Kraujotakos sutrikimai ir inkstų ligų ryšys: simptomai, priežastys ir prevencija

Inkstai atlieka svarbią funkciją mūsų organizme - jie filtruoja kraują, šalina nereikalingas medžiagas ir palaiko organizmo skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą. Tačiau daugelis inkstų ligų iš pradžių nesukelia ryškių simptomų, todėl žmonės gali ilgai nežinoti apie esamas problemas. Dažnai pastebimi požymiai atsiranda tik tada, kai inkstų pažeidimai jau yra pažengę. Būtent todėl svarbu atpažinti pirmuosius signalus ir laiku kreiptis į specialistus.

Kraujotakos sutrikimai kamuoja daugelį žmonių. Tačiau, tik nedaugelis suvokia, kad nuolatinis nuovargis, tirpstančios kojos ar dažnas galvos skausmas gali būti kraujotakos sutrikimo simptomai. Dėl prastos kraujo cirkuliacijos, į tam tikras kūno dalis nepatenka reikiamas kiekis kraujo. Gera kraujo cirkuliacija yra gyvybiškai svarbi visam žmogaus organizmui. Kraujagyslėmis keliauja deguonies ir kitų svarbių medžiagų prisotintas kraujas, kuriuo aprūpinamos visos kūno dalys. Bet kokie kraujotakos „mechanizmo“ sutrikimai daro įtaką visam organizmui arba tam tikroms jo dalims, dėl to atsiranda sveikatos problemos, nemalonūs fiziologiniai pojūčiai.

Kraujotakos sistema ir jos funkcijos

Kraujotakos sistema - viena iš žmogaus organų sistemų, lemianti normalų organizmo funkcionavimą ir medžiagų apykaitą. Kraujotakos sistemą sudaro širdis - centrinis kraujo apytakos organas, kraujagyslės - venos, arterijos ir kapiliarai, kraujas - jungiamasis audinys, kuris padeda palaikyti įvairių organizmo audinių fizikinių ir cheminių savybių pusiausvyrą, pavyzdžiui, pastovią kūno temperatūrą. Per kraujotakos sistemą į ląsteles išnešiojami hormonai ir biologiškai aktyvios medžiagos: adrenalinas, noradrenalinas, tiroksinas, acetilcholinas, angiotenzinas, mineralai kalcis, kalis, reikalingos ląstelių veiklai reguliuoti.

Kraujotakos sistemos funkcijos:

• perneša limfą;
• perneša anglies dvideginį iš audinių tarpų į plaučius;
• gamina antikūnus;
• perneša deguonį iš plaučių į audinius;
• padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą;
• aprūpina audinius maisto medžiagomis;
• išnešioja hormonus iš liaukų į kitas kūno dalis;
• perneša į inkstus medžiagų apykaitos produktus.

Dėl kokių priežasčių sutrinka kraujotaka?

Kraujotakos sutrikimus skatina keletas veiksnių. Vienas jų - padidėjęs cholesterolio kiekis. Cholesteroliui kaupiantis kraujagyslių sienelėse, sumažėja kraujagyslių elastingumas, jos susiaurėja, ilgainiui arterijos gali apskritai užsikimšti. Kita priežastis yra kraujospūdžio padidėjimas. Dėl ilgą laiką trunkančio arterinio kraujospūdžio padidėjimo ilgainiui pažeidžiamos kraujagyslės, širdis, inkstai, smegenys, padidėjęs kraujo spaudimas vidutiniškai 3-4 kartus padidina insulto ir miokardo infarkto riziką. Kraujo cirkuliacija sutrinka ir dėl žalingų įpročių: netinkamos mitybos, padidėjus svoriui, vartojant alkoholį, rūkant, moterims nėštumo bei menopauzės metu.

