Ar jaunystė ir išmintis gali eiti koja kojon? Šis klausimas jaudina nuo seno. Literatūra pateikia įvairių perspektyvų, leidžiančių pažvelgti į jaunų žmonių patirtis, brandą ir gebėjimą priimti išmintingus sprendimus. Šiame straipsnyje panagrinėsime keletą knygų, kuriose jaunystė ir išmintis susiduria netikėtais būdais.
Knygos, atskleidžiančios jaunystės išmintį
Elizabeth Strout "Olivija Kiteridž"
Ši Pulitzerio premiją pelniusi knyga - tai melancholiška dėlionė apie nekalbėjimus, nusikalbėjimus ir nesusikalbėjimus. Joje autorė Oliviją išdalino į 13-ą detalių, kurias reikia surinkti, atrinkti, sujungti ir taip pamatyti ne tik pilną herojės portretą, bet ir pačią knygos esmę. Knyga patiks tiems, kurie dairosi realistiško poskonio: liūdesys čia vaikšto drąsiai bei proporcingai, tarsi džiugesio šešėlis.
Knygoje atskleidžiama, kad žmogaus gyvenimą, kurį jaučia jis pats ir tą, kurio viziją nešiojasi nors ir patys artimiausi - gali skirti ištisi šviesmečiai. „Ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes tiesa turi daug kampų“ - dar vienas mano mėgstamiausias skaitomų istorijų moto, o šioje knygoje jis užsilipęs ant scenos vaidina iš visos širdies. Taip, kaip įmanoma geriausiai.
Natalie Jenner „Džeinės Osten draugija“
Knyga apie meilę literatūrai ir litaratūros nutiestus kelius į tikrąją meilę. Apie gyvenimo pokyčius, jų įkvėptus sprendimus ir kaip jie, galiausiai, vėl užsuka naujų pokyčių ratą. Apie tai, kaip gimsta draugystės ir kad jas tinkamai auginant, galima užaugti pačiam. Jei esat skaitę bent vieną Džeinės Osten knygą ir glaudėt istoriją prie širdies - ši knyginė jos knygų draugija laukia jūsų!
Siūlau pasiilgusiems ramaus gyvenimo tėkmės ritmo - čia bus ir skaudulių, ir nušvitimų, bet visi jie neužaštrinti sintetinės dramos prieskoniais. Negalėjau nesišypsoti skaitydama ir jausdama jų meilę autorei, literatūrai ir apskritai - knygoms. Kaip aš juos supratau! Ir mielai būčiau prisijungusi prie tos kompanijos!
Knygų apžvalga: „Klajūno užrašai"
Elizabeth Gilbert „Merginų miestas“
Knyga apie prabangų ir varguolišką Niujorką. Apie šeimą, meilę ir draugystes, apie šventą naivumą ir patirtis bei klaidas, kainuojančias akiplėšiškai daug, bet kurias verta įsigyti it kokį ilgaamžį, gero sukirpimo aprėdą. Knyga apie laisvę, poreikį gyventi savaip bei žygį į svajones, kuomet maršrutą tenka pakeisti ne kartą. Ir, žinoma, apie tai, kad jei negirdi ir nepataikai į ritmą mušančius būgnus, nereiškia, kad tavęs nepasivys jų melodijos aidas.
Istorija ieškantiems tuštokos, pasimetusios, bet pasiutusios jaunystės, kuri sugebėjo užaugti į tvirtą, bet tolerantišką, žinančią, ko nori, bet tuo pačiu ir atvirą gyvenimui brandą. Atvira, nuoširdu ir su humoru. Nė nepajutau, kaip ištirpo 500 psl. Ir nors pagrindinė herojė gana toli nuo manęs, abejoju, ar mes atrastume bičiulystę (na, bent jau su jos jaunystės versija), bet skaitydama jaučiausi sava.
