Ar kenksmingas ruberoidas: išsamus vadovas

Ruberoidas yra vienas iš populiariausių bitumeno medžiagų, plačiai naudojamų stogo hidroizoliacijai. Norint tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti medinės architektūros paveldą, geriausia naudoti tradicines, amžių patikrintas statybos technologijas. Prieš pradedant tvarkymo darbus, svarbu apsispręsti, kur naudoti tradicinius, kur - šiuolaikinius įrankius bei medžiagas, masinės gamybos ar individualius gaminius. Šie sprendimai lemia intervencijos pobūdį ir, žinoma, galutinį rezultatą bei atnaujinto pastato vertę. Netinkamai tvarkant ar perstatant pastatą, netenkama istorinės ir architektūrinės vertės. Kuo mažiau jį keičiame, tuo daugiau išsaugojame ir perduodame ateinančioms kartoms.

Bitumeno medžiagos yra žinomos dėl savo atsparumo, ilgaamžiškumo ir efektyvumo, užtikrinant puikią apsaugą nuo vandens ir drėgmės. Bitumeno medžiagos, įskaitant ruberoidą, išsiskiria keliomis privalumais, palyginti su kitomis hidroizoliacijos medžiagomis, tokiomis kaip PVC, TPO ar EPDM.

Bitumeno medžiagų privalumai:

• Elastingumas ir prisitaikymas prie temperatūros svyravimų
• Ilgaamžiškumas (iki 20-30 metų)
• Paprastas montavimas
• Ekonomiškumas

Bitumenas yra elastingas ir gerai prisitaiko prie temperatūros svyravimų, todėl yra ypač tinkamas įvairioms klimato sąlygoms. Kitos medžiagos, tokios kaip PVC ar TPO, yra žinomos dėl savo didelio atsparumo UV spinduliams ir cheminėms medžiagoms, tačiau jos gali būti brangesnės ir sudėtingesnės montuoti.

Bitumeno medžiagos, tokios kaip ruberoidas, yra žinomos dėl savo ilgaamžiškumo. Jos gali tarnauti iki 20-30 metų, užtikrinant ilgalaikę apsaugą nuo drėgmės.

Ruberoido montavimas yra paprastas ir nereikalauja didelių finansinių išteklių. Ruberoido stogo įrengimas gali būti atliekamas tiek ant naujų, tiek ant senų stogų, užtikrinant efektyvią hidroizoliaciją. Be to, ruberoido dengimo darbai yra greiti ir nereikalauja specialios techninės įrangos, todėl tai yra prieinamas sprendimas daugeliui namų savininkų.

Bitumeno medžiagos, ypač ruberoidas, yra ekonomiškai naudingos, užtikrinančios gerą kainos ir kokybės santykį. Jos siūlo puikią apsaugą už prieinamą kainą, kas yra svarbu tiek privačių namų, tiek komercinių pastatų savininkams.

Svarbiausios sąlygos norint užtikrinti namo ilgaamžiškumą - kokybiški pamatai ir tvarkingas stogas bei vandens nuvedimo įrenginiai. Labiausiai medienai kenkia ilgalaikė drėgmė. Tai yra ir krituliai, patenkantys į pastato konstrukcijas pro kiaurą stogą, sienų plyšius ar lietvamzdžius, tyškantys nuo išsikišusio cokolio ar žemės paviršiaus, ir gruntinė drėgmė, besiskverbianti medžio kapiliarais, jei nėra tinkamos izoliacijos.

Į sudrėkusį, šlapią medį labai greitai įsimeta grybelis ir pelėsiai, o patrūnijusį medį apninka įvairūs kenkėjai. Pavojus dar padidėja, jeigu mediena - prastos kokybės ir blogai vėdinama.

Atradus puvinį ar grybelį, pirmiausia reikia pašalinti pažeidimų priežastis, sutvarkyti, izoliuoti drėgmės šaltinį, išdžiovinti patalpas, sužalotą medieną išpjauti ir sunaikinti, o pažeistas medienos dalis pakeisti naujomis.

Antipirenais apdorota mediena yra mažiau degi, bet dažnai dėl esančių joje priemaišų ji tampa mažiau atspari pelėsiams ir grybeliui. Antipirenai naudojami vidiniams paviršiams, ypač stogo konstrukcijai apdoroti.

Kai profilaktinės priemonės nebepadeda išsaugoti medžiagos kokybės arba kai norima namą pertvarkyti, atliekamas jo atnaujinimas (renovacija). Prieš tvarkant, būtina pasidomėti pastato istorija, ankstesniais perstatymais, įvertinti techninę būklę ir pažeidimus. Sename name, tarsi geroje knygoje, sukaupta daug įdomios ir vertingos informacijos apie to meto statybos ir gyvensenos tradicijas, jį stačiusius ir jame gyvenusius žmones.

