Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos. Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 metais nurodyta, kad viena iš trijų svarbiausių strategijų yra sveikatos apsaugos ir ilgalaikės globos politikos tobulinimas ir socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokios yra valstybės paramos sąlygos būstui išsinuomoti, kokie reikalavimai keliami socialiniam būstui ir ką svarbu žinoti apie nuomos sutartis.
Socialinis būstas Vilniuje
Valstybės parama būstui išsinuomoti
Valstybės parama būstui išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmens ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmens dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą. Pagrindinė parama yra įvairios socialinės paslaugos, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t.
Valstybės paramos būstui išsinuomoti, t.y. skiriami asignavimai dydžiui socialinio būsto įsigijimui. Deja, apie socialinį būstą ir jo problemas, literatūros ir medžiagos nėra. Šiuo atveju valstybės parama būstui nėra nuodugniai nagrinėjama, kaip, pvz. socialinės paslaugos.
Ši paramos forma nėra plačiai diskutuojama ir analizuojama, šia tema nerasime atliktų išsamių tyrimų ir analizės. Pasirodanti informacija žiniasklaidoje apie kai kuriuose Lietuvos miestuose statomus namus, kurie skirti socialiniam būstui, arba apie tokio būsto suteikimą ir kaimynų vargus gyvenant šalia socialiai remtinų šeimų nėra išsami.
Deja, socialinio būsto plėtros programos neatlieka gilios analizės, kuri padėtų išsiaiškinti, kodėl kiekvienais metais socialinio būsto pageidauja vis daugiau asmenų, sąrašai socialiniam būstui gauti tik ilgėja, o kasmet skiriamos valstybės lėšos savivaldybėms socialiniams būstams įsigyti nepadeda mažinti eilės.
Socialinis būstas
Socialinis būstas - tai savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos, sudarančios gana nedidelę būsto rinkos dalį. Lietuvoje nėra išvystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio būsto kokybės reikalavimus nustatanti teisinė bazė.
Socialinio būsto fondą, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus. Jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.
2008 metais atliktas socialinio būsto auditas parodė, kad savivaldybės darbuotojai, įgyvendinami valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų. Iki šiol audito metu iškeltos problemos nėra sprendžiamos.
Pastebima, kad nors visoje šalyje laukiančių socialinio būsto nuo 2015 metų sumažėjo daugiau nei 13 tūkst., tačiau kai kuriose savivaldybėse eilė didėja. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) suskaičiavo, kad 2017 metais savivaldybės nupirko 188 naujus socialinius būstus, kai pardavė 468 senus savivaldybių būstus, o 2018 metais nupirko 52, kai pardavė 304.
Būsto nuomos kainos Lietuvoje
Remiantis rugsėjo mėnesio duomenimis, Lietuvoje socialinio būsto laukia 10,5 tūkst. šeimų arba asmenų. Tai perpus mažesnis tokio būsto laukiančiųjų skaičius, lyginant su 2015 metais, kai eilėje buvo 23,2 tūkst. šeimų ar asmenų. Skaičiuojama, kad šiuo metu socialiniame būste gyvena 11,2 tūkst. šeimų arba asmenų.
Daugiausia socialinio būsto laukiančiųjų yra Vilniaus (16,1 proc. visų šalyje laukiančiųjų), Kauno (7,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų), Klaipėdos (6,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų) ir Šiaulių (5,2 proc. visų šalyje laukiančiųjų) miestų savivaldybėse. Mažiausiai socialinio būsto laukiančiųjų yra Birštono, Kazlų Rūdos, Neringos, Pagėgių rajono, Palangos miesto, Skuodo rajono savivaldybėse.
Nuomos sutartis
Jeigu susitariama dėl to, kada sutartis baigsis (pvz. “Nuoma vieneriems metams”), tai privaloma sutartį surašyti raštu. Tačiau jei dėl trukmės nesitariama ir nesinuomojama iš įmonės ar valstybės, galima susitarti ir žodžiu (nieko nepasirašant). Pasitaiko, kad nuomotojai nenori pasirašyti net ir konkrečiam laikui sudaromos sutarties, nes slepia mokesčius. Tokį butą nuomodamasis nuomininkas rizikuoja, kad gali būti bet kada “išprašytas”.
Visgi net ir pasirašius sutartį galimas atvejis, kada galite būti “prieš laiką išprašytas”: jeigu nuomotojas parduos/padovanos kam nors butą. Tokiu atveju galėtumėte nebent reikalauti nuomotojo atlyginti nuostolius. Visgi yra vienas būdas apsidrausti: galite registruoti nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre - tada net ir naujasis buto šeimininkas privalės jums toliau nuomoti butą.
