Socialiniuose moksluose tyrimai yra esminis įrankis siekiant suprasti įvairius reiškinius, žmonių nuostatas, poreikius ir motyvaciją. Du pagrindiniai tyrimo metodai yra kokybinis ir kiekybinis tyrimai. Šiame straipsnyje aptarsime šiuos metodus, jų ypatumus, taikymo sritis ir svarbiausius aspektus, susijusius su apklausų ir interviu atlikimu.
Kiekybinis tyrimas
Kiekybinis tyrimas - tai tyrimo metodas, kuriuo siekiama kiekybiškai įvertinti duomenis, pavyzdžiui, aptikti ryšius tarp kintamųjų, patikrinti hipotezes. Kiekybine apklausa nesiekiama rasti mokslui nežinomų tiesų, greičiau tik patvirtinti arba paneigti teorines nuostatas ar praktikoje kilusias įžvalgas. Įprastinis kiekybinės apklausos požymis - iš anksto apgalvotas ir parengtas tyrimo instrumentas (anketa), kuri padeda susisteminti iš respondentų gaunamą informaciją.
Kiekybinės apklausos etapai
- Apibrėžkite null hipotezę H₀.
- Įkelkite .sav arba .xlsx failą (File > Open > Data).
- Pažiūrėkite reikšmingumo p‑vertes.
Kiekybinės apklausos privalumai
- Informacijai surinkti reikia mažiau laiko.
- Anketavimas yra pigesnis nei interviu.
- Anketos patikimumą galima įvertinti matematiniais - statistiniais metodais.
Kokybinis tyrimas
Kokybinis tyrimas - tai gilus duomenų analizės būdas, dažniausiai apklausų atviri klausimai, interviu ar fokus grupės. Kokybiniuose tyrimuose, kurių tikslas yra atrasti gilesnius nagrinėjamos problemos ar reiškinio sluoksnius, atskleisti emocinius, patirties ar kitus aspektus, interviu gali būti sėkmingai naudojamas kaip pagrindinis informacijos surinkimo metodas.
Kokybinio tyrimo etapai
- Jei tekstiniai duomenys (pvz., apklausų atviri klausimai).
- Derinkite kiekybinius rezultatus su kokybinėmis įžvalgomis.
Apklausos
Apklausa dažnai taikoma, kai tiriamas reiškinys yra susijęs su žmonių nuostatomis, poreikiais, interesais, motyvacija ir pan. Socialiniuose moksluose apklausa taikoma kaip instrumentas informacijai iš respondentų surinkti iš anksto apgalvotais klausimais. Apklausos dažniausiai vykdomos, siekiant gauti reprezentatyvios informacijos apie tiriamas tikslines grupes, o taip pat norint atrasti ryšius tarp skirtingų tyrimo parametrų.
Pagal apklausos atlikimo būdą, apklausos skirstomos į tiesiogines apklausas (vykdomas tiesioginio interviu būdu), anketavimą, testus ir apklausas panaudojant technologijas. Standartizuota apklausa yra griežtai reglamentuota: tiksliai apibrėžtos apklausos aplinkybės, klausimų formuluotės ir jų nuoseklumas, numatyti duomenų apdorojimo būdai.
Dažniausiai anketa pateikiama taip, kad respondentai patys (raštu) atsako į tyrėjo pateiktus anketos klausimus, jiems pateikiama anketos pildymo instrukcija ir paliekama galimybė prireikus pasikonsultuoti su apklausos organizatoriais. Apklausos kokybę apsprendžia joje pateikiami klausimai, kurie padeda nustatyti tiriamąjį požymį ar reiškinį arba ryšius. Kadangi tyrimo patikimumas taip pat labai priklauso nuo respondentų subjektyvių atsakymų į pateiktus klausimus, labai svarbu, kad pateikiamų klausimų kiekis būtų optimalus, o jų formuluotės suprantamos ir orientuotos tyrimo į tikslines grupes.
Apklausos patikimumui didelę reikšmę turi tinkamai pasirinkta tyrimo imtis ir respondentų atrankos būdas. Beveik visi kiekybiniai socialiniai tyrimai yra atrankiniai, todėl labai svarbu, kaip yra suformuluojama tyrimo imtis, atspindinti visumos dalį. Jei tiriama grupė ar tiriami objektai yra atrinkti klaidingai arba tendencingai, tai galimybė patikimai ir teisingai spręsti apie visumą yra iš esmės apribojama.
Interviu
Socialiniuose tyrimuose interviu dažniausiai apibrėžiamas kaip tyrėjo pokalbis su tiriamuoju, siekiant surinkti tyrimui reikalingos informacijos. Interviu naudojamas ir plačiai pritaikomas įvairiose tyrimo stadijose, siekiant apsibrėžti problemą ir patikslinti tyrimo problematiką. Interviu taip pat gali būti naudojamas didelių apklausų/tyrimų metodikai paruošti, testuojant ir rengiant klausimynus.
Pagal interviu pobūdį interviu gali būti skirstomi į akis - į akį interviu, interviu telefonu, interviu internetu. Interviu telefonu - tai toks interviu, kuomet tyrėjas ir tiriamasis kalbasi telefonu. Interviu internetu - tai toks interviu, kuomet tyrėjas kalbasi su tiriamuoju naudodamasis internetinėmis technologijomis (pokalbių svetainėmis ir pan.).
Interviu metodas laikomas pakankamai brangiu laiko ir kaštų atžvilgiu, kadangi reikia nemažai lėšų ir laiko norint apklausti daugiau respondentų ir apdoroti surinktą informaciją. Interviu patikimui taip pat reikia skirti papildomo dėmesio, kadangi apklausiamajam įtakos gali turėti klausėjo laikysena, tonas, manieros ir panašiai.
Interviu tipai
- Griežtai struktūruotas interviu: remiasi iš anksto tyrėjo paruoštu interviu planu, kuriame numatytos konkrečios klausimų formuluotės (dažnai - ir atsakymų formuluotės), bei nustatyta griežta klausimų pateikimo seka.
- Nestruktūruotas interviu: atliekamas remiantis iš anksto apgalvotu planu, kuriame numatyti tik įžanginiai bei esminiai klausimai, pateikiamos pagrindinės pokalbio temos be konkrečių klausimų formuluočių.
Praktiniai patarimai
- Vadovėlis „Socialinių tyrimų metodai: apklausa“: apibendrina svarbiausias apklausos metodo prielaidas bei pagrindinius tyrimo proceso elementus, pradedant tyrimo temos pasirinkimu ir baigiant duomenų apdorojimu, analize bei tyrimo ataskaitos rengimu.
- "Vilmorus" apklausos: atlieka reprezentatyvias gyventojų apklausas visoje Lietuvoje, naudojant patikimą daugiapakopę tikimybinę atranką.
- SPSS konsultacijos: profesionalūs konsultantai padeda parengti tyrimo hipotezes, atlikti analizę, interpretuoti rezultatus ir pateikti aiškų akademinį aprašymą.
Apklausos klausimyno pavyzdys
Anketoje paprastai užduodama 30-60 klausimų (galimi "uždaro" ir "atviro" tipo klausimai). Šis metodas leidžia giliau panagrinėti tam tikrą socialinį reiškinį (ar vartojimo nuostatas, įpročius ir pan.), kadangi yra atliekamas atskiras struktūruotas tyrimas.