Todėl visada verta išsaugoti autentiškus pastato elementus: tūrius, formas ir proporcijas, išorės apdailą ir puošybą, prieangius, duris, langus (ar bent jų skaidymą), krosnis, senoviškus metalo apkaustus, kitas įdomias interjero ir eksterjero detales.

Medinis namas turi savitą atraminę pusiausvyrą, jis juda, dėl ore esančios drėgmės pokyčių mediena plečiasi ir traukiasi, sukelia nedidelius konstrukcijų kitimus. Atnaujinant būtina tokia statybos technika, kurią būtų galima pritaikyti prie šių kitimų. Neapgalvotas seno medinio namo sutvirtinimas mūru ar betonu gali pakenkti. Šiuolaikines modernias sintetines medžiagas, įvairius plastikus, užpildus, hermetikus reikia naudoti itin atsargiai (daugelis jų kaupia drėgmę ir sudaro sąlygas rastis puviniui).

Prieš pradedant tvarkyti namą, svarbu pasirūpinti tinkama mediena, - tokios pat ar geresnės rūšies, kokybės ir savybių, kaip keičiamoji. Keičiant atskiras medinio namo dalis labai svarbu parinkti tokio pat drėgnumo medieną, kaip senoji. Džiūdamas medis traukiasi, todėl įdėjus skirtingo drėgnumo medieną, sudūrimuose neišvengiamai atsiras plyšių.

Namas pradedamas tvarkyti nuo pamatų. Senųjų namų pamatai būna susmegę ir apatinis vainikas, liesdamas žemę, dažniausiai būna gerokai papuvęs. Vienu atveju nukasamas per metus susikaupęs žemės sluoksnis ir ties pakankamo aukščio pamatu (apie 50 cm) suformuojamas nuolydis, kad vanduo nutekėtų nuo namo. Jeigu to padaryti neįmanoma, namas pakeliamas kėlikliais (domkratais), sumūrijami aukštesni pamatai. Prieš keliant namas sutvirtinamas, aplink dūmtraukį praardomas stogas ir lubos, kad keliant nekliūtų, atsargiai išimami supuvę sienojai.

Ant sumūryto pamato dedamas hidroizoliacinis sluoksnis (anksčiau - beržo tošis, dabar - ruberoidas, kartais dar ir impregnuota lenta), paskui klojami iš anksto keisti numatyti, supjauti, nutašyti ir sužymėti sienojai. Kai pažeidimai nedideli, pakanka pakeisti tik dalį rąsto. Jei supuvusi tik išorinė sienos dalis, galima keisti išorinę rąsto pusę. Įdūrimui naudojamo medžio metinių rievių kryptis turi sutapti su pašalinta dalimi, t. y. rąsto pluošto kryptimi.

Jeigu sienojų ar sijų būklė kelia grėsmę konstrukciniam namo tvirtumui ir stabilumui, juos reikia pakeisti naujais. Kartais konstrukcijoms tvirtinti naudojamos metalinės detalės ar elastiniai užpildai. Kai pažeista santykinai daug sienojų, pastatas gali būti perrenkamas, tai yra išardomas ir surenkamas iš naujo. Išardant namą, visi rąstai sunumeruojami ir sužymimi brėžinyje.

Kad sienos rąstai neiškryptų, paprastai perkalami mediniais kaiščiais. Ardant sieną, kaiščiai išimami arba nupjaunami, vėliau sudedami nauji. Vertikali anga turi būti pakankamai erdvi, kad kaištis netrukdytų rąstams trauktis ir slūgti. Mediniais kaiščiais tvirtintos konstrukcijos yra teisingesnės, pastovesnės ir patikimesnės nei sukaltos metalo vinimis ar suveržtos varžtais.

Senoms sienoms ištiesinti ir sutvirtinti naudojamos sąvaržos. Jos dedamos abiejose sienos pusėse ir suveržiamos varžtais. Skylės varžtams paliekamos didesnės, kad rąstai galėtų laisvai judėti vertikalia kryptimi. Abipus durų ir langų esantys staktos statramsčiai taip pat neturi varžyti rentinio judėjimo, sienojams džiūstant ir slūgstant. Tam tikslui tarp rąsto ir staktos viršaus paliekamas kelių centimetrų tarpas.

