Renkantis ar statant būstą, svarbu suprasti, kaip skaičiuojamas namo plotas ir kas įeina į bendrą bei naudingą plotą. Ypač aktualu tai, kai kvadratinio metro kaina yra didelė. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas sudaro namo plotą, kaip jis skaičiuojamas, ir į ką svarbu atkreipti dėmesį.
Kas yra Plotas?
Pirmiausia, apibrėžkime, kas yra plotas apskritai. Plotas - tai paviršiaus dalis, apribota laužtine ar uždara kreive, kurios apimtis matuojama kvadratiniais vienetais. Plotas gali būti naudojamas įvairiems tikslams, pavyzdžiui, gyvenimui, žemės ūkiui ar pramonei.
Naudingas Plotas: Apibrėžimas ir Skaičiavimas
Kas yra naudingas plotas?
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12), būsto naudingasis plotas - tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Svarbu pažymėti, kad į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų ir nešildomų rūsių grindų plotas.
Pagal šiuo metu galiojančius reglamentus buto naudingas plotas sutampa su buto bendruoju plotu (išskyrus atvejus, kai bute yra šaltomis atitvaromis apribotų patalpų: įstiklinti nešildomi balkonai, lodžijos ir pan. - šios patalpos neįskaičiuojamos į naudingą buto plotą).
Kaip skaičiuojamas patalpų plotas?
Patalpų plotas skaičiuojamas tarp pastato vidinių sienų. II gr. statinio 80m2 plotas yra visų patalpų suma.
Patalpų plotų skaičiavimai nurodyti Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse:
Gyvenamųjų patalpų bendras plotas (Pgp) apskaičiuojamas pagal formulę:
Pgp = Pg + Pp + Pv + Pkt
Kur:
- Pg - gyvenamasis plotas
- Pp - pagalbinis plotas (pagalbinis naudingas plotas, pagalbinis nenaudingas plotas)
- Pv - verslo plotas
- Pkt - kitas plotas (rūsio (pusrūsio) patalpų plotas, garažo patalpų plotas)
Svarbu: Rūsio (pusrūsio) ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos, įskaičiuojamos į šios gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą.
Terminų žodynas
Norint geriau suprasti statybos procesus ir reikalavimus, svarbu žinoti pagrindinius terminus:
| Terminas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Antstatas | Pagalbinės patalpos virš viršutinio aukšto (vėdinimo kameros, katilinės, soliariumai ir kt.), turinčios atskirą stogą, kai jų plotas, matuojamas pagal antstato sienų išorės matmenis, yra mažesnis nei pusė viršutiniojo aukšto ploto. |
| Gyvenamasis pastatas (namas) | Pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. |
| Mansarda | Pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio Namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis. |
| Nesudėtingas statinys | Paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. |
| Pastato (namo) aukštas | Erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus). |
| Priestatas | Prie esamo pastato pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą; gyvenamojo namo šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos jo “šiltų” atitvarų išorinėje pusėje. |
| Statinys | Bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme. |
Nesudėtingi Statiniai ir Plotas
Dažnai kyla klausimų, kaip skaičiuojamas plotas nesudėtingiems statiniams, pavyzdžiui, gyvenamiesiems namams ar sodo namams iki 80 kv. m. Skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas. Į 80 kv. m. plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą). Rūsio ir terasų plotai į šį plotą neįskaičiuojami.
Jei norite statyti II gr. nesudėtingų pastatų kategorijai priskiriamą ūkinį pastatą, tuomet turite neviršyti 80m² bendro vidaus ploto ir 8,5m aukščio nuo vidutinio žemės lygio iki aukščiausios pastato dalies (dažniausiai stogo kraigo). Tokiems pastatams, jei jie statomi ne mieste ir ne saugotinose teritorijose (regioniniai parkai, kultūros paveldo teritorijos ir pan.), nereikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.
Pagal STR 1.01.07:2010 „NESUDĖTINGI STATINIAI“ apibrėžimą, jus domina II gr. nesudėtingas statinys - gyvenamasis namas iki 80 kv. m bendro ploto ir 8,5 m aukščio. Svarbu suprasti, kas įeina į šį plotą ir kaip jis skaičiuojamas.
Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties erdvė.
Nors rūsio plotas skaičiuojamas į pastato bendrąjį plotą, nesudėtingas II-os gr. statinys - gyvenamasis namas - yra ne daugiau kaip 80 kv. m visų statinio patalpų ploto, skaičiuojant tik antžeminę dalį.
Kitaip tariant, į 80 kv. m plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą), išskyrus rūsį ir terasas.
Net ir tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, rekomenduojama kreiptis į architektą, kuris įvertins esamą sklypo situaciją, patars, kaip geriausia organizuoti vidaus erdves, kokias pasirinkti statybines medžiagas ir konstrukcinius sprendinius, esant poreikiui paruoš kokybišką interjero projektą pagal jūsų poreikius ir finansines galimybes.
Rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą statinį - mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
Reikalavimai projektuotojams
Nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę vadovauti fizinis asmuo, baigęs aukštojo ar specialiojo vidurinio mokslo studijas ir įgijęs architektūros, geologijos ir minerologijos mokslų studijų krypčių, technologijos mokslų studijų srities ar šioms kryptims ir sričiai prilyginamą išsilavinimą.