Kaip atpažinti sutrikusią kraujotaką: simptomai

• Galvos tirpimas ir skausmas, galvos svaigimas.
• Skaudūs uždegiminiai sunkiai gyjantys bėrimai, sausos, raudonos, įvairaus dydžio dėmės.
• Nuolatinis sunkumas kojose, jų tirpimas.
• Cianozė.
• Venų varikozė - po oda, dažniausiai ant kojų, iškyla vingiuotos, sustorėjusios, mėlynai violetinės venos.
• Dusulys, skausmas krūtinėje.
• Virškinimo sutrikimai.
• Krečia šaltis, šąla galūnės - rankos ir kojos.
• Greičiau pavargstama, jaučiamas raumenų skausmas, sumažėja ištvermė.
• Sunku susikaupti ar išlaikyti dėmesį.
• Pablogėjusi atmintis, nusilpusi klausa, trumpam sutrikusi koordinacija.

Dažniausiai pasitaikantys inkstų ligų simptomai

Toliau aptarsime dažniausiai pasitaikančius inkstų ligų simptomus, kurių negalima ignoruoti:

1. Nuovargis ir silpnumas

Vienas iš pirmųjų inkstų ligų požymių yra bendras silpnumas ir energijos trūkumas. Tai dažnai atsiranda dėl anemijos - būklės, kuri vystosi, kai pažeisti inkstai nebegamina pakankamai eritropoetino - hormono, atsakingo už raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Be to, toksinų kaupimasis organizme gali sukelti nuovargį ir koncentracijos sutrikimus.

2. Patinimai aplink akis, kulkšnis ir pėdas

Inkstai padeda reguliuoti skysčių kiekį organizme, todėl jų veiklos sutrikimai gali sukelti tinimus. Dažniausiai patinimai atsiranda aplink akis, kulkšnis ir pėdas, nes šiose vietose skysčiai kaupiasi lengviausiai. Tai gali būti ženklas, kad organizme susilaiko pertekliniai skysčiai ir baltymai nėra tinkamai pašalinami su šlapimu.

3. Pasikeitęs šlapinimosi dažnis ir šlapimo spalva

Šlapimo pokyčiai gali būti vienas iš ankstyvųjų inkstų veiklos sutrikimo signalų. Jei pastebėjote, kad dažniau ar rečiau lankotės tualete, šlapimas tapo putotas, tamsesnės spalvos ar jame atsirado kraujo priemaišų, tai gali būti inkstų funkcijos sutrikimo požymis. Tokiu atveju rekomenduojama kuo greičiau pasikonsultuoti su urologu - gydytojas urologas gali atlikti reikiamus tyrimus ir įvertinti inkstų būklę.

4. Aukštas kraujospūdis

Inkstai tiesiogiai dalyvauja kraujospūdžio reguliavime, todėl jų veiklos sutrikimai dažnai pasireiškia hipertenzija. Jei jūsų kraujospūdis nuolat aukštas ir sunkiai kontroliuojamas, tai gali būti ženklas, kad inkstai nebesugeba tinkamai reguliuoti skysčių ir elektrolitų pusiausvyros. Ilgainiui negydoma hipertenzija gali dar labiau pažeisti inkstus ir sukelti rimtų sveikatos problemų.

5. Skausmas juosmens srityje

Nors ne visos inkstų ligos sukelia skausmą, tam tikros būklės, pavyzdžiui, inkstų akmenys ar infekcijos, gali sukelti stiprų diskomfortą. Inkstų skausmas dažniausiai juntamas nugaros apačioje, šonuose arba pilvo srityje. Jis gali būti nuolatinis arba atsirasti priepuoliais, lydimas karščiavimo ar pykinimo.

Inkstų ligos dažnai progresuoja tyliai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius organizmo siunčiamus signalus. Net jei simptomai atrodo nereikšmingi, jie gali būti pirmieji rimtesnių problemų požymiai.

