Gyvenimas Silikatinių Plytų Name: Atsiliepimai, Patarimai ir Įžvalgos

Šiame straipsnyje apžvelgsime gyvenimo silikatinių plytų name ypatumus, atsižvelgiant į realių gyventojų patirtį ir ekspertų nuomonę. Aptarsime statybos, apšiltinimo, garso izoliacijos ir eksploatacijos klausimus.

Nuosavas Namas Ar Butas: Kas Geriau?

Kodėl nuosavas namas geriau? Šis klausimas keliamas dažnai, tačiau vienareikšmio atsakymo nėra. Individų gyvenimo sąlygos priklauso nuo grupės veiksnių, kuriuos įtakoja socialiniai, ekonominiai, fiziologiniai faktoriai. Gyvenant bute, dažnai būna ankšta, trūksta vaizdingumo per langus, poilsinės lauko erdvės, mažylių žaidimo vietos, medžių ošimo, o gal upės tėkmės. Tų “smulkmenų”, kurios tiesiog namus verčia “svajonių namais”. Dideli buto eksploatavimo kaštai 1-am kv. m., aukšta buto 1-o kv. m. įsigijimo kaina.

Namas imponuoja savo privatumo bei erdvės požiūriu. Nelieka parkavimo problemos. Namas paprastai būna erdvesnis ir ergonominis, nes projektuojamas pagal savininko pageidavimus. Didelis namo privalumas - šviežias oras. Namo išlaidos eksploatavimo požiūriu tenkančios 1 kv. m. yra mažesnės, nei tam tikros grupės butų. Statant galima tinkamai kontroliuoti namo darbų ir medžiagų kokybę, kuri užtikrina “protingas išlaidas”.

Pavyzdys: Buto ir Namo Eksploatavimo Kaštų Palyginimas

Pabandykime paskaičiuoti kiek susidaro permoka per visus metus.

• Butas:
  • Bendras plotas: 90 m²
  • Gyvena 4 asmenų šeima
  • Sienos iš silikatinių plytų
  • Plastikiniai langai (~20% lauko atitvarų ploto)
  • Centrinė šildymo sistema, miesto vandentiekis, miesto kanalizacija
• Namas:
  • Bendras plotas: 240 m²
  • Gyvena 4 asmenų šeima
  • Sienos iš keramzitbetonio blokelių
  • Lygios skardos stogas, plastikiniai langai (70 m² atitvarų ploto)
  • Geoterminio šildymo sistema, vandens gręžinys, vietinė kanalizacija su išgriebimo duobe

Šis palyginimas leidžia įvertinti skirtumus tarp buto ir namo eksploatavimo kaštų, atsižvelgiant į skirtingas statybos medžiagas ir inžinerines sistemas.

Garso Izoliacija: Svarbūs Aspektai

Jeigu norite geresnės garso izoliacijos tarp kambarių, turėtumėte pertvaras mūryti iš sunkios medžiagos. Garsą sulaiko masė. Labai gerai tam tinka kad ir silikatinės plytos arba iš tokios pat masės pagaminti tik didesni 12 cm pločio blokeliai ARKO. Blokeliai 1 m² kainuos apie 32 Lt/m², klijai apie 2 Lt/m². Šiuo atveju, nebus problemų kabinant spinteles ar kitus sunkius daiktus, įstatant, duris ir kt.

Gipsas visa laiką bus silpnesnė ir prasčiau garsą izoliuojanti medžiaga. Tokio pat storio gipsinei pertvarai įrengti medžiagos mažiau nekainuos. Abu šie variantai yra galimi ir plačiai naudojami.