Šio išsilavinimo nereikia, kai supaprastintas statinio projektas rengiamas pasinaudojant kito tokio statinio (kai išlaikomi statinio matmenys ir statybos produktai) supaprastinto projekto sprendiniais; tokiu atveju valstybės tarnautojams pateikiamas ir statinio supaprastintas projektas, kurio sprendiniais pasinaudota.
Svarbūs Aspektai Projektuojant Daugiabučius Gyvenamuosius Namus
Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, svarbu atsižvelgti į tam tikrus reikalavimus:
- Bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m.
- Bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m.
- Vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.
Kiekviename daugiabutyje name turi būti suprojektuoti žmonėms su negalia skirti butai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų (jei namas yra ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių). Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.
Nauji daugiabučiai iš esmės skiriasi nuo senųjų energiniu naudingumu. Nuo 2014 m. Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.
Grindų Ir Sienų Kvadratūros Skaičiavimas Prieš Remontą
Kai planuojate remontą ar įrenginėjate naują būstą, svarbu tiksliai apskaičiuoti reikalingą medžiagų kiekį. Vienas iš pirmųjų žingsnių, atliekant šiuos darbus, yra grindų ir sienų kvadratūros skaičiavimas. Šie skaičiavimai padės nustatyti, kiek medžiagų reikės, pavyzdžiui, plytelėms, dažams, tapetams ir kitiems apdailos elementams.
Sienų Kvadratūros Skaičiavimas
Sienų kvadratūros skaičiavimas nėra sudėtingas, tačiau reikia atsižvelgti į kelis svarbius faktorius. Norėdami sužinoti sienų plotą, pirmiausia išmatuokite kiekvienos sienos aukštį ir ilgį. Sienos plotas apskaičiuojamas kaip aukščio ir ilgio sandauga. Tuomet kiekvienos sienos plotą apskaičiuokite atskirai ir visus rezultatus susumuokite.
Jei kambaryje yra langų ar durų, jų užimamą plotą reikėtų atimti iš bendro sienų ploto, kad gautumėte tikslų apdailinamo paviršiaus plotą. Pavyzdžiui, jei sienos ilgis yra 5 metrai, aukštis 2,5 metro, o durys užima 2 kv. metrus, tai sienos plotas bus 5 x 2,5 - 2 = 10 - 2 = 8 kvadratiniai metrai.
Grindų Kvadratūros Apskaičiavimas
Grindų kvadratūros apskaičiavimas taip pat yra gana paprastas, tačiau reikia atsižvelgti į kambario formą. Jei grindys yra kvadratinės arba stačiakampės, išmatuokite kambario ilgį ir plotį, tada sudauginkite šiuos duomenis. Pavyzdžiui, jei kambarys yra 4 metrai ilgio ir 3 metrai pločio, grindų plotas bus 4 x 3 = 12 kvadratinių metrų.
Jei kambarys turi sudėtingesnę formą, pavyzdžiui, L raidės formą, tuomet reikėtų jį padalyti į kelias paprastas geometrines figūras (stačiakampius ar kvadratus), apskaičiuoti kiekvienos jų plotą atskirai ir gautus rezultatus susumuoti.
Norint greitai ir tiksliai nustatyti bendrą paviršiaus plotą, ypač jei planuojate kloti grindis plytelėmis ar kita danga, labai naudinga pasitelkti tokį įrankį kaip grindų kvadratūros skaičiuoklė.
Kaip Apskaičiuoti Reikiamą Plytelių Kiekį?
Jei planuojate remontą, ypač vonios kambaryje ar virtuvėje, labai svarbu tiksliai žinoti, kaip apskaičiuoti kiek reikia plytelių. Žinodami grindų ar sienų kvadratūrą, galėsite tiksliai nustatyti, kiek plytelių jums prireiks.
Pirmiausia reikėtų pasirinkti norimą plytelių dydį - šiuo metu itin populiarios plytelės 60×120, kurios dėl savo didelio formato puikiai tinka tiek sienoms, tiek kaip grindų plytelės. Tokios plytelės užima 0,72 kvadratinio metro ploto, todėl bendrą grindų arba sienų plotą tereikia padalyti iš šio skaičiaus, kad sužinotumėte reikalingą plytelių kiekį. Nepamirškite pridėti 10-15 % papildomai, kad kompensuotumėte pjovimo nuostolius ir galimus brokus.
Be plytelių, taip pat svarbu apskaičiuoti, kiek glaisto reikės. Glaisto kiekis priklauso nuo plytelių dydžio ir plytelių tarpo pločio. Glaisto poreikis dažniausiai nurodomas pakuotėje, tačiau galima apskaičiuoti ir pats. Pavyzdžiui, vienam kvadratiniam metrui dažniausiai reikės apie 0...
Ar Statybai Reikalingas Projektas Ir Leidimas?
Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Tai yra daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai.
Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą. Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys.
Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.
Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Trumpai apibendrinant. Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.
Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.
Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.
Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
Papildome savo straipsnį šviežiu VTPSI komentaru. SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Planuojant statyti gyvenamąjį namą iki 80 kv. m, būtina atidžiai išnagrinėti ploto skaičiavimo taisykles ir reikalavimus.
Namo pamatai – ant kokių pamatų reikia statyti svajonių namą? | STATYBŲ GIDAS
tags: #ar #katilines #plotas #skaiciuojamas #prie #kvadraturos