Nuo 2015 metų, kai įvyko Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos reforma, Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, privalu laikytis žalinimo reikalavimų - vykdyti aplinkos atžvilgiu palankesnę žemės ūkio veiklą. Praėjus beveik dvejiems metams po žalinimo įgyvendinimo, jau galima apibendrinti pirmąsias tendencijas ir kruopščiai išanalizuoti rezultatus. Žalinimas yra viena iš tiesioginių išmokų schemų, kuriai tenka net 30 proc. visų tiesioginių išmokų paketo lėšų.
Kaip sekėsi mūsų žemdirbiams jų laikytis savo ūkiuose? Apžvelgus 2015 ir 2016 m. statistiką, galima konstatuoti, kad situacija Lietuvoje gerėja. Žalinimo reikalavimo neatitikimų mažėja, o pareiškėjai vis geriau prisitaiko prie jiems keliamų reikalavimų. Išanalizavus duomenis galima pastebėti tendenciją, kad didieji ūkiai su reikalavimais susidoroja geriau, t. y. juo stambesnis ūkis - tuo mažiau užfiksuojama pažeidimų.
Pagrindiniai Žalinimo Reikalavimai
Pritaikius žalinimo schemą, net 72 proc. visos ES žemės ūkio paskirties žemės plotų reikia laikytis bent vieno iš žalinimo reikalavimo. Tai reiškia, kad net 72 proc. visos ES žemės ūkio paskirties žemės plotų vykdoma aplinkos atžvilgiu palankesnė žemės ūkio veikla.
1. Daugiamečių Pievų Išlaikymas
Išlaikyti turimus daugiamečių pievų ir ganyklų plotus (pievos nenaudojamos sėjomainoje penkerius ar daugiau metų). Šiuo reikalavimu siekiama kovoti su klimato kaita, kadangi žalienos mažina CO2 išsiskyrimą į aplinką. Beje, reikalavimas laikomas įvykdytas visų ūkių tol, kol nepasiekiama didžiausia leistina daugiamečių pievų sumažėjimo riba (5 proc.) visos šalies mastu.
Kalbant apie konkrečius žalinimo reikalavimus, vertėtų paminėti, kad daugiamečių pievų plotai Lietuvoje nemažėja. Pareiškėjai dažnai nuogąstauja dėl šio ypač gyvulininkystės ūkiams jautraus reikalavimo, tačiau dar kartą pabrėžiame, kad Lietuvoje nėra draudimo arti daugiametes pievas, o jei ateityje ir tektų taikyti pievų atkūrimo įpareigojimą, pirmiausia atkurti daugiametes pievas būtų reikalaujama ūkių, kurie 2012-2014 m.
Ir Lietuvoje, ir kitose ES valstybėse narėse drastiškų daugiamečių pievų plotų pokyčių neužfiksuota. Lietuvoje daugiamečių pievų dalis bendrame žemės ūkio paskirties plote yra apie 23 proc., o ES vidurkis yra apie 29 proc. Be abejonės, tenka sutikti, kad 23 proc. Tačiau reikia pripažinti, kad Lietuvos situacija, vertinant Europos kontekste, nėra prasta. Pagalvokite, ką turėtų daryti, tarkime, Airijos ūkininkai, kai šioje šalyje net 90 proc. žemės ūkio paskirties žemės yra daugiametės pievos.
Daugiamečių pievų plotai Lietuvoje
2. Pasėlių Įvairinimas
Įvairinti pasėlius. Pareiškėjams, deklaruojantiems daugiau negu 10 ha ariamosios žemės, tačiau priklausomai nuo pareiškėjo valdos dydžio, privalu turėti 2 arba 3 skirtingus pasėlius.
Pareiškėjams lengviausiai sekėsi įgyvendinti pasėlių įvairinimo reikalavimą, kuris jiems nesukėlė papildomų sunkumų, nes ūkiai, neatsižvelgiant į jų specifikaciją, ir taip dažniausiai augina daugiau nei vienus žemės ūkio augalus.
ES lygmeniu net 75 proc. ariamosios žemės plotui taikomi pasėlių įvairinimo reikalavimai. 13 proc. plotų taikomas 2 pasėlių įvairinimo reikalavimas, o net 62 proc. plotų taikomas 3 pasėlių įvairinimo reikalavimas.
3. Ekologiniu Atžvilgiu Svarbios Vietovės (EASV)
Išskirti ekologiniu atžvilgiu svarbias vietoves (EASV). Biologinei įvairovei išsaugoti pareiškėjai, deklaruojantys daugiau negu 15 ha ariamosios žemės, privalo mažiausiai 5 proc.
Žemės ūkio veiklos subjektams sunkiausiai sekėsi įgyvendinti EASV reikalavimą. Be to, kad šio reikalavimo įgyvendinime fiksuojama daugiausiai neatitikimų, tačiau galima labai aiškiai įžvelgti ir pareiškėjų pasirinkimo tendencingumą. 2015 m. žemdirbiai turėjo tik dvi alternatyvas išpildyti EASV reikalavimą (pūdymas ir azotą kaupiantys augalai), o nuo 2016 m.
Nestebina pareiškėjų pasirinkimas EASV reikalavimą įgyvendinti produktyviais elementais, t. y. deklaruoti plotus su įsėliu ar posėliu, plotus, kuriuose auginami azotą kaupiantys augalai ar pūdymą (potencialiai produktyvus plotas). Nors ir buvo įdėta daug darbo plečiant EASV įgyvendinimo galimybių sąrašą, ypač kalbant apie kraštovaizdžio elementus (sukurtas atskiras EASV kraštovaizdžio elementų interaktyvus žemėlapis / sluoksnis), tačiau rezultatai nedžiugina - visos Lietuvos mastu deklaruota vos apie 200 elementų, tai yra neįtikėtinai mažai.