Pagrindiniai inkstų ligų simptomai

Apie tai, į kokius požymius derėtų atkreipti dėmesį:

• Pokyčiai šlapinantis. Pirmasis daugelio inkstų ligų simptomas - pakitusi šlapimo spalva, šlapinimosi dažnumas ir kiekis. Sergantiems inkstų ligomis dažnai tenka šlapintis kur kas dažniau arba rečiau nei įprasta - tai ypač tampa akivaizdu vakarais. Negana to, dažnai pakinta ir šlapimo spalva - jis tampa kiek tamsesnės spalvos (verta žinoti, kad patamsėjusi šlapimo spalva gali reikšti ir tai, kad jūsų organizmui trūksta vandens).
• Kraujas šlapinantis. Pastebėjus šį simptomą, patariama kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir pasidaryti reikiamus tyrimus, mat šlapime atsiradęs kraujas gali pranešti apie rimtas sveikatos problemas.
• Patinimas. Inkstai iš organizmo šalina įvairias atliekas ir susikaupusius skysčius. Kai jie dėl įvairių ligų to padaryti nesugeba, įvairūs susikaupę skysčiai taip ir lieka organizme, dėl to pradeda tinti rankos, kojos, kulkšnys ar net veidas. Rytiniai veido ir kojų patinimai („maišeliai“ po akimis).
• Stiprus nuovargis ir bendras kūno silpnumas. Inkstai gamina hormoną eritropoetiną, organizme aktyvinantį eritrocitų gamybą. O šie raudonieji kraujo kūneliai mūsų organizme perneša deguonį, kai eritrocitų dėl tam tikrų inkstų ligų sumažėja, žmogui kasdienė veikla pasidaro sunkiai įveikiama, atsiranda bendras kūno silpnumas ir neretai išsivysto mažakraujystė (anemija).
• Koncentracijos stoka. Sergant su inkstų ligomis susijusia mažakraujyste, nepakankamai deguonies pernešama ir į smegenis, dėl to dažnai gali svaigti galva, kartais tampa sunku tinkamai sutelkti dėmesį, koncentruotis ties įvairiomis užduotimis.
• Nuolatinis šalčio pojūtis. Jei net ir itin šiltoje patalpoje jums nuolat būna šalta, tačiau temperatūros neturite, taip pat gali būti, kad sergate kuria nors inkstų liga ar mažakraujyste. Įvairios inkstų infekcijos neretai sukelia šaltkrėtį ir pakelia temperatūrą.
• Odos bėrimas ir niežulys. Dėl tam tikrų sutrikimų inkstams nepašalinant atliekų iš organizmo, jos susikaupusios gali pasireikšti ant odos. Dėl to neretai ją gali pradėti niežėti ar berti. O sausa ir niežtinti oda, hiperpigmentacija, įvairūs bėrimai ir gelsvokas odos atspalvis gali būti ženklas, kad jūsų inkstai blogai veikia.
• Amoniako kvapas ir metalo skonis burnoje. Inkstų nepakankamumas padidina šlapalo lygį kraujyje, ir dėl to prasideda uremija. Dėl šios ligos seilės gali įgauti amoniako kvapą, o burnoje atsiranda metalo skonis. Nemalonus burnos kvapas gali signalizuoti apie įvairius negalavimus. Vienas jų - šlapimo takų infekcija.
• Oro trūkumas. Dėl tam tikrų inkstų ligų plaučiuose pradeda kauptis skysčiai, kurie gali sukelti sunkumų kvėpuojant. Tad jei pastaruoju metu jaučiate oro trūkumą, darosi sunku giliai įkvėpti, taip pat rekomenduojama išsitirti inkstus.
• Skausmas apatinėje nugaros srityje ar šonuose. Kai kuriais inkstų ligų atvejais gali pasireikšti ir skausmas nugaros ar šonų srityse. Inkstuose atsiradę akmenys gali sukelti maudimą nugaros apačioje. Įvairius skausmus šioje srityje ar šonuose gali sukelti ir paveldima policistinių inkstų liga. Lėtinis šlapimo pūslės sienelių uždegimas taip pat sukelia ūminį skausmą ir diskomfortą. Aštrus nugaros skausmas ir pakilusi temperatūra, o taip pat dažnas noras šlapintis ar net pykinimas yra grėsmingi galimos inkstų infekcijos požymiai.

Inkstų ligos: rūšys

Inkstų ligomis serga įvairaus amžiaus moterys ir vyrai. Didžiausią riziką susirgti turi tie, kurių giminėje buvo sirgusiųjų šiomis ligomis.

