Sinkopė - būklė, kai keliolika sekundžių netenkama sąmonės. Statistika rodo, kad bent kartą gyvenime yra nualpęs kas penktas žmogus. Ši būklė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir nutikti tiek turintiems sveikatos problemų, tiek neturintiems.
Ne visada nualpstama staiga. Prieš tai ausyse gali pasigirsti zvimbimas, sulėtėti pulsas, o akyse užtemti. Tik po to žmogaus kūnas suglemba, jis parkrinta. Pastebėjus pavojų įmanoma sumažinti sužeidimų riziką.
„Būna parkrinta žmogus vonios kambaryje, kur gali atsitrenkti į kriauklę, unitazą ir patirti galvos traumą. Gatvėje parkritęs žmogus gali susižaloti į šaligatvio kampą, asfaltą. Todėl atsiranda papildomų komplikacijų grėsmė“, - sakė Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius.
Nualpus svarbu išsiaiškinti, kas galėjo tai sukelti. Nualpus būtina nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, nes kai kuriais atvejais taip gali pasireikšti rimtesni, gyvybei pavojingi sutrikimai.
Jei stebite alpstantį žmogų, įsidėmėkite, jis suglebo palaipsniui ar krito staiga, - tai svarbi informacija.
Vaikų alpimai | BIOFIRST Podcast #20 su vaikų gydytoja ir kardiologe Saule Kiaunyte
Alpimo priežastys ir tipai
Alpimo priežastys gali būti įvairios. Anot šeimos gydytojo, problema dažna, nes žmonės dažnai ignoruoja organizmo siunčiamus signalus, nesaugo savo sveikatos.
Profesorius paaiškino, kad alpstama dėl įvairių priežasčių. Refleksinės būklės dažniau būdingos vaikams, kai sąmonė prarandama dėl ilgo stovėjimo.
Kita alpulio priežasčių kategorija - patologinės būklės. Ortostatinė hipotenzija, kai kraujas suteka į apatines galūnes, sutrinka deguonies tiekimas į smegenis, taip pat sukelia sąmonės praradimą ir kritimą.
Pasak jos, labai svarbu atmesti gyvybiškai pavojingas situacijas, kai alpimas vyksta dėl gyvybei pavojingų ritmo sutrikimų, minėtos laidžiosios sistemos sutrikimo arba aortos plyšimo.
Neretai nualpstama dėl ortostatinės hipotenzijos - staigaus kraujospūdžio nukritimo. Jeigu žmogus atsistoja staiga, sunkio jėga visą kraują lyg sutraukia į apatines kūno dalis.
Dažniausios alpimo priežastys:
- Neurorefleksinės (sutrikus kraujagyslių tonuso palaikymui)
- Širdies funkcijos sutrikimas
- Kraujo tūrio sumažėjimas
- Vaistų vartojimas
- Galvos ir kaklo kraujagyslių anomalijos
- Gliukozės apykaitos sutrikimai
- Apsinuodijimas
- Epilepsija
- Praeinantys smegenų išemijos priepuoliai
Vazovagalinė sinkopė yra dažna nualpimo forma, kurią sukelia pernelyg stipri nervų sistemos reakcija: staiga sumažėja kraujospūdis ir sulėtėja širdies ritmas. Šio tipo nualpimas dar vadinamas refleksine arba neurokardiogenine sinkope. Tai reiškia, kad organizmo automatinės sistemos reaguoja per stipriai į tam tikrą dirgiklį - kai kuriems žmonėms tai pasireiškia jautrumu kraujui, skausmui, ar staigiems emociniams išgyvenimams.
„Šitos sinkopės ir vadinamos neurokardiogeninėmis, nes apima dvi sistemas. Kardiologinei, širdies ir kraujagyslių, sistemai vadovauja autonominė nervų sistema, kuri nepavaldi mūsų protui ar sąmonei. Dėl to ji gali sureaguoti į skausmą, į išgąstį, į kraują, per didelė jos reakcija išbalansuoja širdies ir kraujagyslių sistemą ir mes alpstame“, - priduria neurologė D.
