnai yra šiek tiek žemesnė ir rytais, vos pabudus. Tai vadinama ryto hipotermija ir dėl to nereikia nerimauti.
- Didelis stresas arba baimė taip pat gali turėti įtakos kūno temperatūros sumažėjimui, nes paveikia autonominę nervų sistemą ir organizmo šilumos reguliavimą.
- Intensyvus fizinis aktyvumas gali sukelti kūno temperatūros kritimą, nors mums ir atrodo, kad tiesiog „degame“.