• Ūmus inkstų geldelių uždegimas (pielonefritas) - tai infekcinė inkstų liga, kuria dažniau serga moterys. Ūmus pielonefritas pasireiškia skausmu nugarinėje juosmens dalyje, karščiavimu, šaltkrėčiu, kartais žmogų pykina, jis vemia, pasikeičia šlapimo spalva, atsiranda nemalonus jo kvapas. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų paskirtas specifinis antibakterinis gydymas. Negydytas ūmus inkstų uždegimas gali pereiti į lėtinę formą. Tada simptomai būna vangesni, išryškėja tik paūmėjimų metu ir būna panašūs į ūmaus pielonefrito.
• Inkstų akmenys. Tai viena dažniausių šeimos gydytojo aptinkamų inkstų patologijų. Inkstų akmenys ilgai gali nesukelti jokio diskomforto, todėl pacientai net neįtaria susidūrę su šia liga. Tačiau akmeniui pajudėjus atsiranda stiprus skausmas juosmens srityje ir plinta į pilvo apačią, kirkšnį, dažnai norisi šlapintis, jaučiamas nemalonus pojūtis šlapinantis. Diagnozuoti šį negalavimą padeda šlapimo tyrimas, echoskopija (ją taikant galima rasti akmenis inkstuose, bet ne šlapimo takuose), kompiuterinė tomografija, kartais atliekamas rentgenologinis tyrimas.
• Ūmus inkstų nepakankamumas - tai per kelias valandas ar paras išsivystęs inkstų funkcijos sutrikimas. Jį gali sukelti sutrikusi kraujotaka inkstuose po staigaus skysčių netekimo (pavyzdžiui, gausiai vemiant ir viduriuojant), po nudegimų, esant įvairios kilmės šokui. Priežastis gali būti ir apsinuodijimas maistu, cheminėmis medžiagomis, nefrotoksinių vaistų vartojimas. Esanti kliūtis nutekėti šlapimui (akmuo, navikas, prostatos hiperplazija ir kt.) taip pat gali sukelti ūmų inkstų nepakankamumą. Esant šiai būklei, atsiranda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, o tai skatina ligos progresavimą. Dėl ūmaus inkstų nepakankamumo sumažėja šlapimo kiekis, atsiranda tinimų, gali išsivystyti plaučių, smegenų edema. Kaupiantis toksinėms medžiagoms, gali sutrikti sąmonė, vystytis koma.
• Lėtinės inkstų ligos. Į šią sąvoką įeina daug inkstų ligų (pavyzdžiui: akmenligė, lėtinis inkstų uždegimas, glomerulonefritas, policistozė, diabetinė ar hipertenzinė nefropatija ir kitos ligos). Visoms šioms ligoms bendra yra tai, kad laikui bėgant vystosi lėtinis inkstų nepakankamumas. Kas dešimtas suaugęs žmogus serga kokia nors lėtine inkstų liga. Dažnas to net nežino, nes šios ligos vystosi „nebyliai“ arba simptomai būna nespecifiniai: blyški oda, pajuodę ir patinę paakiai, jaučiamas nuovargis, mieguistumas, vystosi mažakraujystė, osteoporozė. Kai sumažėja skysčio išskyrimas iš organizmo, atsiranda patinimų, pakyla kraujospūdis.
• Inkstų vėžys. Vien inkstų vėžiui būdingų simptomų nėra. Dauguma simptomų pasireiškia ir sergant nevėžinėmis inkstų ar šlapimo takų ligomis. Kol inkstų vėžys nėra progresavęs, pacientai nejaučia ir skausmo. Liga dažnai išaiškėja tiriant pacientą dėl visai kito sutrikimo.