Lietuvoje matoma tendencija, kad EASV reikalavimui išpildyti pasirenkama produktyvi veikla, pastebima ir visoje ES. Net 94 proc. EASV užskaitai deklaruoto ploto skiriama produktyviai veiklai (azotą kaupiantys augalai, įsėlis ar posėlis bei pūdymas) ir tik 4 proc. - kraštovaizdžio elementams.
Posėlis kaip EASV elementas
Šiemet Lietuvoje labai padidėjo garstyčių, ridikų ir jų ar kitų augalų mišinių plotai, auginami kaip posėliniai augalai. Pokyčius lėmė pasikeitę Žalinimo programos ir su ja susijusių išmokų administravimo taisyklių reikalavimai.
Tiek pagal Žalinimo programos taisyklių reikalavimus, tiek agronominiu požiūriu, kaip posėlis gali būti auginami įvairių rūšių augalai, tačiau praktikoje ūkiai dažniausiai renkasi baltąsias garstyčias ir pašarinius (aliejinius) ridikus, nes šie augalai palyginti per trumpą laiką išaugina daug žaliosios masės. Posėlis įsėjamas į dirvą, nuėmus pagrindinių augalų (dažniausiai javų) derlių, ir laikomas iki rudens arba iki pavasario. Pagal Žalinimo programos taisyklių reikalavimus posėlio išlaikymo laikotarpis yra nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. arba trumpiau nei iki spalio 15 d. su sąlyga, kad jis bus išlaikytas nenutrūkstamą 8 savaičių terminą.
Posėliniai augalai lauke
Anot ŽŪM atstovo, dar vasarą buvo vyraujanti nuostata, kad augalų apsaugos produktai EASV užskaitos plotuose neturėtų būti naudojami. Tačiau susiformavo 17 šalių grupė, aiškiai išsakanti poziciją, kad toks draudimas turėtų būti atšauktas ar bent atidėtas. A. Karbausko teigimu, net nuomonė, jog tam tikrais atvejais žemei naudingiau ne, pavyzdžiui, kelių kartų gilus įdirbimas, o vienas augalų apsaugos produktų panaudojimas, EK sutinkama labai priešiškai. Tad, pasak ŽŪM specialisto, labai tikėtina, kad nuo 2018 m. draudimas bus taikomas, o dabar išsiderėtas atidėjimas metams.
Kraštovaizdžio elementų deklaravimo palengvinimas 2017 m.
Dabartiniame reglamento keitimo projekte, kuris yra paskutinės derinimo stadijos (numatyta įsigaliojimo data - 2017 m. spalio 21 d.) kraštovaizdžio elementų deklaravimo palengvinimas, vykdomas trimis pagrindinėmis kryptimis: nebelieka kraštovaizdžio elementų maksimalių galimų dimensijų reikalavimo (išskyrus palaukes), kraštovaizdžio elementai galės ribotis vienas su kitu, taip pat vietoje reikalavimo, kad kraštovaizdžio elementai privalo būti įsiterpę pareiškėjo ariamojoje žemėje, bus taikomas ribojimosi reikalavimas.
- Nebelieka kraštovaizdžio elementų maksimalių galimų dimensijų reikalavimo (išskyrus palaukes).
- Kraštovaizdžio elementai galės ribotis vienas su kitu.
- Vietoje reikalavimo, kad kraštovaizdžio elementai privalo būti įsiterpę pareiškėjo ariamojoje žemėje, bus taikomas ribojimosi reikalavimas.
Augalų sąrašas
Praplėstas žolinio įsėlio augalų sąrašas. Nuo šiol jį galės sudaryti tiek Naudmenų klasifikatoriaus III grupės baltyminiai žoliniai augalai, pvz., gryni dobilai, tiek ir visos kitos žolės, deklaruotinos kodu GPŽ (2016 m. pareiškėjui suteikiama daugiau laisvės prižiūrint palaukes, kurios skirtos EASV. Palaukės turės būti sutvarkytos tokiu būdu, koks yra priimtiniausias ūkininkui, nebelieka 2016 m. norint atitikti EASV reikalavimus, kitąmet bus galima deklaruoti augalus iš platesnio mišinių sąrašo, t. y. pirminiame siūlymo pakete buvo numatyta, kad pūdyme negali būti vykdoma žemės ūkio veikla bent 9 mėnesius per kalendorinius metus, tačiau EK, sulaukusi nemažai prieštaravimų, sušvelnino reikalavimą iki 6 mėnesių laikotarpio (preliminarus laikotarpis - nuo einamųjų metų sausio 1 d.
Žalinimo reikalavimų supaprastinimo paketas
Apžvelgus visą žalinimo supaprastinimo paketo turinį, matyti, kad po derybų su EK pavyko gauti tikrai neblogų rezultatų, ir tikimės, kad žalinimo reikalavimai 2017 m. taps dar lengviau įgyvendinami Lietuvos pareiškėjams. Šiuo metu derinami nacionaliniai teisės aktai, atsižvelgiant į EK atnaujintus reglamentų projektus. Tikimės, kad galutinis Naudmenų deklaravimo taisyklių paketas 2017 metams bus patvirtintas iki š. m.
Apibendrinus visą pateiktą informaciją, galime konstatuoti, kad kryptingas darbas, tobulinant visą žalinimo schemą, nenuėjo veltui. Reikalavimų įgyvendinimas tampa vis lankstesnis, aplinkosauginė nauda aiškiai pastebima (didėjantys azotą kaupiančių augalų plotai ir pan.).