Sausos Statybos Konstrukcijos: Privalumai

Sausos statybos konstrukcijos turi tam tikrų pranašumų ir jų yra tikrai nemažai:

• Lengvesnės;
• Užima mažiau patalpų ploto;
• Montavimas nereikalauja šlapių procesų, t.y. į pastatą pakliūna mažiau statybinės drėgmės;
• Pasižymi geromis garso izoliacijos savybėmis;
• Pasižymi geromis gaisrinės saugos savybėmis;

Projektuojant ar montuojant gipskartonio konstrukcijas reikėtų kreiptis į tos srities specialistus, nes daugelis paplitusių mitų kyla iš to, kad paimami iš gyvenimo ne patys geriausi, o dažnai ir visiškai klaidingi sprendimai, kurių profesionalūs ir patyrę architektai ar montuotojai nepadarytų. Pavyzdžiui, norint užtikrinti gerą garso izoliacijos lygį nereikėtų rinktis pačią paprasčiausią sistemą su 50 mm pločio profiliais ir vienu paprasto gipso sluoksniu. Aišku, kad tokia pertvara nepasižymės geromis savybėmis.

Tačiau pasirinkus min. 75 ar 100 mm profilius ir sumontavus du sluoksnius mėlyno Knauf Blue gipskartonio gausime visiškai kito lygmens garso izoliaciją, gaisrinę saugą ir atsparumą kitiems poveikiams. Daiktų kabinimas taip pat yra uždavinys, kuris turi savo sprendimus. Priklausomai nuo to ką turime pakabinti yra pasirenkamos atitinkami tvirtinimo į gipskartonio konstrukciją elementai. Savaime suprantama, kad įkalus vinį kažko daugiau ant jos nepakabinsime J. Ypač išskirtiniais atvejais, kai turime gipskartonio konstrukciją užkrauti ypač didelėmis apkrovomis, pvz. santechninės kriauklės, pakabinami klozetai, labai sunkios spintelės, gali tekti pačioje pertvaros konstrukcijoje sumontuoti papildomą konstrukciją, taip vadinamus traversus, kurie atskirai ir atlaiko tokiuus krūvius.

Beje daugelyje šiuolaikinių blokelių sienų (pvz. keramikos, akytbetonio, keramzitbetonio) kyla dar didesnės tokios problemos nes tokios palengvinto tipo mūro medžiagos apkrovas laiko neypač gerai, tam tikslui reikia specialių tvirtinimo elementų.

Norėčiau akcentuoto, kad pagal panaudojimo sritį, pagal uždavinius keliamus tai konstrukcijai ir pagal atitinkamus norus turi būti pasirenkama konkreti sausos statybos sistema, t.y. negalima sakyti, kad sausa statyba yra kažkas tokio abstraktaus ir primytivaus. Yra sukurta, išbandyta ir sėkmingai montuojama galybė įvairių konstrukcijų, kurios pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl teisingam pasirinkimui ir reikėtų kreiptis į profesionalius ir patyrusius specialistus.

Šiaudinis Namas: Alternatyvus Sprendimas

Šiaudinis namas ypatingas tuo, kad jis pastatytas naudojant ekologišką ir ekonomišką statybos technologiją - šiaudų briketus, kurie atsparūs stipriems vėjams, žemės drebėjimams, kitoms stichinėms nelaimėms. Tokių namų statybai naudojamos ekologiškos medžiagos, paprastai atsinaujinantys vietiniai ištekliai - šiaudai, molis ir medis. Šiose statybinėse medžiagose nėra jokių sintetinių priedų, tai padeda sumažinti atmosferos taršą (šiaudai nesudeginami kaip nereikalingos atliekos, o panaudojami), todėl pastatuose vyrauja sveikas mikroklimatas.

Statybos Technologijos

Šiaudinių namų statyba yra dvejopa. Vienu atveju šiaudų briketai naudojami namo karkasui, laikančiajai konstrukcijai pastatyti ir yra visos statybos pagrindas. Tačiau jis taikomas tik statant nedidelius namus (sienos ilgis iki 6 m). Šiaudų briketai gali būti dedami kaip plytos, surišami mediniais ar kitokiais virbais (ar lazdyno lazdomis) ir gali išlaikyti stogo svorį. Kai pastatas baigiamas statyti, jis nutinkuojamas moliniu tinku. Tai paprasčiausia ir pigiausia statyba.