Per porą metų namui susėdus, jį galima apkalti lentomis, tinkuoti (naujai suręsto namo ir jo dalies tinkuoti ar apkalti negalima). Kalant ar aptaisant sienas joms dar nesusigulėjus, reikia numatyti, kad jos galimai nusės (apie 1 cm sienojui). Jeigu namas yra šildomas, rentinį galima išorėje apmušti vėjo ir šilumos izoliacija, įrengti grindų ir palėpės perdangos apšiltinimą. Iš vidaus sienos taip pat gali būti apmušamos izoliacinės medžiagos plokštėmis, tačiau šiuo atveju sienų rąstai labiau drėksta nei apšiltinti iš išorės. Siekiant išvengti garų kondensato, būtina labai atidžiai susipažinti su izoliacinės medžiagos savybėmis.

Nereikėtų pamiršti, kad išorinis sienų apšiltinimas keičia pastato vaizdą: langai iškeliami į naują fasado paviršių, sumažėja karnizai, stogo užlaidos. Stogo forma, nuolydis, proporcijos ir danga formuoja pastato architektūrinį vaizdą. Todėl perdengiant stogą reikėtų išsaugoti arba pakartoti seną konstrukciją. Trumpinti gegnes rizikinga - ne tik pakinta pastato proporcijos, išvaizda, bet ir sumažėja sienų apsauga nuo atmosferos kritulių.

Prieš perdengiant stogą nauja danga, svarbu išsiaiškinti, ar ji nebus per sunki stogo konstrukcijai (patikrinti, paskaičiuoti laikančiųjų konstrukcijų techninius duomenis). Įsirengiant palėpę, stogas apšiltinamas. Šilumos izoliacija gali būti dedama virš, tarp arba žemiau gegnių. Kai izoliacija dedama virš gegnių, medinės stogo konstrukcijos lieka atviros, vėdinamos, ant jų nesusidaro garų kondensatas.

Namas įgis papildomos vertės ir grožio, jeigu Jums pavyks išsaugoti ir restauruoti senus originalius langus, duris, puošybos detales. Atnaujinto lango kokybė gali būti net geresnė nei naujo.

Atnaujintas namas niekada nekels kerinčio naujumo įspūdžio, kaip kad naujas, bet visada sukurs paslapties, amžiaus ir išskirtinumo pojūtį.

Kitos priemonės ir medžiagos

• PROTECT COLOR spalvinantis impregnantas, JURGA grafitinė sp.
• Vienkomponentis dažiklis impregnantas, greitai džiūstantis, skirtas dažyti, atnaujinti spalvas ir atnaujinti betono trinkelėms ir kitiems įgeriantiems paviršiams.
• Impregnantas turi hidrofobinių savybių. Produktas pasižymi hidrofobinėmis savybėmis ir padidina paviršiaus atsparumą nešvarumams ir aliejams. Skirtas išoriniam naudojimui.
• MOKA KOSTKA R" - tai vieno komponento, giliai įsiskverbiantis impregnantas aukščiausios kokybės silanų ir siloksanų pagrindu. Skirtas betoninių paviršių apsaugai.
• Suteikia paviršiams hidrofobines savybes, apsaugo nuo drėgmės prasiskverbimo į mikroįtrūkimus ir poras, apsaugo impregnuotus paviršius nuo užšalančio vandens sukeliamų pažeidimų.
• Preparatas gaivina ir paryškina impregnuotų paviršių spalvą. Sukuria paviršiuje apsauginį sluoksnį, suteikdamas taip vadinamąjį "šlapio grindinio efektą".
• Mažina paviršiaus teplumą ir palengvina savaiminį paviršiaus išsivalymą atmosferos kritulių įtakoje. Apsaugo nuo pelėsių, grybelio, samanų ir druskos dėmių formavimosi.
• Dispersinė bitumo ir kaučiuko mastika IZOHAN DYSPERBIT DN, 10 kg, Izohan Sp.
• Fungi Stop skirtas plytų konstrukcijoms ir statybinėms medžiagoms, išskyrus medieną, prižiūrėti, kovojant su žalingu grybelio, pelėsio ir dumblių poveikiu.

Asbestas ir jo pavojai

Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė įspėja gyventojus, kad jie jokiu būdu savarankiškai nenuiminėtų stogo dangų, nes asbestas ypač kenksmingas žmogaus sveikatai - gali sukelti vėžinius susirgimus. Kasmet Lietuvoje nustatoma 1 500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš kurių, Asbesto šalinimo programos duomenimis, 50 atvejų per metus gali būti sukelti asbesto. Pasak J.Karalevičienės, panaudoti asbestcemenčio lakštai ypač pavojingi, nes pažeistas dangos vientisumas leidžia asbestui lengvai sklisti į aplinką, o asbesto plaušeliai įkvepiant pasiekia plaučius ir gali pasilikti ten visam gyvenimui.