Katherine Center „Tai, kas nedega ugnyje“
Šioje knygoje aptariama nemažai temų. Visų pirma, gaisrininkų darbas ir jo keliami iššūkiai bei pavojai. Antra, feminizmas, su kuriuo visur, net ir šiais laikais, gali susidurti moterys. Trečia, ir, mano nuomone, svarbiausia - atlaidumas bei mokymasis atleisti net ir tiems, kurie mūsų gyvenimą pavertė pragaru. To reikia ne tiek dėl jų, bet kiek dėl mūsų pačių gerovės ir dvasinės ramybės.
Dar, žinoma, paliečiami dukters ir motinos santykiai, praeities klaidos, naujai užgimstantys jausmai. Vienintelis dalykas, už kurį ši knyga negavo aukščiausio įvertinimo, yra tai, kad meilė man pasirodė pernelyg banali.
Išminties paieškos: jaunystės iššūkiai
Šiandienis žmogus kasdien susiduria su kebliomis moralinėmis problemomis, kurias nuolat iškelia mokslo ir globalizacijos plėtra; net įsitikinusiems tikintiesiems susidaro įspūdis, jog tai, kas anksčiau laikyta neabejotina, šiandien nebegalioja. Tokios sudėtingos problematikos akivaizdoje jaučiama pagunda Šventąjį Raštą iš dalies ar visiškai marginalizuoti.
Biblijoje esama daug normų, įsakymų, įstatymų, kodeksų rinkinių ir t. t. Tačiau atidžiai skaitant paaiškėja, kad tos normos niekada nėra izoliuotos, paskiros, jos visada susijusios su tam tikru kontekstu. Bibliniu požiūriu moralė šaknijasi pirmesnėje gyvybės, proto ir laisvos valios (sukūrimo) dovanoje, visiškai neužtarnautame pasiūlyme žmogui turėti ypatingą, artimą santykį su Dievu (sandoroje). Moralė pirmiausia yra ne žmogaus atsakas, bet Dievo plano ir Dievo dovanos apreiškimas.
Dievo dovana ir žmogaus atsakas
Santykis tarp Dievo dovanos ir žmogaus atsako, tarp Dievo pirmesnio veikimo ir žmogaus užduoties Biblijai bei joje apreikštai moralei yra esminis. Atleidimas nupuolusiam žmogui yra Dievo dovanos dalis. Žmogus yra Dievo kuriamojo darbo tikslas. Žmogus apibūdinamas kaip Dievo atstovas ir būtent per jo sąsają su savo Kūrėju - neregimu ir be atvaizdo - šis įgalina savo kūrinį, žmogų.
Būti Dievo kūriniu, būti viską gavusiam iš Dievo, iš esmės ir iš pagrindų būti Dievo dovana - štai pamatinis žmogaus egzistencijos ir todėl žmogaus elgesio duomuo. Anot biblinio supratimo, niekas, kas egzistuoja, nekyla nei pats iš savęs, savotiškai pats save susikurdamas, nei iš atsitiktinumo, bet yra iš pagrindų nulemtas Dievo valios bei jo kuriamosios galios.
Pažinimas ir įžvalgumas
Pažinimas ir įžvelgimas yra Dievo dovanos dalis. Dėl dovanotos laisvės žmogus pašauktas įžvelgti moralinius dalykus, pasirinkti, apsispręsti. Žmogui patikėtas vadovavimas apima atsakomybę, pareigą tvarkyti ir administruoti. Žmonių kaip santykiškų būtybių kilnumas kviečia bei įpareigoja juos gyventi teisingu santykiu su Dievu, iš kurio jie yra visa gavę. Esminis santykio su Dievu dėmuo yra dėkingumas.
| Kriterijus | Aprašymas |
|---|---|
| Biblinis požiūris į žmogų | Atitikimas bibliniam požiūriui į žmogaus prigimtį ir jo santykį su Dievu. |
| Jėzaus pavyzdys | Atitikimas Jėzaus Kristaus gyvenimo ir mokymo pavyzdžiui. |
| Dėkingumas | Žmogaus dėkingumas Dievui už visas dovanas. |