Nuomos sutartyje turi būti nurodyti bent šie dalykai: adresas, kambarių/patalpų skaičius, plotas, inžinerinė/techninė įranga, naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokestis ir mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarka.
Kai kurių dalykų sutartyje nurodyti neprivaloma, o jei jie bus nenurodyti, bus privalu vadovautis įstatymų “rekomendacijomis”.
Taip pat atskira nuomos sutartimi negalima išnuomoti pereinamojo kambario ar negyvenamo kambario (tualeto, sandėliuko, virtuvės). Tai nuomojama tik kartu su kitomis patalpomis.
Nuomodamasis butą nuomininkas (ir jo šeimos nariai) atsako už tai, dėl ko yra pats kaltas (arba kalti jo įsileisti žmonės), bet neatsako už žalą iš kitur.
Be savęs ir savo šeimos narių (dėl kurių sutarta) nuomininkas gali pakviesti kitų laikinų gyventojų (pvz. draugą), bet tik su nuomotojo sutikimu.
Jeigu nuomojantis buvo tartasi iki kada nuomojama (terminuota sutartis), tai atėjus tam laikui sutartis ir baigiasi, jei nuomotojas ar nuomininkas to nori. Jei niekas neišreiškia tokio noro, sutartis lieka galioti tarsi būtų sudaryta nesitariant dėl pabaigos laiko. Pasibaigus terminui gali pasikeisti ir sąlygos.
Jeigu dėl pabaigos laiko nesitarta (neterminuota sutartis), sutartis baigiasi po to, kai nuomotojas parašo nuomininkui pranešimą apie nutraukimą.
Nuomininkas visada (nesvarbu, tartasi ar ne dėl pabaigos laiko) gali nutraukti sutartį parašęs pranešimą nuomotojui prieš 1 mėnesį.
Jei kažką pablogino (pvz. sudaužė), nuomininkas turi atlyginti žalą.
Jei kažką pagerino, nuomininkas gali pagerinimus pasiimti sau, bet tik jeigu juos įmanoma pasiimti nieko nesugadinant; kitu atveju pagerinimai atitenka nuomotojui. Pvz. jei nuomininkas pakabino naują šviestuvą, gali jį nusiimti ir išsivežti (ir vėl užkabinti seną šviestuvą), bet jei uždažė atsilupusią sieną tai, aišku, dažų neatsiims.
Gyventojai, neturintys pakankamai pajamų sumokėti už būsto nuomą, gali kreiptis dėl kompensacijos.
Ši vasara - viena lietingiausių ir vėsiausių per daugelį metų. Pajūrio verslininkai jau nuo birželio skundžiasi liūdnu ir finansiškai skausmingu sezonu. Populiariųjų kaimo turizmo sodybų savininkai taip pat sako pastebintys liūdnesnes tendencijas. Vis dėlto gyventojai nurodo, kad problema ne tik prasti orai, bet ir „kosminės“ kainos.
Būsto kainos Lietuvoje
Apstu įvairių skelbimų dėl būsto nuomos. Prieš keletą dienų feisbuke pasirodė skelbimas apie nuomojamą butą Vilniuje. Pats butas apibūdintas išsamiai, tačiau skelbimas prasideda taip: „Nekalbu rusiškai, dėl visaverčio bendravimo rusakalbių prašau neskambinti.
Nemažai gyventojų ieško būsto ne pirkti, bet išsinuomoti. Ir nori iš karto jame gyventi, t. y., kad bute būtų visi reikalingi baldai ir buitinė technika. Todėl skelbimas, kuriame butas siūlomas be baldų ir remonto sulaukė daugybės pasipiktinimų.
Nuomoja būstą tik moterims arba žmonėms be vaikų? Ieškantiems išsinuomoti būstą tenka pamatyti skelbimų, kuriuose nuomininkai rėžia be užuolankų: „priimamos tik merginos“, „prašome be vaikų“, „pirmenybė lietuviams“ ir pan. Daliai žmonių tai ne tik apsunkina būsto paieškas, bet ir atstumia morališkai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba primena, jog tam tikros formuluotės nuomos skelbimuose gali būti laikomos diskriminacija, o už tai taikomos nuobaudos.
Viena moteris skundžiasi prasta nuomojamo buto būkle. Apie tai ji pasidalino socialiniuose tinkluose. Tačiau buto savininkė išsakė visai kitokią poziciją ir teigia, kad tai, ką nuomininkė pasakoja, neatitinka tiesos. Abi moterys išsakė skirtingas istorijų versijas. Šis butas yra Kauno mieste.
