Ar nuo astmos gali būti temperatūra: viskas, ką reikia žinoti apie bronchinę astmą

Bronchinė astma yra lėtinė plaučių liga, pažeidžianti kvėpavimo takus. Tai viena dažniausių lėtinių ligų: ja visame pasaulyje serga apie 300 mln. žmonių. Ši liga gali prasidėti bet kuriame amžiaus tarpsnyje, tačiau dažniausiai ja suserga vaikai, kai jų imuninė sistema dar tik formuojasi. Daugumai astma sergančių vaikų pirmieji ligos simptomai pasireiškia sulaukus 5-ojo gimtadienio. Dėl astmos priepuolių vaikui gali būti sunku lankyti darželį ar mokyklą, ligoniai dažniau atsiduria ligoninėse.

Kas yra astma?

Astma - tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kurios metu pasunkėja paciento kvėpavimas dėl bronchų susiaurėjimo ir gausesnės gleivių (uždegiminio sekreto) sekrecijos jų spindyje. Asmuo jaučia dusulį, krūtinės sunkumą bei veržimą, kosėja ir šie priepuoliai dažnai pasireiškia naktimis ir paryčiais.

Astmos tipai

• Alerginės kilmės astma - šios rūšies astma išsivysto organizmui reaguojant į įvairius išorinius veiksnius, pavyzdžiui, dulkių erkutes, plunksnas, tam tikrus alergenus maiste ar žiedadulkes bei kitas medžiagas. Alergine astma dažniausiai susergama vaikystėje ar ankstyvoje jaunystėje. Labai dažnai šis polinkis būna paveldėtas, organizme randama daugiau specifinių antikūnų.
• Nealerginės kilmės astma - šios rūšies astmos priežastys iki galo nėra aiškios, vis dėlto jos simptomai labai panašūs ar net identiški alerginei astmai. Astmos priepuolį gali išprovokuoti kvėpavimo takų infekcija (kuri gali būti virusinės arba bakterinės kilmės), aplinkos užterštumas, labai šalto oro įkvėpimas, oro temperatūros ar klimato pokyčiai, netgi nervinė įtampa bei stresas. Nealerginės kilmės astma dažniau diagnozuojama vyresniame amžiuje; polinkis sirgti ja nebūtinai būna paveldėtas, o specifiniai testai nerodo alerginių procesų organizme.

Astmos sunkumo lygiai

Pagal sunkumą astma būna:

• Lengvos formos astma
• Vidutinio sunkumo astma
• Sunki astma

Astmos eiga pagal simptomų dažnumą

Pagal tai, kokie simptomai, kokiu intensyvumu ir kaip dažnai jie pasireiškia, astma gali būti:

• Protarpinė - simptomai gana švelnūs, jie atsiranda naktimis. Priepuoliai nekamuoja dažniau nei vieną ar du kartus per mėnesį ir jų dažnis nėra didesnis nei dvi dienos per savaitę;
• Švelni ir nuolatinė - simptomai kamuoja dažniau nei du kartus per savaitę, tačiau ne daugiau nei keturias naktis per mėnesį;
• Vidutinė - tokia vidutiniškai aktyvi astma diagnozuojama tuomet, kai astmos simptomai pasireiškia praktiškai kasdien ir bent kartą per savaitę jie vargina naktį;
• Sunki - kai priepuoliai kamuoja net kelis kartus per dieną ir tai vyksta kiekvieną dieną ir, deja, beveik kiekvieną naktį. Tokia sunki astma, be abejonės, stipriai apriboja paciento veiklą ir prastina jo gyvenimo kokybę, priverčia jausti mirties baimę dūstant ir panašiai.

Astmos priežastys ir rizikos veiksniai

Tikslios astmos priežastys nėra žinomos, tačiau ji dažnai išsivysto vaikystėje, formuojantis vaiko imuninei sistemai. Svarbūs faktoriai:

• Paveldimumas
• Vaikas primygtinai saugomas nuo kontakto su kitais vaikais
• Kūdikis nebuvo žindytas arba buvo žindomas tik labai trumpai

Astma nėra užkrečiama.

Astmos simptomai

Ne visiems vaikams pasireiškia identiški astmos simptomai:

• Dažni kosulio priepuoliai. Jie pasireiškia vaikui žaidžiant ar juokiantis, naktį ar po nakties miego.
• Silpnumas ir nuovargis, energijos stygius.
• Padažnėjęs kvėpavimas arba dusulys.

Prasidėjus priepuoliui, astmos simptomai gali tapti dar intensyvesni. Priepuolis gali stiprėti po truputį, bet gali būti ir staigus. Kartais šie priepuoliai netgi gali kelti pavojų gyvybei.