Lėtinis inkstų nepakankamumas

Lėtinis inkstų nepakankamumas (LIN) yra progresuojanti būklė, kuriai būdingas laipsniškas inkstų funkcijos blogėjimas, kai inkstai nebegali efektyviai filtruoti kraujo, pašalinti toksinų, reguliuoti skysčių balanso ar palaikyti elektrolitų pusiausvyros. Lėtinis inkstų nepakankamumas paveikia apie 10-15 % pasaulio gyventojų, o Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, sergamumas didėja dėl senėjančios populiacijos ir lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ir hipertenzija, paplitimo. LIN progresuoja per penkias stadijas, kurios nustatomos pagal glomerulų filtracijos greitį (GFG). Pirmosios stadijos dažnai yra besimptomės, tačiau paskutinėse stadijose pacientams dažnai prireikia dializės ar inksto transplantacijos. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali ženkliai sulėtinti ligos eigą, pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti komplikacijų riziką.

Lėtinio inkstų nepakankamumo simptomai

Lėtinio inkstų nepakankamumo simptomai priklauso nuo ligos stadijos. Ankstyvose stadijose (1-2 stadija) liga dažnai būna besimptomė, todėl daugelis žmonių nežino, kad jų inkstų funkcija jau pažeista. Simptomai paprastai tampa pastebimi tik 3-4 stadijoje, kai inkstai praranda daugiau nei pusę savo funkcijos.

Lėtinės ligos

Diabetas (diabetinė nefropatija) yra pagrindinė LIN priežastis, nes aukštas gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia inkstų kraujagysles. Rizikos veiksniai apima šeiminę inkstų ligų istoriją, rūkymą, nutukimą, vyresnį amžių ir tam tikras etnines grupes (pvz., afroamerikiečius ar azijiečius, kurie turi didesnę riziką dėl genetinių polinkių).

Diagnostika

• Kraujo tyrimai: Kreatinino ir šlapalo koncentracijos kraujyje padeda įvertinti inkstų funkciją. Glomerulų filtracijos greitis (GFG), apskaičiuojamas pagal kreatinino lygį, amžių ir kitus veiksnius, yra pagrindinis rodiklis, rodantis inkstų funkcijos lygį.
• Vaizdiniai tyrimai: Inkstų ultragarsas leidžia įvertinti inkstų dydį, struktūrą ir galimus anomalijas, tokius kaip cistos ar akmenys.

Reguliarūs tyrimai ypač svarbūs rizikos grupėms, tokioms kaip diabetu ar hipertenzija sergantys pacientai.

Gydymas

Lėtinis inkstų nepakankamumas dažniausiai gydomas orientuojantis į ligos priežasčių šalinimą, simptomų valdymą ir progresavimo stabdymą.

• Mityba: Mažai druskos ir riboto baltymų kiekio dieta padeda sumažinti inkstų apkrovą.
• Dializė: Paskutinėse stadijose (GFG <15 ml/min) dializė tampa būtina.

Prevencija

Lėtinis inkstų nepakankamumas dažniausiai kontroliuojamas prevenčiškai. Prevencija ypač svarbi, nes ankstyvas ligos nustatymas gali užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms.

Sergantieji cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ir tie, kurių šeimoje yra sergančiųjų inkstų ligomis, turi periodiškai atlikti tyrimus (šlapimo, kreatinino kiekio nustatymą), sekti kraujospūdį. Tai padės diagnozuoti inkstų ligas laiku.

Kraujotakos gerinimas

Mažinant taršą savo organizme, stiprinamos kraujagyslių sienelės, kurios daro tiesioginę įtaką kraujotakos efektyviai veiklai ir medžiagų apytakos sistemai, yra užtikrinama vidinė organizmo apsauga visus metus. Todėl yra svarbu šalinti ir koreguoti širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnius.

• Keisti gyvenseną: didinti fizinį aktyvumą, mažinti stresą, užtikrinti angliavandenių kontrolę ir cukraus mažinimą.
• Atsisakyti žalingų įpročių kaip rūkymas (nikotinas provokuoja kraujagyslių spazmus) ar alkoholis.
• Kuo dažniau gerti skysčių, taip pat kraujotakai gerinti skirtas vaistažolių arbatas.
• Profilaktiškai ir reguliariai vartoti kraujagysles plečiančius, kraujagyslių spazmus mažinančius ir gerinančius natūralius produktus, vitaminus kraujotakai gerinti.