Anot šeimos gydytojos, kita priežastis - širdies kaip siurblio funkcijos sutrikimas, kas galėtų būti sąlygota per dažno ar per reto pulso, širdies struktūros pakitimų: vožtuvų patologijos, plaučių tromboembolijos, infarkto.
Trečia svari priežastis - kraujo tūrio sumažėjimas. Taip nutinka nukraujavus, netekus skysčių - gausiai prakaituojant, vemiant, viduriuojant.
Dėl to gali būti kalti net ir medikamentai, ypač juos vartojant neatsakingai, koreguojant dozes savo nuožiūra. Tai gali būti vaistai nuo kraujospūdžio, ritmą palaikantys, skysčius varantys vaistai.
Alpimas ir atmerktos akys
Klausimas, ar nualpus gali būti atmerktos akys, dažnai kelia nerimą. Iš tiesų, nualpus žmogus gali būti tiek užmerktomis, tiek atmerktomis akimis. Tai priklauso nuo alpimo priežasties ir individualių organizmo reakcijų.
Svarbu įvertinti, kokiomis aplinkybėmis žmogus apalpo: gal buvo tvanku, trūko oro, situacija buvusi stresinė, ilgai nekeista padėtis.
Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją
Jeigu alpimai kartojasi, jeigu yra kitų simptomų prieš arba po alpimo, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs detalesnius tyrimus. Gali būti daug ligų: nuo paprasto alpimo dėl nuovargio, skysčių trūkumo, streso, iki gyvybei pavojingų ligų - infarkto ar insulto.
Tačiau jis įspėjo, kad sunerimti vertėtų, jei sąmonė prarandama intensyvaus fizinio krūvio metu arba iš karto po jo. Pasak L.Valiaus, apalpimas, pavyzdžiui, bėgiojant gali būti širdies veiklos sutrikimo signalas.
„Tokį atvejį reikėtų panagrinėti nuodugniau, paieškoti galimos negalavimo priežasties“, - pabrėžė Kauno klinikų gydytojas. Jei sąmonės netekimo epizodas sukėlė nerimą, profesorius patarė kreiptis į šeimos gydytoją.
Nerimą keliantys sutrikimai, galintys signalizuoti apie ligas, yra ilgesnis nei keliolikos sekundžių sąmonės netekimas, traukuliai, sumišimas sąmonę atgavus ilgiau nei 5 minutėms, jutimo, judesių, mobilumo sutrikimas.
Sąmonės praradimas galimai sietinas su širdies problemomis, kai atsiranda fizinio krūvio metu, jaučiamas dažnas ar retas, neritmiškas širdies plakimas, žinomos kardiologinės problemos, yra vartojamų vaistų, veikiančių širdies-kraujagyslių sistemą“, - aiškina V. Kazerskaitė.
Kaip atskirti sinkopę nuo epilepsijos
Sinkopė gali priminti ir epilepsijos priepuolį. Kuomet žmogus apalpsta pirmą kartą, gali kilti įtarimų, ar tai nėra epilepsijos pradžia. Šios ligos priepuoliams būdingi traukuliai, bet nežymus trukčiojimas galimas ir sinkopės metu. Daug ryškesnis skirtumas - būklės trukmė.
„Epilepsijos sukeltas sąmonės netekimas trunka ilgiau - tris keturias minutes. Taip pat būdingas raumenų hipertonusas: žmonės susikandžioja liežuvį, būna vieną ranką sutraukia per alkūnę, o kita laikoma tiesiai. Epilepsijai taip pat labiau būdingi apatinių galūnių spazmai, kvėpavimo sutrikimai“, - vardijo L.Valius.
Profesorius pridūrė, kad epilepsijos priepuolį patyrę žmonės dažnai pasakoja apie aurą.