Didesni namai statomi antruoju būdu. Jis nuo pirmojo skiriasi tuo, kad pastato karkasui, laikančiosioms konstrukcijoms statyti naudojamos kitos medžiagos, pvz., mediena ir metalas. Kodėl? Didesniam namui pastatyti nepakanka šiaudų briketų, nes būtinas tvirtas karkasas, laikantis stogą ir perdangas, todėl karkasas dažniausiai daromas iš medienos. Užsienyje statant daugiaaukščius šiaudų pastatus karkasas daromas iš metalo. Šis statybos būdas sudėtingesnis ir brangesnis nei pirmasis. Karkasinė statyba iš šiaudų įdomi tuo, kad pirmiausia pastatomas stogas, kuris apsaugo nuo lietaus statybų aikštelę ir šiaudus.

Kodėl Verta Rinktis?

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje pradėtas vykdyti projektas "Ekologiškos statybos iš šiaudų populiarinimas mažinant įtaką klimato kaitai". Šio projekto vadovės asistentės Jurgos Mišliutės teigimu, žmonės renkasi statybą iš šiaudų dėl šios statybinės medžiagos - šiaudų briketų - ir jos šiluminių savybių. Tarkim, įprastinio namo (iš plytų, silikatinių blokelių) apšiltinimas kainuoja 75 proc. brangiau nei šiaudinio. Šiaudinio namo energijos sąnaudos per metus neviršija 40 kWh/m². Be to, šiaudų briketų namai pasižymi didele šilumine varža - 8-10 m² K/W, o tas leidžia sutaupyti apšiltinant pastatą.

Kitas pranašumas - gera garso izoliacija, kuria pasižymi šiaudų briketai. Šiaudinės sienos sugeria didžiąją dalį išorinio triukšmo, o tai itin svarbu, jei statinys yra pramoniniame judriame rajone, arti kelio. Dar vienas veiksnys, lemiantis tokių namų paklausos didėjimą, yra tas, kad statyba iš šiaudų briketų prieinama daugeliui, nėra tokia brangi kaip, pavyzdžiui, pasistatyti gyvenamąjį būstą iš plytų ir kt. populiarių bei brangių statybinių medžiagų.

Užsienio šalių patirtis rodo, jog šiaudinius namus statęsi gyventojai net elektros instaliacijos, vandentiekio sistemos įrengimo ir kitus darbus atliko patys, nes tai nebuvo sudėtinga, kaip ir pats statybos procesas. Kai kuriems žmonėms šiaudiniai namai mieli ir brangūs, nes jie - tarsi būdas būti arčiau gamtos. Apima ypatingas jausmas užėjus į tokį namą. Jaukumo ir teigiamos energijos pliūpsnį suteikia neįprastos savita tekstūra pasižyminčios sienos, kurios atrodo tarsi "gyvos" (šiaudiniame name sienos tinkuojamos arba paliekamos atviros, tai priklauso nuo šeimininkų noro). Taip pat vilioja laukinių pievų, šviežio šieno kvapas.

Gaisro Tikimybė

Projekto koordinatorių teigimu, kai kurie linkę manyti, kad šiaudinių namų gaisringumas didesnis nei įprastinių pastatų, tačiau tai netiesa. Statiniai iš šiaudų briketų ypač atsparūs ugniai - gerai supresuotame, stipriai suspaustame šiaudų brikete oro tarpų beveik nėra. Taigi užsidegus šiaudinė siena tik apanglėja, o susidaręs pelenų sluoksnis neleidžia liepsnai skverbtis giliau. Na, o jei pastato sienos tinkuotos, ugnis pirmiausia turės įveikti tinko sluoksnį (paprastai šiaudų sienos padengiamos 25-75 mm gipso ar molio tinku).

Atsparumas ugniai įrodytas moksliniais eksperimentais. Pavyzdžiui, JAV šiaudinis tinkuotomis sienomis pastatas priskiriamas F119 gaisringumo klasei (mažos rizikos grupei), o tai reiškia, kad liepsnai prasiskverbti į pastato vidų prireiks daugiau nei valandos.