Astmos diagnostika

Diagnozuoti astmą vaikams, ypač mažiems ir ne priepuolio metu - labai sudėtinga, nes simptomai yra nespecifiniai, panašūs į kitų ligų. Be to, mažiems vaikams neįmanoma atlikti plaučių funkcijos tyrimų, padedančių diagnozuoti šią ligą. Svarbu, kad tyrimai būtų kompleksiniai ir detalūs:

• Spirometrija - kvėpavimo (plaučių) funkcijos tyrimas.
• Bronchų jautrumo matavimas.
• Įkvepiamų / maisto alergenų kraujo tyrimai.
• Bendras imunoglobulino E tyrimas.

Astmos gydymas

Taip pat svarbu žinoti, kad skiriasi gydymas tarp priepuolių ir jų metu:

• Įkvepiamieji, stabdantys uždegimą.
• Bronchus plečiantys vaistai.
• Inhaliuojamieji bronchodilatatoriai.

Pagal astmos sunkumą ir eigą paskiriamas ir gydymas. Tarkime, lengvos eigos astmai dažnai pakanka vartoti vaistus tik priepuolių atvejais ir vengiant provokuojančių veiksnių. O štai vidutinio sunkumo astmai vaistus gali reikėti vartoti nuolat (pavyzdžiui, kiekvieną dieną). Tuo tarpu sunkiai astmai kontroliuoti dar papildomai gali prireikti ir biologinės terapijos, kuri šiandien teikia itin daug vilties sergantiems gyvenimo džiaugsmą ribojančia sunkia astma.

Biologinė terapija

Jei astma itin sunki ir sunkiai kontroliuojama, gali būti naudingas ir naujas bei inovatyvus gydymo metodas - biologinė terapija, kuri turi būti derinama su įprastų vaistinių preparatų vartojimu. Tai gydymo būdas, kuris sėkmingai taikomas Lietuvoje keletą metų. Jis padeda sunkia astma sergantiems pacientams suretinti priepuolių pasireiškimą ir sumažinti šių priepuolių intensyvumą, dėl to - pagerinti sunkia astma sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir suteikti jiems naują viltį džiaugtis normalia kasdienybe.

Kaip gyventi su astma?

Astmos išvengti gali būti neįmanoma, nes nėra žinoma tiksli jos atsiradimo priežastis. Norint sušvelninti astmos simptomus, būtina laikytis gydymo rekomendacijų.

Daugelis tėvų domisi, ar astma gali praeiti? Svarbu žinoti, kad jei vaiko kvėpavimo takai yra jautrūs, tokie jie išliks visą gyvenimą, tačiau maždaug pusei astma sergančių vaikų sulaukus paauglystės ligos simptomai gerokai sušvelnėja ar visai praeina. Tad ji kuriam laikui gali praeiti, tačiau sulaukus 30-40 m. astmos simptomai gali ir vėl pasireikšti.

Astma - tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga nuo kurios, deja, vis dar neįmanoma pilnai pasveikti. Vis dėlto tai nėra nuosprendis, nes šiandieninė medicina turi ne vieną pasiūlymą, padedantį gyventi kokybiškiau net ir sunkia astma sergantiems pacientams.

Kai kuriems asmenims šiandien astma gali būti kontroliuojama taip sėkmingai, kad pacientas net pamiršta, kad serga, o kai kuriems, deja, reikia „susigyventi“ su sunkios astmos forma, kuri gali neretai pateikti nemalonių staigmenų. Manoma, kad apie penkis procentus visų Lietuvoje astma sergančių gyventojų serga sunkia arba labai sunkia jos forma - vis dėlto net ir išgirdus tokią diagnozę sprendimų yra.

Aplinkos veiksniai, galintys išprovokuoti astmos pradžią

• Buitiniai alergenai
• Naminiai gyvūnai
• Tarakonai
• Pelėsiniai grybai
• Žiedadulkės
• Tabako dūmai
• Oro tarša
• Kvėpavimo takų infekcijos

Kaip palengvinti simptomus?

Vaistininkė pataria, kad palengvinti astmos simptomus gali tokių patiekalų, kurie sukelia alergijas - šokoladas, pienas, riešutai, atsisakymas.

• Reikėtų valgyti daugiau česnakų, svogūnų ir citrusinių vaisių - jie mažina gleivių išsiskyrimą, valo bronchus.
• Vengti cukraus, pieno produktų, kurie didina gleivių sekreciją.
• Taip pat svarbu atkreipti dėmesį naudojant juos kartu su vaistais nuo skydliaukės, Parkinsono, antidepresantus, steroidinius, kai kuriuos diuretikus.
• Jonažolė irgi gali sumažinti kai kurių vaistų nuo astmos poveikį.

Statistika

Štai keletas statistinių duomenų apie astmą:

tags: #ar #nuo #astmos #gali #buti #temperatura