Po 20 metų eksploatacijos prasideda natūralus asbestcemenčio lakštų dūlėjimas, todėl, kuo senesnė stogo danga, tuo didesnė tikimybė, kad asbesto skaidulos pateks į aplinką. Gydytoja sako, jog dėl asbesto gali išsivystyti ir kitos ligos: asbestozė, plaučių vėžys, mezotelioma (krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžys), rečiau skrandžio, storosios žarnos vėžys.

Praėjusių metų stogų keitimo praktika parodė, kad daugelis gyventojų patys plikomis rankomis plėšė asbestą nuo stogų nė nekreipdami dėmesio į savo sveikatą, kad tik būtų pigiau ir nereikėtų samdyti žmonių, išmanančių šį darbą. Gyventojai tyčia smulkino asbesto lakštus, kad jie mažiau užimtų vietos ir galėtų patys išvežti į punktus, kur yra priimamos kenksmingos statybinės atliekos. Žmonės tikriausiai nežino, kad trupindami seną stogo šiferį tuo pačiu įkvepia mirtinai nuodingų asbesto dulkių.

Sveikatos specialistai sako, kad žmonės yra susidarę klaidingą nuomonę, manydami, kad per daugelį metų asbestiniai stogai tampa nekenksmingi, tačiau nuodai niekur neišgaruoja. Kenksmingas poveikis sveikatai pasireiškia po daugelio metų.

Tuoj nutirps sniegas ir pasimatys šiukšlės. Renkant šiukšles sveikatos specialistai pataria radus šiferio dangos gabalus jų plikomis rankomis neliesti. Geriausia surinkti kenksmingas atliekas su pirštinėmis. „Kai kurie žmonės, stengdamiesi taupyti, pakeitus namo stogą, nuodingas atliekas laiko savo kieme, o smulkesnes šiukšles panaudoja duobių užpylimui. Asbesto turinčių gaminių naudojimas yra ribojamas visame pasaulyje, o Lietuvoje tik 2 000-aisiais metais uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lapus statomuose visuomeninės paskirties objektuose: ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose. Nuo 2005 metų sausio 1 dienos Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, uždrausta naudoti asbestą bei jo turinčius gaminius. Tačiau asbesto problema Lietuvoje išlieka.

„Mūsų šalyje asbesto problema daugelį metų buvo ignoruojama. Pasak Šiaulių miesto savivaldybės Statybos skyriaus Statinių naudojimo priežiūros vyresniosios specialistės Dianos Stankevičiūtės, tie, kurie keičia šiferinį stogą, turi būti supažindinti su sąlygomis, kaip jį reikia tinkamai keisti. „Ne visi žmonės yra pajėgūs samdytis specialias komandas, kurios pakeistų stogo dangą, todėl darbų gyventojai dažniausiai imasi patys. Dažniausiai sulaukiame skambučių iš žmonių, su klausimais ar yra kompensuojama už kenksmingų medžiagų surinkimą, tačiau kol kas nėra kompensuojama, o apie poveikį sveikatai niekas nesiteirauja“, - sako D. Stankevičienė.

Nuo 2009 metų inventorizuojami pastatai. Aiškinamasi, kiek yra asbesto, kiek šių pavojingų atliekų jau pašalinta. Tačiau kol kas miesto gyventojai, kuriais turėtų rūpintis Aplinkos ministerija, keisdami asbesto turinčius šiferinių stogų dangas, jokių kompensacijų negauna.

D. Stankevičiūtės teigimu, Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje yra inventorizuoti 1 363 statiniai, turintys asbesto gaminių. Pasak gydytojos J. Karalevičienės, asbesto šalinimu turi rūpintis specialiai darbui su asbestu paruoštos komandos, jokiu būdu negalima gyventojams savarankiškai nuiminėti stogo dangų ar kitų asbesto turinčių gaminių. Jau statinių projektavimo etape, jeigu numatoma pastato, turinčio asbesto, rekonstrukcija ar griovimo darbai, visuomenės sveikatos centro specialistai vertinimo pažymoje įrašo reikalavimus, apsaugančius aplinką nuo taršos asbestu. „Svarbu žinoti, jog šalinant asbesto turinčias medžiagas būtina pasirūpinti dirbančiųjų sveikata, naudoti tinkamas asmens apsaugos priemones“, - sako J.Karalevičienė. Pasak jos, kad asbesto plaušelių kuo mažiau patektų į aplinką, atliekant ardymo darbus rekomenduojama naudoti specialią rišamąją medžiagą ar bent sudrėkinti. „Darbus geriau vykdyti nusistovėjus drėgniems orams. Nuimtą šiferį būtina saugiai, specialioje pakuotėje, pristatyti į tam skirtą sąvartyno aikštelę, jokiu būdu negalima jo panaudoti dar kartą - sode, ūkinių pastatų stogams ar pan.

tags: #ar #kenskmingas #ruberoidas #vidaus #patalpomis