Atsiliepimai ir Patarimai Iš Forumų

Forumuose žmonės dalinasi savo patirtimi gyvenant namuose, pastatytuose iš dujų silikatinių blokelių:

• Svarbu bendra statybos ir apšiltinimo kokybė ir gauta sienų varža.
• Dujų silikatu vadinami PREFBET blokeliai, SOLBET blokeliai, AEROC blokeliai, YTONG blokeliai.
• Geriausia kelti sienas paliekant oro tarpa isorinėje dalyje, dėl ventiliacijos ir iš išorės apmūryti plytomis.
• Reikia atsižvelgti į rasos taško atsiradimo ar formavimosi galimybes ir kaip išvengti pelesių ar pan.
• Dažniausiai ir yra parduodami namai statyti iš panašių blokelių, tikėtina dėl pigios ir greitos statybos.

Žiūrint video įrašus ir reklamines prezentacijas apie statybas iš duju silikatinių blokelių, tiesiog nieko sudėtingo neįžvelgiu ir atrodo galėčiau pats ir pasistatyti. Statytis planuoju soduose apie 80m² . Be projekto ir visokiausiu leidimu. Pats su skech up pasiprojektuoju namo planeli ir bandysiu savo svajones igyvendinti. Rizikuoju.

Klaipėdos Krašto Senųjų Namų Gaivinimas

Nuostata, kad lietuviai yra gobšūs, lenktais į save nagais žmonės, bliūkšta važinėjant po Klaipėdos rajoną, kur gyvena ir dirba daugybė žmonių, saugančių bei gaivinančių senuosius krašto statinius. Klaipėdos kraštas yra unikalus ne tik savo dvasinės kultūros skirtumais nuo Didžiosios Lietuvos, bet ir materialine kultūra. Net nelabai akylas keliautojas, pasukęs iš Klaipėdos į pietus, atkreipia dėmesį į senuosius, dažniausiai raudonų plytų pastatus.

Jūreivis Romualdas Denevičius prieš 12 metų nusipirko griūvantį namą Būdviečių kaime. Sodybos šeimininkai Purvinai pasitraukė į Vakarus baigiantis karui. Name liko viskas, ką šeima buvo užgyvenusi. Po daugybės metų čia apsilankęs senųjų šeimininkų sūnus, dabar gyvenantis JAV Arizonos valstijoje, prisiminė, kad kažkokius brangesnius daiktus jie buvo užkasę. Stogo konstrukcijose naujasis savininkas rado įrėžtą 1876 metų datą, kuri veikiausiai nurodo namo statybos metus.

"Čia sustoja laikas. Kas atvažiuoja, nori pasilikti ilgesniam laikui. Netoliese esančiame Stragnų pirmajame kaime dar yra nemažai senųjų sodybų ir gana tvirtų statinių. Viename jų - dideliame mediniame name dar gyvena kelios šeimos. Namas stebina kontrastu - pusė jo iš tolo švyti naujumu."

Žvejų miestelyje Drevernoje gyvenantys Jonas ir Aldona Domantai yra įsikūrę ypatingoje sodyboje. Dabar čia labiausiai akį traukia raudonų plytų ūkinis pastatas, besiremiantis į Uosto gatvelę. Jo galą dar puošia statytojų įmūrytos geležinės kilpos arkliams pririšti, mat ūkinis pastatas buvo arklidės.

Gargždai, daugelio žmonių supratimu, yra naujas miestas, kuriame nėra ką parodyti iš senųjų laikų. Tačiau tai klaidingas supratimas. "Nedaugelis gargždiškių žino, kad čia senaisiais laikais buvo viešbutis, o kitapus gatvės - siauruko geležinkelio stotis. Kiek toliau liko gabaliukas grindinio, o ties geležiniu tilteliu buvo muitinė - riba tarp Lietuvos ir Vokietijos.

Blokelių Palyginimas ir Savybės

Kokie blokeliai geriausi namo statybai, kokius blokelius rinktis, kuo jie skiriasi vieni nuo kitų - tai vieni iš dažniausių klausimų. „Jeigu palygintume dar sovietiniais metais statytą baltų silikatinių plytų ir raudonų keraminių plytų mūrą, aiškiai pamatytume, kad keraminės plytos yra labiau paveiktos, labiau aptrupėjusios nei baltos silikatinės plytos. Kaip pastebi gamybos vadovas, dar daugelis klaidingai mano, kad silikatinių blokelių gamyboje naudojamas cementas. „Jokio cemento. Pagrindinės silroc silikatinių blokelių žaliavos yra vietinės, gamyba taip pat, o tai lemia mažesnius žaliavų, logistikos kaštus ir galutinės produkcijos kainą.