Vaistai širdies ir kraujagyslių sistemai skiriami tuomet, kai nepadeda kūno svorio mažinimas, druskos kiekio maiste ribojimas, saikingas fizinis krūvis, streso vengimas, rūkymo atsikratymas ir kiti veiksniai.

Kraujotakos sutrikimas stipriai įtakoja kasdienes organizmo funkcijas ir gali pažeisti gyvybiškai svarbius organus. Atsiradus kraujagyslių pažeidimams ir sutrikus kraujotakai, sutrinka audinių aprūpinimas, o tai turi neigiamą poveikį visoms organizmo sistemoms, todėl pajutus negalavimus būtina kreiptis į gydytojus.

Kaip galima išvengti inkstų ligų, kas gali padėti apsisaugoti?

Išvengti inkstų ligų galima laikantis subalansuotos mitybos ir fizinio aktyvumo dėka. Taip pat be galo svarbus yra tinkamas miego režimas bei darbo ir poilsio balansas. Tam, kad jūsų inkstai būtų sveiki, svarbūs yra ir kiti organai, kuriuose gali kilti infekcijų židiniai, pvz. labai svarbu yra prižiūrėti dantis ir reguliariai atlikti higieną bei susirgus angina ar tonzulitu, stengtis kuo skubiau juos išgydyti lokaliai, nes gana plačiai mūsų naudojami vaistai nuo skausmo ar uždegimo, gali labai stipriai pakenkti inkstų funkcijai.

Norint išsaugoti sveikus inkstus, labai svarbu kuo daugiau mankštintis, judėti, atsisakyti žalingų įpročių, sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, vengti stresų. Kartais tenka iš pacientų išgirsti mintį, kad jei jie mažiau gers skysčių, inkstai pailsės. Ši nuomonė klaidinga. Inkstai yra organas, kuris „mėgsta“ dirbti. Todėl būtina kasdien išgerti ne mažiau kaip 1,5-2,5 litro skysčių. Sūrus, labai aštrus maistas kenkia inkstams, todėl stenkitės juo nepiktnaudžiauti. Būtina gydyti lėtinius infekcijos židinius (kariesą, lėtinį tonzilitą ir kt.) bei ūmius infekcinius negalavimus, nes šie gali tapti inkstų ligos priežastimi ateityje. Pacientai, vartojantys įvairius nuskausminamuosius medikamentus, rizikuoja susirgti lėtiniu inkstų nepakankamumu.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad sergantieji cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ir tie, kurių šeimoje yra sergančiųjų inkstų ligomis, turi periodiškai atlikti tyrimus (šlapimo, kreatinino kiekio nustatymą), sekti kraujospūdį. Tai padės diagnozuoti inkstų ligas laiku.

Rekomendacijos inkstų sveikatai palaikyti:

• Gerkite pakankamai skysčių. Tai padeda inkstams efektyviai filtruoti kraują.
• Reguliariai mankštinkitės.
• Gydykite dantų ir nosiaryklės ligas, ypač anginą.
• Rinkitės sveiką mitybą. Maisto racione turėtų būti kuo daugiau daržovių, kurios skatina šlapimo išsiskyrimą, nedirgina inkstų ir šlapimtakių.
• Nepiktnaudžiaukite alkoholiu ir tabaku.
• Saugokitės tiek šalčio, tiek kaitros.
• Nebūkite su perpildyta šlapimo pūsle.
• Venkite alinančių dietų. Jos trikdo medžiagų apykaitą bei silpnina organizmą.
• Venkite savigydos antibiotikais ir nepiktnaudžiaukite vaistais nuo skausmo.
• Reguliariai tikrinkitės inkstų sveikatą profilaktiškai. Reguliariai atlikite šlapimo bei kreatinino kiekio kraujyje tyrimus. Tai ypač svarbu žmonėms, kurių šeimoje yra sergančių inkstų ligomis, taip pat sergantiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintiems padidėjusį kraujo spaudimą (≥140/90 mmHg).

tags: #ar #kraujotakos #sutrikimas #gali #buti #susijes