Kitas dalykas, tipinio epilepsijos priepuolio metu būna ritmingi kūno traukuliai. Žmogus krūpčioja, jo veidas, rankos, kojos būna įsitempę, akys gali būti ir atmerktos, be to, pro lūpas gali imti bėgti kraujas, nes žmogus gali įsikąsti į liežuvį.
Pagrindiniai skirtumai tarp sinkopės ir epilepsijos:
| Požymis | Sinkopė | Epilepsija |
|---|---|---|
| Trukmė | Keliolika sekundžių | Kelios minutės |
| Traukuliai | Gali būti nežymūs | Būdingi ritmingi traukuliai |
| Aura | Nebūdinga | Dažnai pasitaiko |
| Atsigavimas | Greitas | Lėtesnis, gali būti sumišimas |
Pirmoji pagalba nualpus
Pamačius gatvėje apalpusį praeivį, gydytojas pataria pasirūpinti, kad nelaimėliui niekas netrukdytų kvėpuoti.
„Vyrai nešioja marškinius, dėvi kaklaraištį. Jeigu mazgas įtemptas ar viršutinė marškinių saga smarkiai veržia, reikėtų atlaisvinti kvėpavimo apimtį ties kaklu“, - sakė profesorius.
Jis taip pat paaiškino, kad apalpusio žmogaus kojas derėtų suimti už kulnų ir pakelti į viršų, geriausia 45-55 laipsnių kampu. Taip suaktyvinama kraujotaka viršutinėje kūno dalyje, žmogus turėtų atsigauti per keliolika sekundžių.
Jeigu žmogus pasiskundė, kad jam pasidarė silpna, matote, kad jis išblyško, jį išpylė šaltas prakaitas, rekomenduojama žmogų paguldyti ir pasistengti, kad jo galva būtų žemiau kojų. Jeigu nėra kaip atsigulti, lenkitės į apačią, kad galva būtų kuo žemiau.
Jei esate kam nors padėję nelaimėje, o galbūt kas nors padėjo jums - kviečiame sudalyvauti konkurse ČIA ir laimėti prizus.
Patarimai, kaip elgtis, jei apalpo žmogus:
- Atlaisvinkite kvėpavimo takus (apykaklę, kaklaraištį).
- Pakelkite kojas aukštyn.
- Įleiskite gryno oro.
- Naudokite dirgiklius (šlakstykite vandeniu, duokite pauostyti aštraus kvapo medžiagos).
- Stebėkite kvėpavimą ir pulsą.
- Jei nėra kvėpavimo ir pulso, pradėkite gaivinimą (krūtinės paspaudimus ir įpūtimus).
Kol atvyks pagalba, veiksmų turime imtis ir patys. Anot jos, kiekvienai situacijai teikiant pirmą pagalbą reikėtų prisiminti ABC taisyklę (airway - kvėpavimo takai (laisvi), breathing - kvėpavimas (judesiai, krūtinės ląstos kilimas ir nusileidimas) bei circulation (kraujotaka).
„Vertinama sąmonė, klausoma, stebima, ar pacientas kvėpuoja, čiuopiamas pulsas. Kviečiama kvalifikuota medicininė pagalba. Atlaisvinama apykaklė, veržiantys drabužiai, galva atlošiama, smakras išstumiamas į priekį, nesant kvėpavimo ir nečiuopiant pulso pradedami suderinti krūtinės ląstos paspaudimai (15 kartų) ir ląstos paspaudimai (2 kartai), kartojami ritmiškai, ciklais, kol atvyks pagalba“, - aiškina V. Kazerskaitė.
„Esant pulsui ir kvėpavimui, turi būti pakeliamos kojos - tokiu principu daugiau kraujo gali priplūsti į galvos smegenis. Esant galimybei, įleidžiam gryno oro arba žmogus gali būti išnešamas į lauką. Galima naudoti dirgiklius: suploti per skruostus, šlakstyti šaltu vandeniu, sudirginti nosies gleivinę duodant uostyti aštraus kvapo medžiagos. Vis tikrinamas pulsas ir stebimas kvėpavimas“, - pabrėžia ji.