Eksploatacijos požiūriu vartotojams svarbus yra blokelių tvirtumas, vandens įgeriamumas, garso izoliacija. Daugeliu atveju (priklauso nuo stogo apkrovų) individualiam namui iš silikatinių blokelių nereikalingas monolitinis žiedas, o tai taupo statybos laiką ir pinigus.

Kaip matyti, A++ energinei klasei pasiekti optimalus silroc silikatinio blokelio storis yra 180 mm. Šiltinant baltuoju putplasčiu pakanka 370 mm sluoksnio. Šiltinant neoporu, mažiausi šilumos tilteliai gaunami su silroc 180 mm ir 310 mm storio neoporo sluoksniu. Tai reiškia, kad norint turėti šiltas sienas nereikia storų blokelių ir plačių pamatų, užtenka atitinkamo storio apšiltinimo, kuris reikalingas ant bet kokių blokelių - šiltų ar šaltesnių.

Silroc PLUS Blokeliai

Naujieji silroc PLUS blokeliai yra žemesni ir ilgesni, ilgis - 250 ir 332 mm, storis - 120, 150, 180, 240 mm, aukštis - 198 mm. Siauresni blokeliai naudojami kaip pertvariniai, platesni - sienų konstruktyvo mūrui. Kai mūrijami senesni silroc 250 mm pločio blokeliai, kampe susidaro kvadratas, todėl vertikaliai „nepersiriša" blokelių siūlės kampuose, nuo kurių ir pradedamos mūryti sienos.

Šiltinimo Medžiagos ir Jų Savybės

Akmens vata sienų apšiltinimui gali būti naudojama tik supresuota į tokius blokus-panelius, t.y. negali būti naudojama susukta į rulonus (ji naudojama palėpių, šlaitinių stogų apšiltinimui). Pirmas sluoksnis jei nuo plytų mūro eisim link sienos išorės, paprastai dedama 10cm, turi būti minkštos vatos, o paskui ant jos dedama vėjinė vatos plokštė 3cm, ji būna kieta ir apsaugo minkštąjį vatos sluoksnį nuo vėjo įtakos.

Džiugu, kad taip. Svarbiausia jog galvoji, kad gyvenimas nesibaigs po 10 metų ir dirsti investuoti pinigus į ta reikala. Gaila, bet negalėčiau patarti dėl įmonės, kuri galėtų tuos darbus atlikti.

Kas liečia putplascio degumą (akmenukas teveliui), tai teko matyti Paroco reklamini filmuka kur Parokas norejo duoti "prikurit" putplasciui: surente du namelius su ploksciais stogais, bet skirtingom izoliacijom, ir juos degino..... ir..... kai peziurejau tai nutariau, kad tinkuotas fasadinis putplastis yra . Tik ten kur ji laize atvira liepsna aptirpo koki 15cm (beje lygiai taip pat aptirpo ir paroc-as). Stogas klotas ruberoidu tiesa dege - bet nera reikalo i stoga deti putplasciu.

Klausimai ir Atsakymai

Cia radau www.namas.lt :Klausimas:Kuris individualaus namo apšiltinimo variantas geresnis: 1) silikatinės apdailos plytos „Vilnius“ + 15 cm polistirolo + 20 cm keraporo; 2) silikatinės apdailos plytos „Vilnius“ + 3 cm oro tarpo + 10 cm „Paroc“ vatos + 20 cm keraporo? Kodėl vieni pasisako už polistirolą, o kiti - už akmens arba stiklo vatą?

Namas:Pirmiausia atkreipkite dėmesį į medžiagų šiluminę varžą. 20 cm storio keraporinių blokelių šiluminė varža yra 1,05 m²K/W, o silikatinių plytų - 0,09 m²K/W. 10 cm akmens vatos „Paroc was 50“ sluoksnio šiluminė varža būtų 2,7 m²K/W (šios medžiagos šiluminis laidumas yra 0,036 W/m²). Atitinkamai 10 cm storio 100 kG/m³ tūrinio svorio putų polistirolo šiluminė varža būtų 2,5 m²K/W (šios medžiagos šiluminis laidumas yra 0,04 W/m²).