Sukčiai Klaipėdoje apgavo dvi moteris, ketinusias išsinuomoti butus uostamiestyje. Pirmadienį nukentėjusios kreipėsi į Klaipėdos miesto policijos komisariatą. Kaip pranešė policija, 21 metų nukentėjusioji pasakojo, kad liepos 28 dieną, ketindama išsinuomoti butą pagal skelbimą socialiniame tinkle, į nurodytą sąskaitą kaip užstatą pervedė 300 eurų. Po to su butą neva nuomojusiu asmeniu susisiekti nepavyko.
Kylant butų nuomos kainoms, jaunimas nori bent pirmiesiems metams patekti į bendrabučius. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek kainuoja gyventi bendrabutyje ir kokių sąlygų tikėtis pirmakursiams.
„Šiaulių bankas“: 2023 m. Lietuvoje vidutinę metinę infliaciją aplenkė tik antrosios pensijų pakopos investiciniai fondai, kurių grąžą siekė 14,3 proc., praneša „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas. Taip pat, anot jo, žvelgiant vien tik į investicijas Lietuvoje, didžiausią grąžą suteikė būsto kainos ir nuomos pajamos - 5,8 proc., nors didesnė to dalis - 4,1 proc.
NT bendrovės „Capital“ valdomasis partneris ir NT brokeris Kaune Česlovas Savickas sako, kad 2022-aisiais metais į Lietuvą atvykus daug ukrainiečių ir jiems užplūdus nuomos rinką, lietuviai dar aktyviau susidomėjo investicijomis į NT.
Šiaurės rytų Ispanijos Barselonos miestas planuoja iki 2028 metų pabaigos uždrausti atostogoms skirtų butų nuomą, taip drastiškai siekdamas išspręsti didelę būsto trūkumo problemą. Tuomet visi butai, kurie šiuo metu legaliai nuomojami turistams trumpalaikei nakvynei, bus prieinami gyventojams, penktadienį pareiškė Barselonos meras Jaume Collboni.
Siekiama didinti gynybos finansavimą Finansų ministerija nusitaikė į būstų nuomotojus - siūlo naikinti verslo liudijimus tokiems smulkiesiems verslininkams ir taikyti jiems 15 procentų Gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
Šiandien jau beveik visi nuomotojai ir nuomininkai pasirašo nuomos sutartis. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pažymi, kad sutartis padeda abiem pusėms apsidrausti nuo nesąžiningų veiksmų. O VMI specialistai skaičiuoja, kiek mokesčių teks sumokėti gyventojams nuomojantiems savo būstą. Registrų centro, duomenimis, šiais metais jau buvo įregistruota 6,7 tūkst. būsto nuomos sutarčių.
Būsto Europos Sąjungoje kainų indeksas 2023-iaisiais, palyginti su 2022 metais, smuktelėjo 0,3 proc., skelbia Eurostatas. Kainų kritimas užfiksuotas pirmąkart nuo 2013-ųjų, po šuolio 7,7 proc. užpernai ir 8,4 proc. ankstesniais metais.
„Kryptis yra plėsti būsto nuomos rinką (...) Šiandien nuomos rinka beveik neegzistuoja. ji nereguliuojam. Gyventojai yra pavojuje eiti į nuomos rinką.
Ruošiantis priimti Vokietijos brigados karius, svarstoma, kur juos apgyvendinti. Valdžia siūlo du variantus - būsto nuomą ir naujų nekilnojamojo turto objektų statybos. Tiesa, kol kas viskas apsiriboja planais ir diskusijomis, nors pirmieji brigados kariai atvyksta jau šiemet.
Ką daryti, jeigu žmogus labai nori įsigyti būstą, bet neturi sukaupęs pakankamai pinigų sumokėti už jį iš karto ar bent jau pradiniam įnašui? Tokiems pirkėjams nekilnojamo turto (NT) vystytojai siūlo išperkamosios nuomos galimybę.
Nors būsto ir paskolų kainos nemažėja, Lietuvos jaunimas, kitaip nei vakariečiai, stengiasi kuo anksčiau įsigyti nuosavą būstą. Vis dėlto atsiranda ir tokių, kurie nuosaviems namams pinigų netaupo, teigdami, kad tokiais permainingais laikais nemato prasmės to daryti.
Sveiki atvykę į Vieną - miestą, kuris galbūt įveikė paslaptį, kaip užtikrinti, kad būstas miesto centre būtų įperkamas.
Būsto paskola su valstybės paskata pirmam būstui įsigyti regionuose
„Visur gerai, bet namuose geriausia“, - šią frazę ne kartą esame girdėję visi ir pritaikę savo gyvenimui. Ši frazė tapo visišku žemaitės Ievos gyvenimo moto. Moteris kartu su vyru ir dukryte po 15 metų praleistų Londone nusprendė, kad savo tolimesnį gyvenimą nori tęsti tik gimtinėje, nes čia - geriausia.
tags: #ar #isnuomuotu #man #busta #valdzia