Taigi abi šios termoizoliacinės medžiagos yra panašių (gerų) šiluminio laidumo koeficientų. Akmens vata paprastai sertifikuojama kaip nedegi medžiaga, o putų polistirolas - labai degi medžiaga, kuri degdama išskiria dar ir nuodingų elementų. Kita vertus, putų polistirolas visai neįgeria vandens, o „Paroc“ įgeria apie 5%. „Paroc“ gaminių graužikai kol kas negraužia, o putų polistirolą graužia. Putų polistirolui nereikia plėvelių ar papildomų garo, hidro ir vėjo izoliacijų, o „Paroc“ reikia. Putų polistirolą būtina aklinai „uždaryti“, t.y. užbetonuoti, užkrėsti skiediniu, o „Paroc“ geriau palikti ventiliuojamą. Putų polistirolą patogu užbetonuoti, norint apšiltinti grindis, o klojant termoizoliaciją tarp guliakšnių, geriau naudoti birią akmens vatą.

Energetinis Efektyvumas

Visi namai, kurie yra parduodami atviroje rinkoje, privalo turėti energinio naudingumo sertifikatus, atitinkančius Europos Sąjungos direktyvą, todėl šiuolaikinės statybos dėmesys yra sutelktas į gerą pastato kokybę ir energijos taupymą. Sertifikatų registro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai statoma namų, kurie atitinka B energinio naudingumo klasę, tačiau nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigaliosiantis naujas statybų reglamentas garantuos, kad naujai statomi namai atitiks bent A klasę.

Anot specialistės, viena iš naujesnių galimybių, visai neseniai atkeliavusi į Lietuvą, - pagal pasyvaus namo principus statomi energetiškai efektyvūs namai. Tiesa, lietuviai prie šių namų pratinasi pamažu, o viena pagrindinių priežasčių - tai, kad namas statomas pagal visiškai kitokius principus.

Pasyvaus namo sienų laikančiajai konstrukcijai reikėtų rinktis didelę šiluminę talpą turinčias medžiagas, nes didelės masės sienų konstrukcija yra inertiška ir užtikrina pastovesnį patalpų mikroklimatą, esant temperatūros svyravimams. Toks namas žiemą lėčiau atvėsta, vasarą - lėčiau sušyla, tai vyksta blokams reaguojant į temperatūros pokyčius aplinkoje. Lėtai reaguojantys palaipsniui kaupia šilumą, taip pat ją ir atiduoda. Malonų ir sveikatai draugišką mikroklimatą palaiko ir kiekviename pasyviame name privaloma rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri užtikrina reikiamą šviežio oro kiekį - filtruoja iš lauko tiekiamą ir vidaus šalinamą orą bei sugrąžina šilumą (iki 95proc.

Siekiant pastatyti kuo natūralesnį, energetiškai efektyvesnį namą, dažnai griebiamasi kraštutinumų, pvz. namas statomas iš šiaudų ar molio, kuris laikomas ypač ekologiška medžiaga. Deja, nors jis ir yra natūrali medžiaga, tačiau palyginti su smėliu - radioaktyvesnė. Sveikatos apsaugos ministerijoje tiriant molio blokus buvo nustatyti radionuklidų aktyvumai, taip pat, palyginus kitus gaminius, didžiausia radžio dalis rasta keraminiuose blokeliuose, daugiausia torio aptikta keramzitbetonio blokeliuose.

„Silikatinių mūro gaminių pardavimai auga dideliu tempu. Priežasčių tokiam augimui - gana nemažai, tačiau šių blokų pirkėjai teigia, kad vieni didžiausių privalumų - medžiagų ekologiškumas, geresnė šiluminė inercija, greitesnis statybų procesas, o dėl blokų tikslių matmenų sienos gaunasi tokios lygios, kad, pavyzdžiui, lenkai šiuos blokus naudoja vietoje apdailos plytų“, - pastebi AB „Silikatas“ direktorius Vytautas Česnauskas.

tags: #ar #kas #gyvenate #silikatiniu #plytu #name